Atos 13
A quet u tʼʌnoʼ a ricʼbenoʼ (LACNT) vs AAI
1 Bernabé ti' yʌn ich u cajar Antioquía uch tu cu naj much'quinticob u bʌj a yacsmʌnob tu yorob quir u c'ujinticob C'uj. Ti' yʌn u jer xib Simón a boxe' yejer Bernabe. Ti' yʌn Lucio yejer Bernabé, ra' u cajar Cirene uch. Ti' yʌn Manaén yejer Bernabé, ra' tsemta'b ten u tet Manaén uch. Raji' gobernador Herodes u ru'umin Galilea. Ti' yʌn Saulo yejer Bernabé. Robob tʌcʌj yʌjtseq'uirob u t'ʌn C'uj, bayiri' xan, yʌjcamsʌyʌjirirob u t'ʌn C'uj.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 U q'uinin caj u c'ujintob Jaj Ts'ur, mʌ' ju janʌnob, quire' caj u sʌjtob C'uj tu cu t'ʌnicob C'uj a yacsmʌnob tu yorob u t'ʌn Jesús. A ray u q'uinino', u Taj'or u Pixam C'uj caj u ya'araj ti'ob:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Caj ts'oc mʌ' ju janʌnob, quire' cu sʌjticob C'uj bayiri' xan, barej caj ts'oc u t'ʌnicob C'uj, a ti' much'a'anob a yacsmʌnob tu yorob, caj u ts'anc'ʌbtajob Bernabé yejer Saulo soc u c'ʌmicob u beyajob Saulo yejer Bernabé. Jeroj tune', caj u tuchi'tajob ca' xicob tu beyajob.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Baxuc toc ara'b ti'ob ten u Taj'or u Pixam C'uj, rajen ti' binob Bernabé yejer Saulo. Ti' binob ich u cajar Seleucia, u jor chem Seleucia. Caj u yirajob chem caj ocob quir u binob ich u petenin c'ac'nab Chipre.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Caj c'uchob tu jor chem, a pach u c'aba' Salamina. Tiri' joc'obi' ich u cajar Salamina. Ti' caj u yʌnxchun u tsec'tob u t'ʌn C'uj ich u chan najir tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío. Yet taracob Juan Marcos quir u yamta'ob tu cu tsec'ticob u t'ʌn C'uj.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Caj manob u rʌc ch'ʌctob u petenin Chipre. Tiri' cu manob u tsec'ticob u t'ʌn C'uj hasta c'uchijob ich u cajar Pafos. Tiri' caj u nupob turiri' u winiquir judío, u c'aba' Barjesús. Raji' cu c'ʌyic mac, a Barjesúso'. U bʌjiri' tus a'aric yʌjtseq'uiren u t'ʌn C'uj, u chen tusarbar.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 A je' Barjesúsa', ti' yʌn yejer Sergio Paulo. Raji' gobernador, mʌ' jach chich u jo'r quir u cʌnic. T'ʌnij Bernabé yejer Saulo ca' tacob tsec'bir yubej u t'ʌn C'uj, quire' u c'at yubic u t'ʌn C'uj Sergio Paulo.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 A Barjesúso', a cu c'ʌyic mac, pach u jer u c'aba' xan, Elimas u jer u c'aba'. Raji' caj u ma'quintaj soc mʌ' u tsec'tob u t'ʌn C'uj ich Sergio Paulo soc mʌ' u yacsic tu yor. Elimas u c'at ya'aric yʌjc'ʌyir mac.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Chen Saulo a mac yʌn u jer u c'aba' xan. Pablo u jer u c'aba'. Pablo caj u qui' pʌctaj u wich yʌjc'ʌyir mac. Raji' caj u jach ts'urintaj u Taj'or u Pixam C'uj, Pablo, rajen caj u t'ʌnaj yʌjc'ʌyir mac.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Caj u ya'araj ti':
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Baje'rer, Jaj Ts'ur cu bin u ts'ic tech a si'pir. Je' u yac'birchʌjʌr a wich soc ya'ab q'uin mʌ' ja wir a ber, mʌ' ja bin a wirej chunq'uin.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Barej, gobernador caj u yiraj bic ac'birchʌjij u wich Barjesús, jeroj caj u yacsaj tu yor gobernador, quire' jach jaq'uij yor caj yubaj u camsa'ob u t'ʌn C'uj.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablo caj u cʌxtaj chem quir u bin Pablo yejer u yet beyajob, jeroj caj ruc'ob ich u cajar Pafos caj c'uchob ich u jor chem Perge. Ra' ti' yʌn ich u ru'umin Panfilia. Barej, caj c'uchob ich u cajar Perge, caj u p'ʌtaj u beyaj caj sutnʌj tu pach Juan Marcos. Tar bin ich u cajar Jerusalén.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 U bʌjiri'ob Pablo yejer Bernabé caj u p'ʌtajob u cajar Perge. Caj binob, tar u wich u binob ich u cajar Antioquía, a ra cajaro' ti' yʌn ich u ru'umin Pisidia. Caj c'uchij tu q'uinin cu je'rar u winiquirob judío, jeroj caj ocob ich u chan najir tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío. Caj ocob, caj curʌjob. Mʌ' ja wirej, caj u much'quintob u bʌj u winiquirob judío.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Caj ts'oc u xaquic u t'ʌn C'uj quir u yubicob tu cotor mac a ti' yʌn ich u chan najir. Mʌ' ja wirej, caj u xacaj a ba' caj u ts'ibtaj u nunquirob Moisés, yejer a ba' caj u ts'ibtajob a mac a ts'a'b u tucur ten C'uj quir u ts'ibticob a ba' u c'at C'uj uch. Caj u t'ʌnajob Pablo yejer Bernabé. Caj t'ʌnij u jach ts'urirob u chan najir tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío. Caj u ya'araj ti':
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Rajen Pablo caj ric' ch'ictar quir u tsec'tic u t'ʌn C'uj ti'ob. Caj u yes u c'ʌb soc mʌ' u t'ʌnob, jeroj caj u ya'araj:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Raji' quij c'ujintiquex u c'ujir u winiquirob israel, a ra' tu tetaj ic nunquirex uch. Raji', tun, caj u cha'j u pimtarob uch ti' toy yʌnob ich u ru'umin Egipto. Mʌ' wa caj u yesaj u muc' C'uj, ra' u q'uinin caj u joc'saj ic nunquirex ich u ru'umin Egipto, caj u pʌyaj u berob uch.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 A C'ujo', caj u cʌnantaj ic nunquirex cuarenta yaxq'uin ich tacay ru'um an ten bic u cʌnanta'r chan ochir ten u nʌ'.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Mʌ' wa C'uj caj u ch'esajo' u winiquirob canaán? Caj u rʌc ch'esaj u cajarob a mac a cʌja'anob ich u ru'umin Canaán. Caj u toc rʌc ch'esaj siete u cajarob a ti' yʌnob ich u ru'umin Canaán uch, quir u rʌc sijir ti' ic nunquirex uch, soc robob yʌnin u ru'umob.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Caj ts'oc u jʌsic ti'ob u ru'umin, caj manij cuatrocientos yaxq'uin, pachir a C'ujo', caj u tetaj u jach ts'urirob u winiquirob israel quir u ts'urinta'r tenob u winiquirob israel. A ray u winiquirob israel quir yiricob wa qui' yorob, wa yʌn c'as ti'ob. Caj jach ts'urinta'bob u winiquirob israel hasta c'uchij tu q'uinin u tar Samuel, a mac a ts'a'b u tucur ten C'uj quir u tsicbar a ba' u c'at C'uj.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Caj u ya'araj Pablo ti' a mac a ti' yʌnob ich u chan najir, tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío:
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Tu cu reyinta'r caj ruc'sa'b ten C'uj, caj oc u ts'aj ti' David reyir. Mʌ' ja wirej, u tet David Isaí uch. C'uj caj u ya'araj ti' David: “In wer a David cu jach qui'quintic in wor. Raji' cu quibic tu cotor ba' quin wa'aric ti'.”
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Mʌ' ja wirej, turiri' u ca' parar u ca' parar u nunquir David, raji' Jesús. Quire' caj u toc araj C'uj uch: “Je' u tar u ca' parar u ca' parar ti' u nunquir David ca' bin tac tu q'uinin, a cu bin u taquic u winiquirob israel.” Rajen tarij Jesús.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Mʌ' toy yʌnxchunac u camsic Jesús, ti' yʌn Juan a cu yacsic ja' tu jo'r mac, caj u tsec't u t'ʌn C'uj ich tu cotor u winiquirob judío. A Juano', caj ya'araj ti'ob: “Ca' a c'axex a worex, ca' a p'ʌtex a c'aso', soc ca' acsaquex ja' ta jo'rex.” Ra' quir u yesicob caj c'axob tu yorob.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Jach tabar u ts'ocar u tsec'tic u t'ʌn C'uj Juan, caj u ya'araj Juan: “A techexo', ca tucriquex Cristojen, a ca pajiquex u tar. Mʌ' teni'. Pachir u tar tin pach. A teno', tin t'ʌn mʌ' jach patareni' quir in pitic u c'anir u pech' xʌnʌb. Quire' jach carem a cu tar tin pacho'.”
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 A teno', quin t'ʌniquechex in wet winiquirob judío, quire' a to'onexo', u pararo'onex ic nunquirex Abraham. Ra' quin t'ʌnicobo' a mac a cu sʌjticob C'uj, a mac a ti' yʌnob tera' baje'rer. C'uj u c'at ca' ij cu'yex u t'ʌn quir u taquico'onex tu cotor, rajen tuchi'ta'b u t'ʌn quir ij cu'yex u t'ʌn C'uj.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 A mac a ti' cʌja'anob ich u cajar Jerusalén, quet yejer u jach ts'urirob u winiquirob judío a ti' yʌn ich u cajar Jerusalén, mʌ' ju c'ʌ'otajob Jesús. Mʌ' yerob maqui' uch, mʌ' ju najtajob tu ts'iba'an ten a xibo', a ts'a'b u tucurob ten C'uj quir u ts'ibticob a ba' u c'at C'uj. Mʌ' ja wirej, quire' caj u c'atajob ti' u winiquirob romano ca' quinsacob ti' Jesús. Jeroj caj u nup'sajob a ba' caj u toc araj a mac a ts'a'b u tucurob ten C'uj quir u ts'ibticob a ba' u c'at C'uj uch, cax rajra' cu xaquicob aro' ich u chan najir tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío, ca' bin c'uchuc tu q'uinin u je'rar u winiquirob judío.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Cax mʌna' u si'pir Jesús, caj u c'atajob a mac a cʌja'anob ich u cajar Jerusalén, caj u c'atajob ti' Pilato ca' quinsacob ti' Jesús.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Barej caj ts'oc u nup'sicob a ba' ts'ibta'bob ti' a xibob, a ts'a'b u tucur ti'ob ten C'uj, quir u ts'ibticob a ba' u c'at C'uj ti' Jesús. Jeroj tune', caj ensa'b Jesús tu bʌja'an ich u cruz, caj binob t'ajbir u baquer ich u japnin tunich.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Chen C'uj caj u ric'saj ti' u quimirir ca' wʌc'ʌs cuxrac Jesús.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 A mac a yet taracob Jesús uch, caj ruq'uij ich u ru'umin Galilea tu cu bin ich u cajar Jerusalén. A je' yet taracob caj u yesaj u bʌj ti'ob. Ya'ab u q'uinin caj u yesaj u bʌj Jesús ti' a yet manacob uch caj ric'sa'b ich u quimirir ten C'uj. Rajen a ju yet manacob uch caj u manob u tsicbʌticob u t'ʌn Jesús. A ba' caj u yirajob u betic Jesús uch, ra' cu manob u tsicbʌtob ti' tu cotor mac.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 A ucho', caj u ya'araj C'uj xan: “Je' u riq'uir ti' u quimirir soc mʌ' u tu'tar u winiquirir.” Rajen ara'b ten C'uj ti' a mac a cu bin tar: “Je' in betic tech an ten bic caj in wa'araj ti' David. Jach taj je' in betic an ten bic caj in toc araj uch, quij.”
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Rajen C'uj arej ich u jer salmo a cu t'ʌno' irej wa Jesús cu t'ʌn uch caj u ya'araj: “In wer mʌ' ja cha' u tu'tar in winquirir quire' a pararen.”
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Mʌ' ja wirej, ti' toy cuxa'an ic nunquirex David uch, raji' caj u toc betaj a ba' ara'b ti' ten C'uj. Barej caj ts'oc u yamtic u yet winiquirob judío caj quimij David. Caj mucob ic nunquirex David uch, caj tu'jij u winquirir David.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Chen u winquirir Jesús mʌ' tu'jiji'. Mʌ' ja wirej, u winquirir Jesús ric'sa'b ten C'uj ti' u quimirir.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Mʌ' wa a werex, in wet winiquirob judío quire' a ba' caj u betaj Jesús, jeroj, tan u tsec'ta'r techex bic cu jawʌr a si'pirex.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 A ucho', a c'atex quir u jawʌr a si'pirex, chen mʌ' c'ucha'an a worex quir a jawsiquex a si'pirex ti' u t'ʌn Moisés. Baje'rer, c'ucha'an a worex a jawsiquex a si'pirex wa ca chen acsiquex ta worex u t'ʌn Jesús. Cax wa techex cax tu cotor mac.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Rajen, qui' irej techex, soc mʌ' u tar techex a baxuc caj u ts'ibtaj a mac a ts'a'b u tucur ten C'uj quir u ts'ibtic a ba' u c'at C'uj uch, barej caj u ya'araj:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Qui' irej a techexo' a mac a cu p'astic a ba' cu ya'aric C'uj. Ca' jacac a worex. Ca' quimiquechex. Quin bin betic, quij C'uj, a ba' mʌ' yirmʌn mac mʌ' biq'uin yirmʌn a ray u q'uinin ti toy cuxa'anechex. Cax cu tar ya'aric techex mʌ' ja bin a quibiquex, quire' chich a jo'rex.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Barej caj joc'ob Pablo yejer Bernabé ti' u chan najir tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío. Caj tarob u c'atej a mʌ' u winiquirob judío ca' wʌc'ʌs tarob u tsec'tejob u t'ʌn Jesús tu q'uinin quir u je'rar u winiquirob judío. Ca' bin tac u jer u q'uinin quir u je'rar, ra' u q'uinin quir u tsec'tic ti'ob.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Barej caj ts'oc u tsec'tic u t'ʌn Jesús ich u chan najir, caj rʌc joc'ob. Ya'ab u winiquirob judío, yejer ya'ab a mac a cu c'ujinticob C'uj an ten bic u winiquirob judío, ich a ray chan najir tu cu naj c'ujinticob C'uj u winiquirob judío, caj sayob tu pach Pablo yejer Bernabé. Pablo yejer Bernabé caj tsicbanʌjob yejer a cu sayʌrob tu pachob, caj u chich arajob ti'ob wa ju qui' acsiquicob tu yorob u t'ʌn Jesús, soc mʌ' u p'ʌticob u t'ʌn C'uj.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Caj c'uchij tu q'uinin, u jer u q'uinin quir u je'rar u winiquirob judío, orac tu cotor mac tarob u much'quinticob u bʌj a mac a cʌja'anob ich u cajar Antioquía, caj tarob yubicob u t'ʌn C'uj.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Caj u yirajob u winiquirob judío caj u rʌc tarob yubob u t'ʌn C'uj, caj choquij yorob u winiquirob judío. Rajen caj u yʌnxchun u c'amquinticob u t'ʌn, rajra' yaricob:
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Rajen caj u t'ʌnajob u winiquirob judío, Pablo yejer Bernabé. Mʌ' u jac'ar u yorob Pablo yejer Bernabé. Caj u ya'arajob ti'ob:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Mʌ' ja wirej, caj u toc araj tenob Jaj Ts'ur uch:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Barej caj yubob ya'aric Pablo a mʌ' u winiquirob judío ajera', caj qui'jij yorob. Jeroj tune', caj u ya'arajob:
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Rajen a yacsmʌnob tu yorob caj manob u tsec'tob u t'ʌn C'uj ich tu cotor mac ich u ru'umin Pisidia.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Chen u winiquirob judío a mʌ' ju yacsob tu yorob caj tsicbanʌjob yejer xquic ca' p'usacob u yorob. A je' xquica', jach sʌjta'b ten tu cotor mac ich u cajar Antioquía. A je' xquica', cu c'ujinticob C'uj an ten bic cu naj beticob u winiquirob judío. Bayiri' robob u winiquirob judío caj u tsicbʌtajob ti' u jach ts'urirob u cajar quir u p'usa'r u yorob soc u ts'ictarob yejer Pablo yejer Bernabé, rajen jach ts'iquijob, rajen caj u chucajob u pachob Pablo yejer Bernabé ten u jach ts'urirob u cajar Antioquía. Jeroj tune', joc'sa'b Pablo yejer Bernabé ich u ru'umin Pisidia.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Tu yʌn jitajob u pech' xʌnʌb Pablo yejer Bernabe, caj u titajob u noy u ru'umin u pech' xʌnʌb. Caj u titajob soc yesicob ti'ob bin u ca' p'ʌtejob u tsec'tic u t'ʌn C'uj ti' a mac ich u cajar Antioquía. Jeroj tune', caj ruc'ob caj binob ich u cajar Iconio.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Chen a mac a yacsmʌnob tu yorob ich u cajar Antioquía jach qui' yorob. Caj u jach ts'urintaj u Taj'or u Pixam C'uj a yacsmʌnob tu yorob.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.