Mateus 20
Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NTLH
1 “Hima ni aulindau hewen pe kwambu ti, mwanji yepe ki a sawewa ka hinga: Waini rupwa ni aulindau yapai chele hima hinga. Nurumbumbwa, ete ri saini waini tau rihi rano himache fwele rata ki ya ri i.
1 Jesus disse:
2 Ri ini hima fwele ri heiwani wunu o gisi funda kumbwa silifa ya funda wu toro kinani mwanji ti rini ga ya wu inji. Wowani ori waini rupwa hima mwe ri wunu humbwewani ri tau tokwe ya wu i.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Wosiwani nika sukwani 9 kilok hinga indawani hima waundau michi ki ri ai ini ri heiwani hima fwele wausini ya nimba wu da.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Wowani ya wunu ri sawe, ‘Kunu okwe ku ini ai waini rupwa ki tau ku ranoꞌo? Wowa tau ku rano chiki hinga ya ti kunu ani ha.’ Wowani ya wu i.
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Dani ini ori hima nika gondi naha ga nika raini 3 kilok hinga ikondawani ri ai ini o hingambwa tumbwa ete ya ri wosi.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 “Wosini da hinga woni rai rai nika yendawani ri ai ini ri heiwani hima fwele ai wu wausini ya wu da. Wowani ya wunu ri sawe, ‘Hinde wowani ahaꞌa gisi funda laka nimba ku dau?’
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Ete wowani wunu ga mwanji wasa ya ai wu sawe, ‘Nunu hima fo tau nu ra ki nunu ondiyasi nambwe.’ “Wowani ya wunu ri sawe, ‘Kunu okwe ma tani ai tau tokwe ku i.’
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 “Hunduwani tau chele hima mwe ri, ri tau ra himache leni aulindau hima ni ya ri sawe, ‘Ma wunu uchawa sa wu tawa ya ti ma wunu ha. Ele gumwa ki naha ki taro tau ra himache leni metengei ma wunu ha ha ini pwe metengei naha taro tau ra himache le bwe ha.’
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 “Ele tau ra himache rai rai nika ki wu ini tau raro hima le wu tani silifa ya funda funda ya wu toro.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Ete wowani ele metengei naha nurumbu ki wu ini tau raro himako le ka hinga ya wu hambwa, ‘O ya laka o nu torokonda.’ Woroti mina. Wunu okwe silifa ya funda funda numbwa ya wu toro.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 O keke sembe enge wu ani o tau chele hima mwe ni gumwa tokwe ya rini wu bwanda.
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 Wondani ka hinga ya rini wu sawe, ‘Dele gumwa ki naha ki taro hima le wunu tau kamindache naha wu raro. Wosiwani ya ti wunu mi haro ti, nunu mi haro hingambwa mi haro. Woroti nundo metengei nurumbu naha nu tani tau nu randawani nika sukwani nui tape tenge ki ye yeni ete rai.’
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 “Wowani tau chele hima ori wui nindo tiki dau tau ra himache forini mwanji wasa tini ka hinga ya ri ai sawe, ‘Ai nau, ani kapwa sumbu fo mini a wo nambwe. Do nurumbu mwanji kunu ga nu injiro hingambwa silifa ya funda funda o kunu ani ha to.
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Ya mihi ma toroni ya mi i. Ai okokona tiki o ya mini ani haro hingambwa kale biya gumwa ki taro hima leni o hingambwa ani haro.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 O ai okokona hingambwa ani haro. Woro ai okokona ki ya ahi ani ha hingaꞌa? Hinde wowani sembe amwaka mi andau? Wo sumbu kipe wunu a wosiro kekeꞌe?’
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 Woro o hingambwa to sa: Ele gumwa ki taro hima le wu mwasewa ele mwasero hima le ai tani jepino.”
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Wosini Jisas Jerusalem ko laka tokwe ri ikoni ri Himache tapaꞌangi tapaꞌangi hatachi fisi le numbwa ri rani ya ri i. Wondani numbo tiki Jisas ka hinga ya wunu sawe,
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 “Ma ku mendi. Nu ini Jerusalem nu raruwa, dori Hima ri Che ni puris hima laka le, e, Gotri lo mwanji hambwandau hima lei tapa tenge tiki o rini wu hakonda. Wosiwa rini wu kotimwosini rini yewa ri hano mwanji tini ya wu injikonda.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Wosini hima kupu ba fweleni rini wu hasiwa rini saweholiyandani rini tanambwasini me yapweke tiki rini yewa ya ri hakonda. Wosiwa gisi namili iwa ri ai saino.”
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 O gisi ki Sepeti humwe fi che pinga Jisas tambwa ya wu ta. Wu tani fi nuwai nuwe tiki ti ombungwesini sumbu foti keke ya rini ti sili.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Wowani Jisas ya tini sawe, “Nini bwele mwanji tini ni ani sawekondau?” Ete wowani ya rini ti sawe, “Ma ohounawa dopi ai che King Apukolaka hinga mi linindano gisi ki mini ga takaini fi litinoꞌo, fori mi tapa mama tokwe litiwa fori tapa usanji tokwe sa liti?”
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 O hinga ti sawewani Jisas ga mwanji wasa ka hinga ya wunu sawe, “Kunu ku hikisasini do mwanji ku ani siliro. Woro ando amwaka a mendikondau hingambwa kunu okwe o hingambwa ku mendinoꞌo?” Wowani ya rini fi sawe, “Ei, si mendi sindau.”
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Wowani Jisas ya ai fini sawe, “Mwe naha amwaka a mendino hinga ki mendino. Woroti namoto ai tapa mama tokwe litiwa namoto ai tapa usanji tokwe litino ti, o ai tau mina. Dopi tei litino hima pi, ai Yapai tombwa fini otokunasindau.”
23 Então Jesus disse:
24 Ete wowani ele ri tapaꞌangi tapaꞌangi himache le o mwanji ni wu mendini opi wui hiparakambwe fisi ni sembe enge ti ya fini wu a.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 O hinga wu wowani Jisas wunu uchawani rini tambwa wu tawani ya wunu ri sawe, “Kunu ku hambwandau, ele hima ba fwele wui king apukolaka le wui himache leni aulindau ti, mwanji kwambu tiki wu bwandawani wu mendini wu akikoni ya wu sirinau.
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Woro o sumbu hingambwa apa kui nindo tiki sukwa hinga, minambwe naha. E, hima fori kui nindo ki kunu aulino hima laka hinga ri eti kinawa, rini kui himache hinga kui tako tiki sa ri da.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 E, hima fori kui apukolaka ri eti kinawa, rini kui tau ra himache hinga sa ri da.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Woro hingambwa dori Hima ri Che ri taro ti, hima leto rini okula ki ri ta nambwe, mina. Rini do nuwe kipe hima leni ri okula ki ri taro, wosini himamwale rihi ti ele himiyama hurahama keke wungwa ri jisiwa wunu ri ai ri rata kinani.”
28 Porque até o
29 Wosini Jeriko wu hanjaꞌaisini ya wu i. Wondawani himiyama hurahama miyafo Jisas ni wu sirinani ya wu i.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Ete wondawani miyasa hima fisi opi numbo takai naha ki ya fi lininda. Fi linindani fi mendiwani wu uchani ya wu sawe, “Jisas ahaꞌa numbo ki o tanda.” Ete wowani hapa tinga ka hinga ya fi ucha, “Apukolaka, mini Defit i che, sini keke mi woni ma sini okula!”
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Wowani ele hima fi gaina kinani mwanji kwambu tiki hapa tinga ya fini wu sawe. Wondawani fini hapa tinga ka hinga ya fi ai ucha, “Apukolaka, mini Defit i che, sini keke mi woni ma sini okula!”
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Ete wowani Jisas etisini fini uchani ya fini sawe, “Kini bwele sumbu hinga tini kini a wosi kinani ki ani uchandau?”
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Wowani ya rini fi sawe, “Apukolaka, si miya kipe mi wosi kinani mini si uchandau.”
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Ete wowani Jisas fini keke woni, tapa rihi ti fi miya ki ri owewani metengei ete fi ripakoni ya fi maꞌaikaꞌai. Wosini rini fi sirinani ya fi i.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.