Mateus 12

Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Dani ini himati gisi foriki Jisas witi rupwa nindo tiki ri himache lenga wu ini iche wunu hawani witi oti wu kwani wu yefurunasini ya wu anda.
1 Poucos dias depois, num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos estavam com fome e por isso começaram a colher espigas e a comer os grãos de trigo.
2 O hinga wu wondawani Farisi hima le wunu heisini Jisas ni ya wu sawe, “Ma hei. Mi himache le himati gisi ki ka sumbu hinga wu wosindau ti, minambwe naha nu nasindau.”
2 Quando alguns fariseus viram aquilo, disseram a Jesus: — Veja! Os seus discípulos estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Wowani Jisas mwanji wasa ya wunu ri sawe, “Kunu Defit wosiro sumbu ti Gotri chengi tiki kaisiro tini ku hambwa nambweꞌe? Ani a sawendau ti, imbihumbwa Defit ga ri himache lenga icherihapari nimba wu daro gisi tini a sawendau.
3 Então Jesus respondeu:
4 Wunu Gotri aka tiki wu rarusini wu heiwani Gotri ni anguꞌomwe hinga haro bereti ti ya da. Wosini o tini rukoni ya wu a. O bereti hinga ti puris hima tombwa wu andau.
4 Davi entrou na casa de Deus, e ele e os seus companheiros comeram os pães oferecidos a Deus, embora isso fosse contra a Lei. Pois somente os sacerdotes tinham o direito de comer esses pães.
5 Ka Gotri chengi tiki dau lo mwanji tini ku hambwa nambweꞌe, ete sawero ti, puris hima le Gotri aka laka ki puris tau wuhi himati gisi ki wu randau ti, wunu kapwa sumbu wosinda nambwe.
5 Ou vocês não leram na Lei de Moisés que, nos sábados, os sacerdotes quebram a Lei, no Templo, e não são culpados?
6 Worotini kunu a sawenda: Dori hima ahaꞌa ki dau ti Gotri aka laka tini dikindau.
6 Eu afirmo a vocês que o que está aqui é mais importante do que o Templo.
7 Kunu ka mwanji ni norukweni ma ku hambwa: ‘Ani Gotri ni anguꞌomwe ha sumbu ti a diyaha. Ani hima keke wondau sumbu tini ani okokonandau.’ O hinga ku hambwapo kapwa sumbu nambwe hima leni mwanji nomo hinde ku hakoro ambwa.
7 Se vocês soubessem o que as
8 Dori Hima ri Che tombwa himati gisi tini ri aulindau.”
8 Pois o
9 Wosini Jisas o michi ri hanjaꞌaisini lotu wondau aka fo tokwe ya ri i.
9 Jesus saiu dali e foi para uma sinagoga .
10 Wosini ri heiwani tapa kapwa hima fori o ki ya da. Wondawani hima fwele Jisas ni wu kotimwo kinani ya rini wu sili, “Apa ka himati gisi ki hahungo hima forini nu wonorukwewa sainoꞌo, mina?”
10 Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada. Então algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei lhe perguntaram: — É contra a nossa Lei curar no sábado?
11 Ete wowani Jisas ga ya wunu ri sawe, “E, hima fori kui nindo ki ri dau ti, rini sipisip rihi funda. Woro o sipisip himati gisi fotiki wa we tiki raisiwa ori yapai chele hima ka sipisip wa we tiki rairo tini ri ai ri rasukwanoꞌo, mina?
11 Jesus respondeu:
12 Hima le sipisip ni dikindau. O hinga keke himati gisi tiki hima okulandau sumbu kipe ma nu wosi. Hinde wowani, Gotri lo mwanji o sumbu hinga ni ohounasindau.”
12 Pois uma pessoa vale muito mais do que uma ovelha. Portanto, a nossa Lei permite ajudar os outros no sábado.
13 Wosini ori hima ni ya ri sawe, “Tapa mihi ti ma dachina.” Wowani ya ri dachina. Ete wowani o tapa kapwa rihi ti o tapa angi kipe dau hinga ya ai wosi.
13 E disse para o homem: Ele estendeu, e ela sarou e ficou igual à outra.
14 Ete wowani ele Farisi hima wu ini forukumbwa wu wausini Jisas ni wu yeno mwanji tini ya wu anambwa anambwanda.
14 Então os fariseus que estavam ali saíram e começaram a fazer planos para matar Jesus.
15 Wondawani Jisas wui mwanji ti ri hambwahiro. Wosini o ko ri hanjaꞌaisini ya ri i. Wondawani ele himiyama hurahama rini sirinani wu iwani ele hahungo daro hima leni kipe ya wunu ri wosinda.
15 Quando Jesus soube disso, foi embora dali, e muita gente o seguiu. Ele curou todos os que estavam doentes
16 Wosini Jisas hi rihi ti ele biya hima fweleni wu saweni ino ti keke minambwe ya wunu ri na.
16 e mandou que não contassem nada a ninguém a respeito dele.
17 O sumbu hinga ti, imbihumbwa Gotri mwanji bwarakarandaro hima, Aisaiya, ri takisopo tiki sawero mwanji hingambwa ya sukwa. Aisaiya to ka hinga ete sawero,
17 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta Isaías tinha dito:
18 — ausente —
18 “Disse Deus: Aqui está o meu servo que escolhi, aquele que amo e que dá muita alegria ao meu coração. Eu porei nele o meu Espírito, e ele anunciará o meu julgamento a todos os povos.
19 — ausente —
19 Não discutirá, nem gritará, nem fará discursos nas ruas.
20 — ausente —
20 Não esmagará o galho que está quebrado, nem apagará a luz que já está fraca. Ele agirá assim até que a causa da justiça seja vitoriosa.
21 — ausente —
21 E todos os povos vão pôr nele a sua esperança.”
22 Ka gisi ki hima fori rini tambwa ya wu rata. Kari hima rini himamwale kapwa rini ga dawani miya rihi ti sawani takisopo rihi ti dimisindau. Wowani Jisas kipe ya rini wosi. Ete wowani ori hima miya ti ri maꞌaikaꞌaini mwanji ti ya ri bwa.
22 Então levaram a Jesus um homem que era cego e mudo porque estava dominado por um demônio. Jesus o curou, e ele começou a ver e a falar.
23 Ete wowani ele himiyama hurahama miyafo wu heini wu apapanafuni ya wu sawe, “Dori hima Defit cheꞌe, mina?”
23 A multidão ficou admirada e perguntava: — Será que este homem é o
24 Ete wowani Farisi hima le wu mendini ya wu sawe, “Ori hima Belesepul kwambu tiki himamwale kapwa ri rani ri rumbwendau. Belesepul rini himamwale kapwa lei wui apukolaka.”
24 Alguns fariseus ouviram isso e responderam: — É
25 O hinga wu bwawani rini wui inaka ti ri hambwasini ya wunu ri sawe, “King apukolaka ga ri himache lenga ko laka foki wu dasini wu huwasini wu anangiyani anayendawa, apa o ko laka walambe i sindau. E, ko laka fokiꞌi, aka fo kumbwa dau hima le wunjenga wu huwasini wu anangiyani anayendawa o ko lakaꞌa, o aka hinde apa yakina kumbwa.
25 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e disse:
26 Woro o hingambwa Saiten ri ko ki nerimbe fisi wu huwasini wu anayendani wunjenga wu rumbweꞌi rumbwetandawa, apa ri ko ti hinde yakina kumbwa.
26 Assim, se no reino de Satanás um grupo está combatendo contra outro, isso quer dizer que esse reino já está dividido e logo vai desaparecer.
27 Ete ku ani sawendau ti, Belesepul ri kwambu tiki himamwale kapwa a rani a humbwendau. O hinga ti keke kui himache le wunu namoi kwambu tiki himamwale kapwa rani humbwendau? O hinga ti nawa kui himache letombwa o kunu kotimwokonda.
27 Vocês dizem que eu expulso demônios porque Belzebu me dá poder para fazer isso. Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
28 E, Gotri Himamwale tito ani okulasiwani himamwale kapwa a rani a humbwendau nawa, kunu ya ma ku hambwa, Gotri kwambu ti kunu ki tahiro.
28 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
29 “E, hima fori ri ini hima kwambu naha foi aka tiki ri raruni ri mwaꞌambwe le apa hinde ri rasira kumbwa. Mina. Ori hima i kwambu ti kupu tiki ri injisinimbwa apa ri raruni ele mwaꞌambwe rihi ri rasirano.
29 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar as coisas que ele tem em casa.
30 “Hima fori rini ai nau nambwe nawa ori hima rini ai miho. E, hima fori, ani ga hima le si wau nambwe ti nawa, rini ele hima ni ri ohumbwewani wu ichiꞌuchandau.
30 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
31 “O keke kunu a sawendau. Hima fori ele kapwa sumbu ri woni ele saweholiya mwanji ri bwano ti, Gotri o tini rani ri humbwe sindau. Woro hima forito Gotri Himamwale tini ete saweholiyandawa, apa Gotri ri kapwa sumbu ti hinde ri rani ri humbwe kumbwa.
31 Por isso eu afirmo a vocês que as pessoas serão perdoadas por qualquer pecado ou
32 Hima fori dori Hima ri Che ni sawesiyaꞌaiwa, Gotri o kapwa sumbu ri rani rumbwekonda. Woroti ori hima to Gotri Himamwale tini ete saweholiyandawa Gotri apa ga ichekai ga kapwa sumbu rihi ti hinde ri rani ri humbwe kumbwa.
32 Se alguém disser alguma coisa contra o
33 “Me kipe ti tuko kipe naha tumbwa wandau. E, kapwa me ti, o me tuko kapwa naha tumbwa wandau. Hima le me fo heini wu hambwa kinawa, o me kipeꞌe kapwa, wowa tuko tiki ya wu hambwakonda.
33 — Vocês só poderão ter frutas boas se tiverem uma árvore boa. Mas, se tiverem uma árvore que não presta, vocês terão frutas que não prestam. Porque é pela qualidade das frutas que sabemos se uma árvore é boa ou não presta.
34 Kunu kapwa hima le kapwa hopo hinga, mwanji kipe ti hinde hinga ku bwakondau? Hima i sembe ki inakahambwa to talesini takisopo ki mwanji ti bwandau.
34 Ninhada de cobras venenosas! Como é que vocês podem dizer coisas boas se são maus? Pois a boca fala do que o coração está cheio.
35 Hima kipe ri, sumbu kipe miyafo ri sembe tiki talesiwani sumbu kipe miyafo ri wosindau. Wosiwani kapwa sumbu miyafo wosindau kapwa hima ri, ri sembe ti kapwa inaka tombwa ete rini talesiwani kapwa sumbu miyafo naha ri wosindau.
35 A pessoa boa tira o bem do seu depósito de coisas boas, e a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más.
36 “Worotini kunu a sawendau. Mwanji laka bwano gisi tiki Gotri ele himiyama hurahama ni ele tikisapu mwanji hinga wu bwandaro tini o wunu ri silindakonda.
36 — Eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, cada pessoa vai prestar contas de toda palavra inútil que falou.
37 Mindo dohaꞌa nuwe ki mi bwaro mwanji keke Gotri o mini sawekondau, mini hima kipeꞌe kapwa hima.”
37 Porque as suas palavras vão servir para julgar se você é inocente ou culpado.
38 Ka gisi ki Gotri lo mwanji hambwandau hima lenga Farisi hima lenga ya rini wu sawe, “Ondiyakandiyandau hima, nunu nui okokona ti, mini sumbu kwambu naha fo ma wosiwa nu heini nu hambwa, mini Gotri ki mi taro.”
38 Então alguns mestres da Lei e alguns fariseus disseram a Jesus: — Mestre, queremos ver o senhor fazer um milagre.
39 Ete wowani rini ga mwanji wasa ya wunu ri sawe, “Kapwa sumbu wosindani gambolombo gotri ni sirinandau apa kipe himiyama hurahama dele Gotri sumbu kwambu mwe tini nimba wu hei kinani wu gindau. Woroti apa o sumbu kwambu hinde wunu a meku kumbwa. Gotri mwanji bwarakarandaro hima ri, Jona, ri sumbu kwambu tumbwa o wunu a mekukonda.
39 Jesus respondeu:
40 Ka imbihumbwa Jona fwaiꞌomwe laka sembe we tiki niliki ga tapwaki ga gisi namili ri daro hinga dori Hima ri Che nuwe sopu tiki niliki tinga tapwaki tinga gisi namili ri dano.
40 Porque assim como Jonas ficou três dias e três noites dentro de um grande peixe, assim também o
41 Gotri mwanji laka bwano gisi tawa Ninefa pe hima le wu etisini apa dele dau hima lei kapwa sumbu tini ya wu kilindakonda. Hinde wowani, Ninefa pe hima le wunu Jona mwanji tini wu mendini kapwa sumbu wuhi ti gumwa wu sisini sembe wuhi ti wu haro. Woroti hima fori apa dori dau ti, rini Jona ni dikisini dau.
41 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês, pois eles se arrependeram dos seus pecados quando ouviram a pregação de Jonas. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
42 E, Gotri mwanji laka bwano gisi tawa nika sukwa nika rai saut waku angi tokwe taro kwini humwe to etisini apa dele dau hima lei kapwa sumbu tini o ya ti kilindakonda. Hinde wowani, o kwini tini niri ambwe nuwe ambwe ki ti daro to ti tasini ti mendiro, Solomon to ri hambwa kipe tini tini sawero tini. Woroti hima fori apa dori dau to Solomon ni dikisini dau.
42 No Dia do Juízo a Rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
43 “E, himamwale kapwa foti hima foni hanjaꞌaisini rini michihapa fotiki ini ri himatino michi tini ri waki wakini ri hei nambwe.
43 Jesus continuou:
44 Wofunu ya ri sawe, ‘Ani ai ini imbihumbwa a daro aka tokwe ani ai ino.’ O hinga ri bwasini ya ri ai ri i. Ri ini o aka ri heiwani, yapai chele hima nambwe tikisapu ti ri hanjisini kaꞌapwe ti wosini ya yechikinasinda.
44 Então diz: “Vou voltar para a minha casa, de onde saí.” Aí volta e encontra a casa vazia, limpa e arrumada.
45 Ete wowani ri ai ini rini dikini kapwa sumbu mama wosindau tapaꞌangi hatachi fisi himamwale kapwa ri ra ra ya wu ta. Wosini o aka hukwe rihi ki wu raruni ya wu da. Wondawani imbihumbwa ori hima kapwa sumbu wai hinga ri wondaro ti, apa kapwa sumbu miyafo naha ri wondau. Woro hingambwa apa dele dau himiyama hurahama le o sumbu hinga wosikondau.”
45 Depois sai, vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes. E isso também acontecerá com esta gente má de hoje.
46 Jisas ele himiyama hurahama leni mwanji ti ete wunu ri sawendawani ri nuwai ga ri hipache lenga wu tani hoko tiki ya wu eninda. Hinde wowani, wunu rini ga mwanji ti wu bwa kinani wu taro.
46 Quando Jesus ainda estava falando ao povo, a mãe e os irmãos dele chegaram. Ficaram do lado de fora e pediram para falar com ele.
47 Wowani hima fori ya rini sawe, “Mini ma mendi. Mi nuwai ga mi hipache lenga tani hoko tiki kale kwai eninda. Wunu mini ga mwanji wu bwa ki wu taro.”
47 Então alguém disse a Jesus: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor.
48 Ete wowani Jisas ori hima ni mwanji wasa ya ri sawe, “Ai nuwai namo? Ai hipache le namo?”
48 Jesus perguntou:
49 Wosini ele ri himache leni tapa ba wunu ri ondiyasini ya ri sawe, “Ma hei, ai nuwai ga ai hiparakambwe lenga, delehaꞌa.
49 Então apontou para os seus discípulos e disse:
50 E, hima fori ai Yapai, hewen ko ki dau, ri okokona tini ri sirinawa rini ai hiparakambwe, ai kahaiche, ai nuwai.”
50 Pois quem faz a vontade do meu Pai, que está no céu, é meu irmão, minha irmã e minha mãe.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.