Lucas 18

Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Wosini Jisas wunu wu diyaha hinga gisi gisi Gotri ni ete wu uchahambwanda kinani mwanji yepe fonga ri ai saweni ya wunu ri ondiyakandiya.
1 Jesus lhes contou uma parábola para mostrar que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Ka hinga ya ri sawe: “Ko laka foki koti mendindau hima laka fori ya da. Kari koti mendindau hima laka rini Gotri ni ri akinda nambwe, wosini hima keke ri wonda nambwe.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não temia a Deus, nem respeitava ninguém.
3 Wondawani himanguto humwe foti o ko laka ki ya ti da. Gisi gisi koti mendindau hima laka ori tambwa ti tani ya ti sawenda, ‘Ani ni omwemendindau hima ri walambe naha ya ri ani ikondau. Ani keke mi woni ma rini kotimwo.’
3 Havia também, naquela mesma cidade, uma viúva que sempre o procurava, dizendo: “Julgue a minha causa contra o meu adversário.”
4 Metengei naha koti mendindau hima laka ori tini ri okula ki diyaha. Woro dani inumbwa ri inaka ki ka hinga ya ri hambwa: ‘Ani Gotri ni ani akinda nambwe, wosini hima keke a wonda nambwe.
4 Por algum tempo, ele não a quis atender, mas depois pensou assim: “É bem verdade que eu não temo a Deus, nem respeito ninguém.
5 Woro do himanguto humwe gisi gisi ani tambwa tani tau kwambu tini ti ani handau. O keke ti mwanji ti a mendini koti a toro. Foki gisi gisi ete ti ta tawa hima tape ahi ti apa diyahano.” ’
5 Porém, como esta viúva fica me incomodando, vou julgar a sua causa, para não acontecer que, por fim, venha a molestar-me.”
6 Wosini Apukolaka ya wunu sawe, “Ka koti mendindau kapwa hima ri mwanji ti ku mendiro.
6 Então o Senhor disse:
7 Woro hinde hinga? Gotri rihi nasiro himiyama hurahama le gisi gisi rini ni ete wu uchahambwandawa, apa Gotri wunu keke ri woni amahani wunu ri okula nambwe ete ri nikisindanoꞌo? Mina. Gotri wunu okula kinani koti ri torokonda.
7 Será que Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que a ele clamam dia e noite, embora pareça demorado em defendê-los?
8 O kunu a sawenda: Metengeimbwa ete wunu ri okulani mwanji norukweni ri kilikondau. Woro ichai dori Hima ri Che do nuwe ki ri ai tano gisi ki ele himiyama hurahama ri heiwa Gotri ni sembe ha sumbu ti wunu ki dano umo, mina?”
8 Digo a vocês que, depressa, lhes fará justiça. Contudo, quando o Filho do Homem vier, será que ainda encontrará fé sobre a terra?
9 Hima fwele wunjenga wui inaka ki ete wu hambwandau, wunu hima kipe, wondani hima ba fweleni ete wu hambwandau, wunu kapwa hima lembwa. Ele hima miya hinga ni Jisas mwanji yepe tiki
9 Jesus também contou esta parábola para alguns que confiavam em si mesmos, por se considerarem justos, e desprezavam os outros:
10 ka hinga ya wunu sawe: “Hima fisi Gotri ni uchahambwa kinani Gotri aka laka tokwe ya fi i. Hima fori Farisi hima. Wowani forito takisi ya torondau hima.
10 — Dois homens foram ao templo para orar: um era fariseu e o outro era publicano.
11 Farisi hima ori saiꞌetisini ri inaka ki ka hinga Gotri ni ya ri uchahambwa: ‘Yapai Gotri, ani ele biya hima ba fwele wosindau sumbu hinga a wosinda nambwe, o keke mini a weseꞌandau. Wunu hili yandani, mi miyaningisopo ki chikinda nambwe kapwa sumbu wu wosindani, hura lisindau humwe ni kapwa sumbu wu wosindau. Woro ani mina. Ani dori takisi ya torondau hima hinga mina.
11 O fariseu ficou em pé e orava de si para si mesmo, desta forma: “Ó Deus, graças te dou porque não sou como os demais homens, roubadores, injustos e adúlteros, nem ainda como este publicano.
12 Ele wiki hinga tinda ete ahirahi ti gisi fisi ani hakindau. Ele ahirahi mwaꞌambwe hinga tinda ete a ratandau, tapaꞌangi tapaꞌangi a humwasini funda ri ya mini ani hau.’
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo o que ganho.”
13 Wowani takisi ya torondau hima ori saini apahime ya ri eti. Wosini miyaningisopo rihi ti hewen ko tokwe ri mau nambwe. Mina. Ri inaka ti ri yetupwa yetupwa ya ri sawe, ‘Yapai Gotri, ani kapwa sumbu a wondau hima. Ani keke mi woni ma ani okula!’
13 O publicano, estando em pé, longe, nem mesmo ousava levantar os olhos para o céu, mas batia no peito, dizendo: “Ó Deus, tem pena de mim, que sou pecador!”
14 “O kunu a sawenda: Kari takisi ya torondau hima, Gotri hima kipe naha rini nasiwani ri aka lengu tokwe ya ri ai i. Woro Farisi hima ori mina. Hima fori hi rihi tunumbwa ri rasaiwa, Gotri hi rihi rini ai rakaino. E, hima fori hi rihi tini ri rakaiwa, Gotri hi rihi rasai sindau.”
14 Digo a vocês que este desceu justificado para a sua casa, e não aquele. Porque todo o que se exalta será humilhado; mas o que se humilha será exaltado.
15 Wondawani hima fwele wui che leni Jisas tambwa ya wu ratanda. Jisas tapa ti ele wui che tape tenge ki wunu ri owe ki wu okokonandau. Ete wowani ri himache le o tini wu heikoni mwanji kwambu tiki ya wunu bwa.
15 Traziam também as crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos, ao verem isso, os repreendiam.
16 Wowani Jisas ele che ni ri uchawani rini tambwa takai wu tawani ya ri sawe, “Ma ku haraꞌaiwa ele kichapwache ani tambwa sa wu ta, apa wunu etipe kei. Gotri aulindau kwambu ti ele hima miya hinga keke dau.
16 Jesus, porém, chamando as crianças para junto de si, disse:
17 Mwe naha ki kunu a sawendau: Hima fori Gotri aulindau kwambu tini kichapwache sumbu hinga ri toro nambwe nawa, apa hinde o ki ri raru kumbwa. Minambwe naha.”
17 Em verdade lhes digo: Quem não receber o Reino de Deus como uma criança de maneira nenhuma entrará nele.
18 Wosiwani Gapiman hima laka fori ya rini sili, “Ondiyakandiyandau hima kipe, ka bwele sumbu hinga ni a wosini ete da ete da himamwale kipe a torono?”
18 Certo homem de destaque perguntou a Jesus: — Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
19 Wowani Jisas ya rini sawe, “Hinde wowani hima kipe mi ani nandau? Gotri naha tombwa hima kipe naha.
19 Jesus respondeu:
20 Gotri lo mwanji o mi hambwanda. ‘Apa hima i humwe sawe kei. Apa hima yeni si kei. Apa hili ya kei. Apa hima foni mwanji gambo kei. Mini mi nuwai yapai mwanji ni ma mendini sirina.” ’
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério”, “não mate”, “não furte”, “não dê falso testemunho”, “honre o seu pai e a sua mãe”.
21 Wowani hima laka ori ga ya sawe, “Kichapwache a daro gisi ki ete ta tani apa okwe Gotri lo mwanji ele tinda a sirinandau.”
21 Então o homem disse: — Tudo isso tenho observado desde a minha juventude.
22 Ete wowani Jisas o mwanji mendisini ya rini sawe, “Wo sumbu fo keke mi heifundau. Wowa nawa ele mwaꞌambwe mihi tinda ete hima fweleki ya wungwa ma jisini ele ya ma humwasini bwarichape hima leni ma ha. O hinga mi wosiwa, mini hewen ko tiki kau mwaꞌambwe kipe naha tombwa mi wauno. Wosini ma tani ani sirina.”
22 Ouvindo isso, Jesus lhe disse:
23 Ete wowani hima laka ori o mwanji ni ri mendini sembe rihi ti nomo naha ya ete i. Hinde wowani, rini ya mwaꞌambwe chele hima naha.
23 Mas, ouvindo ele estas palavras, ficou muito triste, porque era riquíssimo.
24 Wowani Jisas rini heini ya sawe, “Mwaꞌambwe miyafo naha dau hima le Gotri aulindau kwambu ki wu raru kinani wu simiyandau, tau kwambu naha.
24 Jesus, vendo-o assim triste, disse:
25 Ka fe laka, kamel, nikaꞌari kapandau nili sopu tiki raru kinani simiyandau hingambwa ya chele hima ri Gotri aulindau kwambu ki raru kinani ri simiyandau.”
25 Porque é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
26 Wowani ele hima o mwanji ni wu mendini ya wu sawe, “E, o hinga nawa, namoto apa ete da ete da himamwale kipe torono?”
26 Os que ouviram isto perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
27 Ete wowani Jisas ya sawe, “Hima le wosi ki simiyandau mwaꞌambwe Gotri tombwa wosi sindau.”
27 Mas Jesus respondeu:
28 Wowani Pita ya sawe, “Ma mendi, nunu nui ko pe mwaꞌambwe hinga tinda nu hanjaꞌaisini mini ni nu sirinani nu taro.”
28 Então Pedro disse: — Eis que nós deixamos nossa casa e seguimos o senhor.
29 Wowani Jisas ya wunu sawe, “Mwe naha ki kunu a sawendau: Hima le Gotri aulindau kwambu ni wu hambwasini wui aka le, wui che humwe le, wui hiparakambwe le, e, wui nuwai yapai hima wu hanjaꞌaisiwa,
29 Jesus lhes respondeu:
30 dohaꞌa nuwe ki wu dano gisi ki Gotri ele ri hanjaꞌairo mwaꞌambwe wasa hinga miyafo naha ai wunu hano. Wosiwa ichai sukwano gisi ki ete da ete da himamwale ni wu torono.”
30 que não receba, no presente, muitas vezes mais e, no mundo por vir, receberá a vida eterna.
31 Wosini Jisas tapaꞌangi tapaꞌangi hatachi fisi Himache rihi leni ri raꞌaisini ya wunu ri sawe, “Ma mendi, apa Jerusalem ko laka ki ya nu rarukonda. Wowa injelembwa Gotri mwanji bwarakarandaro hima le dori Hima ri Che ni Gotri chengi ki wu kairo mwanji hinga tinda ete apa mwe naha ya sukwakonda.
31 Chamando os doze para um lado, Jesus lhes disse:
32 Apa rini ni hima kupu ba fwelei tapa tenge ki o rini wu hakonda. Wosiwa rini wu saweholiyandani kapwa sumbu fwele rini wu wosindani sungwa ti ya rini wu yisindakonda.
32 Ele será entregue aos gentios, que vão zombar dele, insultá-lo e cuspir nele.
33 Wosini kupu tiki rini wu tanambwasini rini wu yewa ya ri hakonda. Wosiwa gisi namili iwa ya ri ai saikonda.”
33 Depois de açoitá-lo, eles o matarão, mas, ao terceiro dia, ressuscitará.
34 Ete wowani ri himache le o mwanji ni funda ete ya wu hikisa. Hinde wowani, mwanji mu mwe ti wunu ni yanisiwani wunu ri bwaro mwanji oti wu hambwa nambwe.
34 Eles, porém, não entenderam nada disso. O significado dessas palavras lhes era encoberto, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Wosini ri ini Jeriko ko ti ri takaiwani miyasa hima fori numbo gamba ki linindaro ti ele himiyama hurahama ni ya mwaꞌambwe keke ya wunu ri uchanda.
35 Aconteceu que, quando Jesus se aproximava de Jericó, um cego estava sentado à beira do caminho, pedindo esmolas.
36 Wondani ri mendiwani himiyama hurahama miyafo naha o numbo ki wu tandawani hima fweleni ya ri sili, “Kale bwele sumbu ni wu wosindau?”
36 E, ouvindo o barulho da multidão que passava, perguntou o que era aquilo.
37 Wowani ya rini wu sawe, “Nasaret pe Jisas to tandau.”
37 Anunciaram-lhe que Jesus, o Nazareno, estava passando.
38 Ete wowani ya ri ucha, “Jisas, Defit che, ani keke mi woni ma ani okula!”
38 Então ele gritou: — Jesus, Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
39 Wowani mwaseni taro hima le mwanji kwambu tiki ya rini wu sawe, “Mini ma gaina.” Ete wowani hapa tinga ri ai uchani ya ri sawe, “Mini Defit che, ani keke mi woni ma ani okula!”
39 E os que iam na frente o repreendiam para que se calasse. Mas ele gritava cada vez mais: — Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
40 Wowani Jisas tani etisini ya wunu sawe, “Ani tambwa ma rini ku rata.” Ete wowani takai ri tawani Jisas ya rini sili,
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. E, tendo ele chegado, Jesus perguntou:
41 “Bwele sumbu hinga mini a wosi kinani mi ucharo?” Wowani ya ri sawe, “Apukolaka, ani ai a maꞌaikaꞌai ki.”
41 — O que você quer que eu lhe faça? Ele respondeu: — Senhor, que eu possa ver de novo.
42 Ete wowani Jisas ya rini sawe, “Miya mihi ma ripa. Sembe mihi Gotri ni mi haro ti keke kipe ai mini wosiro.”
42 Jesus lhe disse:
43 Ete wowani metengei ete miya rihi ti kipe wosikowani ya ri ai maꞌaikaꞌai. Wosini Gotri hi tini ri rasaindani, Jisas ni sirinani ya ri i. Ete wowani ele himiyama hurahama o sumbu ni wu heikoni Gotri hi tini ya wu rasai.
43 Imediatamente ele passou a ver de novo e seguia Jesus, glorificando a Deus. Também todo o povo, vendo isto, dava louvores a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.