Atos 9
Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NAA
1 Wondawani Sol rini ele Gotri ni sembe haro hima leni ri yeni ri si kinani mwanji kwambu tiki ri bwandani puris hima i apukolaka tambwa ya ri i.
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 Ri ini ri sawewani ori hima chengi fori Damasukas kipe Juta hima kupu lei lotu wondau aka fweleni aulindau hima leni ya ri kaisinda. Wosini o ri kairo chengi Sol ni ya ri ha. Chengi mwe ti ka hinga ri kairo: “E, dori hima Sol himiyama hurahama fweleni heiwa wunu do sembe ha numbo hinga tini ete wu sirinandawa, wunu ri toroni kalapus tiki wunu ri owesini sa wunu ri ra ra Jerusalem ko tokwe sa wunu rata.”
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Wosiwani Sol ya ri i. Ri ini Damasukas ko ti ri takaindawani hewen kipe hi hinga ti okuni lepakinakoni miyaningisopo rihi tini ya oku.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Wowani Sol nuwe tiki ri raini ri tukuyandani ri mendiwani tumwa foti ka hinga ya sawe, “Sol, Sol, hinde wowani walambe sumbu mi ani wosindau?”
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Ete wowani Sol ga mwanji wasa ya ri sawe, “Apukolaka, mini hinde na hima?” Ete wowani ya ri sawe, “Ani Jisas, ka walambe sumbu ete mi ani wosindau.
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Woroti apa ma saini ko laka tokwe ma ini raruni mi dawambwa hima forito ri tani mi rano tau ti o mini ri sawekonda.”
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Wondawani Sol ga wu iro hima ele mwanji nambwe ya wu eninda. Wunu o bwandau mwanji ni wu mendindani hima mwe ri wu hei kinani ya wu wakitekinda.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Wosiwani Sol ri saini miya ti ri ripasini ri hei kinani, mina. Miya rihi halinja naha. Wowani ele rini ga wu iro hima leto tapa tiki rini wu toro toro wu ini Damasukas ko ti ya wu raru.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Wosini gisi namili ri heinda nambwe ri dani a nambwe uku sumbwe nambwe ya ri da.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Wondawani Jisas ni sirinandau hima fori rini o Damasukas ko kumbwa ya ri da. Hi rihi ti Ananaiyas. Rini tukuyaneheisini ri heindau hinga mwaꞌambwe fo amwei ri heiwani Apukolaka to ya rini sawe, “Ananaiyas.” Ete wowani ri huwesini ya ri sawe, “Apukolaka, ani do a da.”
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 Ete wowani Apukolaka ya rini sawe, “Mini ma saini do numbo, hi ti Dachikina, uchandau tiki i. Mi ini Jutas aka tiki Tasas ko pe hima fori o ri da. Ma rini hei, hi rihi ti Sol. Gotri ni ori kaka uchahambwanda.
11 Então o Senhor lhe disse:
12 Ori hima okwe tukuyaneheindau hinga mwaꞌambwe fo amwei ri heiwani hima fori, ri hi ti Ananaiyas, rini tambwa tani tapa rihi ti ri mwa tenge tiki ya ri owe, kipe rini wosiwa ri ai maꞌaikaꞌai kinani.” Apukolaka o hinga ya ri sawe.
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Ete wowani Ananaiyas ga mwanji wasa ka hinga ya rini sawe, “Apukolaka ani a mendiwani hima fwele ete wu sawendaro, rini mini ni sembe haro hima fweleni Jerusalem ko tiki kapwa sumbu wunu ri wosindaro hima.
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Ri tororo kwambu ti puris himako i wui apukolaka leki ri tororo. Ri tororo kwambu ti rini mini ni wu lotu woni mini ni wu uchahambwandau hima leni ri toroni kalapus tiki owe kinani.”
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 O hinga ri bwawani Apukolaka ka hinga ya ri sawe, “Mini ma saini ete i. Kari hima, Sol, rini ai tau ra himache. Rini ani ondiyasiro tau rihi ti, rini hi ahi tini ri rani ele hima ba fwele tambwa, king apukolaka le tambwa, e, Isurel hima kupu le tambwa ri raꞌichiꞌuchandano.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Ani rini a mekusiwa tau ahi ri randawa nomo tinga amwaka tinga ete rini ki sirandawa rini mwanji ahi tini ri bwani ri indano.”
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Ete wowani Ananaiyas ri ini o aka ki ri raruni ri tapa ti Sol tenge tiki ri owesini ya ri sawe, “Ai apwai Sol, Jisas Apukolaka to mini tambwa numbo tiki ri sikaro. Wosini rindombwa dori ani humbwewani mini tambwa a tasinda, miya mihi ti mi ai ripasiwa Gotri Himamwale kipe ti apa mini ki tale kinani.”
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Ete wowani Sol miya ki ichakisiro mwaꞌambwe ti fese ari hinga tito metengei naha dungwani ya sika. Wosiwani ri maꞌaikaꞌaindau tinga ri saini ri iwani uku ti ya rini yasi.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Wosiwanumbwa Sol ahirahi ti ri ani tape rihi ti ya yakina. Sol Damasukas ko tiki Gotri mwanji ri bwaro Wosini gisi fwele Sol Jisas ni sirinandau hima lenga Damasukas ko tiki ya ri da.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Wosini metengei naha ri saini Jisas hi tini Damasukas ko tiki dau ele Juta hima kupu lei lotu wondau aka hinga tinda ri ini ya ri sawe, “Dorihaꞌa Jisas rini Gotri Che minde naha.”
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Ete wowani ele hima ri mwanji o tini wu mendindau tinga wu apapanani ya wu sawe, “Dori hima rini ka ri sawendau Jisas hi tini ele himiyama hurahama Jerusalem ko tiki wu uchahambwandawani walambe sumbu wunu ri wosindaro. Wosini apa do ki ri taro ti, ele sembe haro himiyama hurahama ni ri toroni kalapus tiki ri owesini wunu ra ra puris himako i apukolaka le tambwa wunu raꞌai ki ri taro.”
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Woroti Sol ri mwanji ti ri bwandau ti, kwambu naha ki sirawani ele Damasukas ki dau Juta hima kupu fwele ri mwanji tini wu mendikoni wu apapanani mwanji wasa wu bwa nambwe. Hinde wowani, Sol mwe naha ya wunu sawekawe, “Jisas rindombwa Kurais.”
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Dani gisi miyafo iwani Juta hima kupu le Sol ni wu yeni wu si kinani mwanji ti funda wu bwani ya wu mendi.
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 Ete wowani Sol o wui mwanji ni ya ri mendi. Wunu ele hima niliki tapwaki ko laka kipe lengenumbo leni ya wu aulinda, ri iwa rini wu yeni si kinani.
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 Ete wondawani ele ri himache ele to niliki tiki o humokuto ini ki rini rakausini hala laka fotiki rini wu warosini hoko tokwe ya rini wu rawai.
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Wosiwani Jerusalem ko tokwe ri ini Jisas ni sirinandau hima lenga funda wu wau ki ri iwani wunu rini ni ya wu aki. Wunu ete wu hambwaro, rini Jisas ni sirinandau hima, mina.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Ete wowani Banapas to Sol ni ra ra Jisas himache le tambwa ya rini raꞌai. Wosini Sol to Apukolaka ni numbo tiki ri heiwani Apukolaka to mwanji ti rini sawekawero sumbu o ni ya wunu ri sawe. Wosini Banapas tombwa Sol Damasukas ko tiki ri etisini Jisas hi ti au laka ri sawendaro tini ya wunu ri ai sawenda.
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 Wosiwanumbwa Sol Jerusalem ko tiki ri dani wui nindo tiki ya funda wu ichiꞌuchanda. Wondani Apukolaka i hi ti au laka ri bwandani ri akitiwo ti nambwe ya ri da.
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 Wosini rini ele Juta hima kupu Girik mwanji wu bwandau lenga ya wu anambwa anambwanda. Wondawani wunu rini wu yeno numbo tini ya wu wakinda.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Dani inumbwa, ele ri hiparakambwe wu mendifuni Sisariya ko tokwe rini wu rakaisini Tasas ko tokwe ya rini humbwewani ya ri i.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Ete wowanumbwa Jutiya pe, Galili pe, Sameriya pe, sembe ha himako kipe tumbwa ya wu da. Wui nindo tiki mwanjiche fori wu anangiya nambwe. Wunu Apukolaka i tako tokwe wu dawani Gotri Himamwale kipe ti wui sembe ti wunu okulandawani himiyama hurahama miyafo tani sembe wuhi ti ya wu handa.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Pita ele mapwa hinga Gotri mwanji bwa ki ri isini Lita ko laka okwe ri raini Jisas ni sembe haro himiyama hurahama lenga o ko laka ki ya ri da.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Wosini o ko laka ki hima fori ya ri hei, hi rihi ti Iniyas. Talihapa rihi ti dinga ba. Wosini o siki keke tei tukumbwa ri tukuyandaro asama rihi ti tapaꞌangi hatachi namili.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Wosini Pita ya rini sawe, “Iniyas, Jisas Kurais rindo kipe o mini wosikonda. Mini ma saini tukuya topo mihi norukwe.” Ete wowani metengei ete ya ri sai.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 O hinga ri wowani Lita ko pe hima ga Saron ko pe hima ga wunu tinda ete rini ni wu heikoni Apukolaka ni sembe ya wu ha.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Jopa ko laka ki Jisas ni sirinandau humwe fo ya ti da, hi tihi ti Tapita. Girik mwanji tiki tini uchandau hi ti, Dokas. Tini gisi gisi mwaꞌambwe keke heifundau hima leni ti okulandani sumbu kipe tini ya ti wosinda.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Woro gisi foki ti hahungoni ya ti ha. Wosiwani hima tape dinga tihi ti uku wu yasisini kiheiye aka tipa foki ya tini andosi.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Lita ko ti Jopa ko takai ki dau. Ete wowani Jisas ni sirinandau himako ya wu mendi, Pita Lita ko laka ki ri dawani. Wosini hima fisi wu humbwewani rini tambwa fi ini ka hinga ya rini fi sili, “Mini nunu tambwa ma tamata, apa anayiti kei.”
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Ete wowani Pita saini fini ga funda ya wu i. Ri ini ri raruwani rini ra ra kiheiye aka tipa o ki ya rini rakau. Ele himanguto okwe wu tani Pita takai ki wu etisini ya wu ichakanda. Wu ichakandawani Dokas wunu keke ti wosiro kiheiye nikaꞌari ele ni ya rini wu mekusinda.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Wondawani Pita ele hima ni sawewani hoko tokwe ya wu sira. Wowani seke ri ombungwesini Gotri ni ya ri uchahambwa. Wosini miyaningisopo rihi ti o haro humwe tape tini ri hei hei ya ri sawe, “Tapita, nini ma sai.” Wowani o humwe miya ripani Pita ni ti heikoni ti saini ya ti liti.
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Wowani Pita tapa tihi ri toroni ri rasaiwani ya ti eti. Ete wowani Pita ele Jisas ni sembe haro hima lenga, e, ele himanguto ga ri uchawani wu tawani hasini sairo Dokas ni ya wunu ri ai ha.
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Wosiwani o mwanji to Jopa ko laka ki ete ini ya raru. Wowani o ko kipe himiyama hurahama miyafo Apukolaka ni sembe ya wu ha.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Wosini Jopa mapwa ki Pita gisi miyafo naha ri daro. Rini bulumakau tupu ki mwaꞌambwe wosindau hima ga gisi miyafo ya ri da, hi rihi ti Saimon.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.