Atos 20

Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ka ata hapa tinga wu gindaro ti, humbuwani Pol ele Jisas ni sirinandau hima rini tambwa wu ta kinani ya wunu ri ucha. Wosini kwambu ki wu eti kinani mwanji fwele ya wunu ri ha. Ete wosini wunu ri weseꞌasini Masetoniya mapwa tokwe ya ri i.
1 Quando acabou a confusão, Paulo mandou chamar os irmãos e falou com eles para animá-los. Então se despediu deles e foi para a província da Macedônia.
2 Rini kale mapwa ki ri ichiꞌuchandani mwanji miyafo naha ele sembe ha himako ni sembe wuhi ti kwambu tiki wu eti kinani ya wunu ri bwanda. Wosini da hinga woni Girik mapwa tokwe ya ri raru.
2 Atravessou aquelas regiões, animando muito com as suas mensagens os cristãos. Aí chegou à província da Acaia,
3 Ete wosini nika namili Girik mapwa ki ya ri da. Da hinga woni sipi ti ri torosini Siriya mapwa tokwe ri ikoni Juta hima kupu le rini yeni dinga wosi kinani mwanji funda wu bwani wu mendiro tini ya ri mendi. O sumbu hinga keke Masetoniya mapwa tokwe ri ai i kinani inaka rihi ti ya ai jameko.
3 onde ficou três meses. Quando já estava pronto para ir à província da Síria, soube que os judeus estavam fazendo planos contra ele. Então resolveu voltar pela Macedônia.
4 Beriya ko pe hima fori hi ti Sopata rini Piras che, Tesalonaika ko pe hima pi fisi Arisutakas ga Sekandas ga, e, Depi ko pe hima fori Gaiyas, Timoti, Esiya nuwe mapwa pe hima fopi Tikikas ga Torofimas ga, ele hima wunu Pol ga funda wu ichiꞌuchandaro.
4 Foram com ele as seguintes pessoas: Sópatro, filho de Pirro, da cidade de Bereia; Aristarco e Segundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; Timóteo; e também Tíquico e Trófimo, que eram da província da Ásia.
5 Woro wundo mwaseni wu ini Toroas ko tiki ya nunu wu maꞌainda.
5 Eles foram na frente e nos esperaram na cidade de Trôade.
6 Wondawani Juta hima kupu lei bereti hehenandau wo, yis, owe nambwe gisi laka ti isiwanimbwa da hinga woni nunu Filipai ko ki sipi ti ya nu rau. Wosiwani gisi ti tapaꞌangi hinga iwani Toroas ko ki nu raruni ya wunu nu hei. Wosini Toroas ko tiki gisi ti tapaꞌangi hatachi fisi ya nu da.
6 Depois da Festa dos Pães sem Fermento , nós partimos da cidade de Filipos. Cinco dias depois nos encontramos com eles em Trôade e ficamos ali uma semana.
7 Himati gisi foki sunduya iwani nunu ele sembe ha himako lenga funda nu wausini Jisas a ni ya nu anda. Wondawani Pol ele himiyama hurahama ni mwanji ti ya ri bwanda. Hinde wowani, icheki ya ri ikonda. O hinga keke mwanji huwe ti ri bwa bwawani ete i ini nili wemi ya i.
7 No sábado à noite nós nos reunimos com os irmãos para partir o pão . Paulo falou nessa reunião e continuou falando até a meia-noite, pois ia viajar no dia seguinte.
8 Ka nu wausini nu daro aka tipa kau oti lamu miyafo naha daro.
8 Havia muitas lamparinas acesas na sala onde nós estávamos reunidos, a qual ficava no terceiro andar da casa.
9 Wondawani hima wapache fori, hi ti Yutikas, rindo winduwa tiki ya lilinda. Wondawani Pol mwanji ti ete bwandawani Yutikas miya tinga ya rini hipinda. Dani ini ri tukuyahikisakoni aka tipa namili ki kau ri lilinindaro ti ri lembaunani nuwe tokwe ya ri sika. Wowani ele hima raini rini rasaiwani mina, ri hahiro.
9 Um moço chamado Êutico estava sentado numa janela. E, como Paulo continuasse falando durante muito tempo, o sono do moço foi aumentando. De repente, ele dormiu e caiu da janela. Quando o levantaram, estava morto.
10 Ete wowani Pol ya rai. Ri raini ori hima wapache i tenge tiki ri opulisini tapa tiki rini torosini ya wunu sawe, “Kunu apa apapana kei, himamwale rihi ti o da.”
10 Então Paulo desceu, abaixou-se, abraçou o moço e disse: — Não se assustem, pois ele está vivo.
11 Wosini Pol ai rauni bereti lepikasini ya ri a. Ete wosini wunu ga mwanji huwe laka hinga ri bwandawani ya ete ini lindana. Lindanasiwani nurumbu Pol ya i.
11 Em seguida Paulo subiu de novo, partiu o pão e comeu. Falou ainda muito tempo, até de manhã, e depois foi embora.
12 Wondawani ori hima wapache kipe ti wosisiwani ya rini wu raꞌai. Ete wowani sembe wuhi ti ya wu eripe.
12 Aí levaram o moço, vivo, para a casa dele, e isso os deixou muito animados.
13 Metengei naha Pol rinjenga mwanji ti ka hinga funda ri bwani ya ri mendi, rini apa nuwe numbo ti ri ini Asos ko tiki ri dano. O hinga keke nundo sipi tiki nu mwaseni nu ini Asos ko ti ya nu raru. Wosiwanumbwa Pol gumwa ki tani sipi tiki ya ri raukonda.
13 Nós fomos na frente e embarcamos no navio que nos levou até o porto de Assôs, onde devíamos esperar Paulo. Ele mandou que fizéssemos isso porque queria ir por terra até lá.
14 Dani ini Pol ri tani Asos ko tiki nu anaheini sipi tiki nu rauni Mitilini ko tokwe ya nu i.
14 Quando ele se encontrou conosco em Assôs, nós o recebemos no navio e seguimos viagem até a cidade de Mitilene.
15 Wosini Mitilini ko nu andosini o sipi kumbwa nu iwani numbo tiki sunduwani sipi tenge o ki nu tukuyandawani sipi oti ini Kaiyos ko ti takaindawani ya lindana. Wosiwani nurumbu ete nu ini Semos ko ti nu raruwani ya ai nunu sundu. Wosiwani ai lindanawani nu ai ini Mailitas ko ti ya nu raru.
15 Então partimos dali e, no dia seguinte, passamos perto da ilha de Quios. No outro dia já estávamos na ilha de Samos e um dia depois chegamos ao porto de Mileto.
16 Pol ri inaka ti Esiya mapwa ki gisi miyafo ri dano ti diyaha. O keke Efesas ko ri dikisini ri i kinani ya ri hambwanda. Hinde wowani, rini ri inaka ti ri imaꞌaini Jerusalem ko ti ri rarusiwambwa Pendikos gisi laka ti ta kinani.
16 Paulo tinha resolvido não parar na cidade de Éfeso para não ficar muito tempo na província da Ásia. Ele estava com pressa, pois queria chegar a Jerusalém, se possível, antes do dia de Pentecostes .
17 Wosini Mailitas ko tiki nu dani Pol Efesas pe sios mekupu hima le rini tambwa wu ta kinani mwanji ti ri humbwewani ya i.
17 Em Mileto Paulo mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso para se encontrarem com ele.
18 Wosiwani rini tambwa wu tani wu sirawani ya wunu ri sawe, “Kunjenga ka ku hambwanda to, metengei naha a tani Esiya mapwa ki a sirasini kunu ga a dani a wosindaro sumbu ti.
18 Quando eles chegaram, Paulo disse: — Vocês sabem como foi que passei todo o tempo que estivemos juntos, desde o primeiro dia em que cheguei à
19 Kunu ku hambwanda, Juta hima kupu le gisi gisi ai tau tini wu rakai kinani mwanji ti funda wu bwani wu mendisini walambe sumbu wu wosindawani ani sembe amwaka tinga simiyanehei sumbu tinga nomo miyafo naha a randaro ti. Wondawani anjenga hi ahi ti a rakaisini Apukolaka hi tumbwa a rasaindaro.
19 Fiz o meu trabalho como servo do Senhor, com toda a humildade e com lágrimas. E isso apesar dos tempos difíceis que tive, por causa dos judeus que se juntavam contra mim.
20 Wosini kunu okulano Gotri mwanji ti kunu a bwa kinani ani aki nambwe. E, funda laka ku wauro michi ki, funda funda kui aka ki kunu ani ondiyakandiyandaro ti ku hambwandau.
20 Vocês também sabem que fiz tudo para ajudar vocês, anunciando o evangelho e ensinando publicamente e nas casas.
21 Ani Juta hima kupu lenga Girik pe hima lenga au laka wunu a sawendaro ti, kapwa sumbu wuhi ti gumwa wu sisini sembe Gotri ni wu hasini Apukolaka Jisas numbwa wu sirina kinani.
21 Eu disse com firmeza aos judeus e aos não judeus que eles deviam se arrepender dos seus pecados, voltar para Deus e crer no nosso Senhor Jesus.
22 Woroti apa ma ku mendi. Gotri Himamwale kipe to ani ondiyasiwani Jerusalem ya ani ikonda. Ani a hikisandau, bwele sumbu hinga fo Jerusalem ko tiki ani ki sirakondau.
22 Agora eu vou para Jerusalém, obedecendo ao Espírito Santo, sem saber o que vai me acontecer lá.
23 Gotri Himamwale kipe ti apa kwambu tiki ani sawendau ti ka hinga. Ele ko ele ko hinga tinda ani indani apa nomo miyafo a rakoni kalapus tiki a rarukonda.
23 Sei somente que em todas as cidades o Espírito Santo tem me avisado que prisões e sofrimentos estão me esperando.
24 “Woroti ani ai himamwale tini ani enepesi kinani ani hambwa nambwe, mina. Ani ai inaka naha ti, Jisas Apukolaka ani haro do numbo ni ete a sirinandani Gotri ele hima keke woni wunu haro mwanji kipe ni bwano tau ahi tumbwa a randani tau jipe a humbu ki.
24 Mas eu não dou valor à minha própria vida. O importante é que eu complete a minha missão e termine o trabalho que o Senhor Jesus me deu para fazer. E a missão é esta: anunciar a boa notícia da graça de Deus.
25 “Woroti apa ma ku mendi, imbihumbwa kui nindo tiki ani ichiꞌuchandani Gotri kwambu ti a bwandaro. Woroti apa ani hambwandau, ichai kunu tinda miyaningisopo ahi ti hinde apa ai ku ani hei kumbwa.
25 — Eu tenho estado entre vocês, anunciando o Reino de Deus , e agora sei que vocês não vão me ver mais.
26 O keke apa do mwanji kunu a bwandau. E, hima fori kui nindo tiki himamwale ga rini humbuwa o sumbu hinga ti ani mina, rihi fo.
26 Por isso, com toda a certeza eu afirmo hoje que, se algum de vocês se perder, eu não sou o responsável.
27 Ani Gotri hambwandau ele sumbu hinga tinda ete kunu ni a bwa kinani ani aki nambwe.
27 Pois não deixei de lhes anunciar todo o plano de Deus.
28 Woroti apa kunjenga ma ku aulindani Gotri dele ri fe che asa che le okwe ku aulinda. Hinde wowani, Gotri Himamwale kipe ti o tau ni ku ra kinani kunu esiro. O keke Gotri sios ti ma ku aulinda, hinde wowani, oti ri fi tiki wungwa ti ri jiro.
28 Cuidem de vocês mesmos e de todo o rebanho que o Espírito Santo entregou aos seus cuidados, como pastores da Igreja de Deus, que ele comprou por meio do sangue do seu próprio Filho.
29 Ani ani hambwandau, kunu ani andosini ani indawa ai gumwa tokwe kapwa asa fwele tani kui nindo tiki dasini apa Gotri fe che asa che leni walambe sumbu o wunu wosikonda.
29 Pois eu sei que, depois que eu for, aparecerão lobos ferozes no meio de vocês e eles não terão pena do rebanho.
30 Wowa apa kunu fweleto Jisas ni sirinandau hima leni ai raꞌai kinani wu saini mwanji gambo fwele o sawekonda.
30 E chegará o tempo em que alguns de vocês contarão mentiras, procurando levar os irmãos para o seu lado.
31 O keke kunu gisi gisi ku hambwafwaꞌaisini ya ma ku da. Woro kunu ka tini ma ku hambwa, asama namili laka ani kui inaka ni rasaini kunu okula kinani a diyaha nambwe niliki tapwaki kwambu tiki ete a randaro ti. Kunu ani ondiyakandiyandawani meriꞌuku ahi ti kunu keke ete sikandaro.
31 Portanto, fiquem vigiando e lembrem que durante três anos, de dia e de noite, eu, chorando, não parei de ensinar cada um de vocês.
32 “Woroti apa Apukolaka ri mwanji tinga hima keke wo sumbu rihi ga tapa tenge rihi ki o kunu ani hasikonda. Ka mwanji to o ya kunu okulasikonda. Wosini ele himiyama hurahama Gotri rihi nasiro hima le wui nindo tiki ele mwaꞌambwe kipe naha kuhi o ya kunu hakonda.
32 — E agora eu os entrego aos cuidados de Deus e da palavra da sua graça. Pois ele pode ajudá-los a progredir espiritualmente e pode dar-lhes as bênçãos que guarda para todo o seu povo.
33 Ani ya, nikaꞌari mwaꞌambwe keke ani okokonani hima forini a sili nambwe.
33 Não cobicei nem a prata, nem o ouro, nem as roupas de ninguém.
34 Kunjenga ka sumbu ni ma ku hambwa, ani anjenga ai tapa ki tau a rani ani okulandani, ele heifundau hima ani ga dau le okwe wunu ani okulandaro.
34 Pelo contrário, vocês sabem que eu trabalhei com as minhas próprias mãos e consegui tudo o que eu e os meus companheiros de trabalho precisávamos.
35 Dele ai tau hinga tinda kunu a mekusiro ti, kunu okwe o hingambwa kwambu tiki tau ma ku randani ele heifundau hima leni ku okulanda. Wosini nunu Apukolaka Jisas to sawero mwanji ni ma hambwawa nu hambwanda, ka hinga ri sawero ti, ‘Hima fori mwaꞌambwe ti hima forini hano ti, haro hima ori ri eripeꞌaripe sumbu ti o mwaꞌambwe tororo hima ri eripeꞌaripe sumbu ni dikindau.” ’
35 Em tudo tenho mostrado a vocês que é trabalhando assim que podemos ajudar os necessitados. Lembrem das palavras do Senhor Jesus: “É mais feliz quem dá do que quem recebe.”
36 Pol o mwanji hinga ri bwani ri humbusini tatumbu ti ri ombungwesini ele sios mekupu hima lenga tinda Gotri ni ya wu uchahambwanda.
36 Quando Paulo acabou de falar, ajoelhou-se com os irmãos e orou.
37 Da hinga woni ichaka miyafo naha wu ichakandani Pol ni wu toronambusini ya rini wu tumwatamwaꞌanda.
37 Então todos choraram muito e abraçaram e beijaram Paulo.
38 Wosini tambwa Pol wunu sawero mwanji, “Apa ai miyaningisopo ti hinde ai ku ani hei kumbwa,” o tini wu ai hambwawani sembe nomo omwesika naha ya wunu a. Wosini rini wu raꞌaiwani sipi tiki ya ri i.
38 Estavam tristes, especialmente porque ele lhes tinha dito que nunca mais iam vê-lo. Então eles o acompanharam até o navio.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.