Atos 16

Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Fi ini Depi ko ki fi rarusinimbwa Lisitara ko okwe ya fi i. O ko ki Jisas ni sirinandau hima fori ya da, hi rihi ti Timoti. Rini Juta hima kupu humwe fo, ti che, tini sembe ha humwe. Woro ri yapai rini Girik pe hima.
1 Paulo chegou às cidades de Derbe e Listra. Em Listra morava um cristão chamado Timóteo. A mãe dele, uma cristã, era da raça dos judeus, mas o pai dele não era judeu.
2 Lisitara pe Aikoniyam pe sembe ha himako le ri sumbu tini wu heini ka hinga ya wu sawenda, “Timoti hima kipe naha.”
2 Todos os irmãos que moravam em Listra e Icônio falavam bem de Timóteo.
3 Pol Timoti ni raꞌai kinani ri wondau. O keke rini raꞌaini hima tape kupu rihi ti ya rini kuto. Hinde wowani, rini ka hinga ri hambwaro, Timoti hima tape kupu rini kuto nambwe nawa ele Juta hima kupu mwanji rini saweno. Hinde wowani, wunu tinda wu hambwasindau, Timoti yapai rini Girik pe hima. O keke Timoti hima tape kupu rini kuto nambwe ri daro.
3 Paulo quis levá-lo consigo e por isso o circuncidou , pois todos os judeus que moravam naqueles lugares sabiam que o pai de Timóteo não era judeu.
4 Wosini ele ko laka tokwe wu ini mwase Jisas himache lenga sios pe mekupu hima lenga Jerusalem ki funda wu bwani wu mendiro mwanji o tini sembe ha himako ni ya wu handa. Wosini ya wu sawe, “Kunu ahaꞌa sumbu ni ma ku sirinanda.”
4 Nas cidades por onde passavam, eles diziam aos cristãos quais as decisões que tinham sido tomadas pelos apóstolos e pelos presbíteros da igreja de Jerusalém e aconselhavam que eles obedecessem a essas decisões.
5 O hinga wosiwani sembe haro sios hima ele kwambu tiki ya wu eti. Wondawani sembe handau hima le gisi gisi miyafo naha ete ya sukwanda.
5 Assim as igrejas ficavam mais fortes na fé, e o número de cristãos aumentava cada dia mais.
6 Ete wondawani Gotri Himamwale kipe ti Esiya mapwa ki Gotri mwanji ti wu bwano keke minambwe wunu nasiwani wu ini Firisiya, Galesiya opi mapwa fisi nindo ki ya wu i.
6 Como o Espírito Santo não deixou que anunciassem a palavra na província da Ásia, eles atravessaram a região da Frígia-Galácia.
7 Wu ini Misiya mapwa ki wu ambwesini Bitiniya mapwa tokwe wu raru kinani ya wu simiyanda, hinde wowani, Jisas Himamwale tito wunu ichakisiwani.
7 Quando chegaram perto do distrito da Mísia, tentaram ir para a província da Bitínia, mas o Espírito de Jesus não deixou.
8 O hinga wunu wosiwani Misiya mapwa wu andosini Toroas ko tokwe ya wu rai.
8 Então atravessaram a Mísia e chegaram à cidade de Trôade.
9 Wosini niliki ki Pol tukuyaneheini mwaꞌambwe foti ya ri hei. Ri heiwani Masetoniya pe hima fori enindani Pol ni ya ri ekichasinda, “Mini soluwara oti ma yetikinani Masetoniya mapwa tokwe sikani ma nunu okula.”
9 Naquela noite Paulo teve uma visão. Ele viu um homem da província da Macedônia, que estava de pé e lhe pedia: “Venha para a Macedônia e nos ajude!”
10 Ete wowani Pol o sumbu ri heisini metengei mwanji ti funda nu bwani ya nu mendi, numbo ete nu wakini Masetoniya mapwa tokwe ma nu i. Nu hambwanda, Gotri o nunu uchanda, Gotri mwanji kipe wunu nu sawe ki.
10 Logo depois dessa visão, nós resolvemos partir logo para a Macedônia, pois estávamos certos de que Deus nos havia chamado para anunciar o evangelho ao povo dali.
11 O hinga keke Toroas ko ki sipi tiki nu rau nu litisiwani sipi metengei ete nunu rani Samoteres ko ki ya nunu raꞌai. Wosiwani o gisi hundusini lindanawani nurumbu o sipi ki ai nu rau nu litisiwani Niyapolis ko tokwe ya i.
11 Nós embarcamos em Trôade e fomos diretamente para a ilha de Samotrácia. No dia seguinte chegamos ao porto de Neápolis.
12 Wowani o ko nu hanjaꞌaisini Filipai ko laka ki ya nu raru. Ka ko injelembwa Rom pe himako to tani litiro. O ko, ko omwesika laka, ele Masetoniya mapwa tokwe dau ko ni dikiro. O ko laka ki gisi fwele ya nu da.
12 Dali fomos a Filipos, que é uma cidade do primeiro distrito da província da Macedônia e também colônia romana, onde ficamos vários dias.
13 Wondawani himati gisi tawani hoko tokwe nu ini ini injiro ko laka lengenumbo tiki nu raruni fwa foki ya nu i. Nunu ete nu hambwa, ka fwa takai ki Gotri ni uchahambwano michi fo o da. Ka fwa nu heiwani himiyama fwele o ki wu wausiwani nu litisini wunu ga mwanji ya nu anambwanda.
13 No sábado saímos da cidade e fomos para a beira do rio, pois pensávamos que ali devia haver um lugar de oração para os judeus. Sentamos e começamos a conversar com as mulheres que estavam reunidas lá.
14 Wowani humwe fo, hi ti Litiya, tindo ka mwanji ya ti mendi. Tini Gotri ni lotu wondau. Tini Taiyataira ko laka pe humwe. Tini nikaꞌari naro ki ya tau ti randau. Wowani Apukolaka to sembe tihi jamekowani wasamba owesini Pol bwandau mwanji ti ya ti mendinda.
14 Uma daquelas mulheres que estavam nos ouvindo era Lídia, uma vendedora de púrpura , da cidade de Tiatira. Ela adorava a Deus, e o Senhor abriu a mente dela para que compreendesse o que Paulo dizia.
15 Wosini uku ya ti ya. Ele ti hima kupu le, wunu okwe, tini ga uku ti ya wu ya. Wosini ya nunu ti sawe, “E, ete ku hambwawa, ani Apukolaka ni sembe mwe naha ani haro. O hinga nawa ma ku tani ai aka ki ku da.” O hinga ya nunu ti ekichasinda. Wondawani ti mwanji tini nu mendini ya nu sirina.
15 Ela e as pessoas da sua casa foram batizadas. Depois Lídia nos convidou, dizendo: — Venham ficar na minha casa, se é que vocês acham que, de fato, eu creio no Senhor. Assim ela nos convenceu a ficar na casa dela.
16 Gisi foki Gotri ni uchahambwandau michi o tokwe nu indawani tau ra humwe fo tani numbo tiki ya nunu hei. O tau ra humwe himamwale kapwa tini ga dawani wupa ti ya ti wonda. Wondawani o humwe o himamwale kapwa ni ba fo ba fo mwanji ti ti silindawani o himamwale kapwa ga mwanji wasa ya tini bwanda. O hinga wondawani o humwe ni oweni dau hima le wunu ya laka wu torondau.
16 Certo dia, quando estávamos indo para o lugar de oração, veio ao nosso encontro uma escrava. Essa moça estava dominada por um espírito mau que adivinhava o futuro, e os seus donos ganhavam muito dinheiro com as adivinhações que ela fazia.
17 Woro o humwe Pol ga nunu ga gisi gisi ti sirinani ti i i ka hinga ti uchandau, “Kale bai hima kari kau dau Gotri ni tau randau hima mwe naha. Wunu Gotri nunu raꞌaino numbo ni nunu sawendau.”
17 A moça começou a nos seguir, gritando assim: — Estes homens são
18 Gisi gisi do humwe o sumbu hinga ni ete ti wo wowani Pol diyahani ri jamekoni o himamwale kapwa ni ya ri sawe, “Jisas Kurais hi tiki mini a sawendau, do humwe ma andosini ma i.” Ete wowani metengei ete o humwe ni andosini ya i.
18 Ela fez isso muitos dias. Por fim Paulo se aborreceu, virou-se para ela e ordenou ao espírito: — Pelo poder do nome de Jesus Cristo, eu mando que você saia desta moça! E, no mesmo instante, o espírito saiu.
19 Wowani o humwe ni oweni dau hima ele o himamwale kapwa ki ya wu torondau numbo ti wu heiwani humburo. O hinga keke Pol hima pi Sailas wu toroꞌinjisini ele koti mendindau hima laka ni sawe kinani hima waundau apweli tiki ya fini raꞌai.
19 Quando os donos da moça viram que não iam poder mais ganhar dinheiro com as adivinhações dela, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram até a praça pública, diante das autoridades.
20 Wosini ya wu sawe, “Dopihaꞌa Juta hima kupu. Fini do ko laka pe himiyama hurahama nuhi leni walambe sumbu fi wosindau.
20 Eles os apresentaram a essas autoridades romanas e disseram: — Estes homens são judeus e estão provocando desordem na nossa cidade.
21 Wosini nunu Rom pe himako ohounani nu toroni nu sirinanda nambwe sumbu ele ni ya fi sawenda.”
21 Estão ensinando costumes que são contra a nossa lei . Nós, que somos romanos, não podemos aceitar esses costumes.
22 Wondawani ele himiyama hurahama mwanji fini ni au hinga wu bwandani ya fini omwemendinda. O hinga wowani ele koti mendindau hima laka ya wu sawe, nikaꞌari fihi hungosini gasa kumbo tiki fini wu tanambwa ki.
22 Aí uma multidão se ajuntou para atacar Paulo e Silas. As autoridades mandaram que tirassem as roupas deles e os surrassem com varas.
23 Ete wowani gasa kumbo tiki fini wu tanambwasini kalapus tiki ya fini rawaru. Wosini o kalapus aka aulindau hima ni mwanji kwambu ki ya wu sawe, norukweni fini ri aulinda ki.
23 Depois de baterem muito neles, as autoridades jogaram os dois na cadeia e deram ordem ao carcereiro para guardá-los com toda a segurança.
24 Wowani aulindau hima ori mwanji kwambu ki rini sawewani ya ri mendi. Wosini kalapus aka tipa we naha ki fini rawarusini seke fihi ti me domo fo toroni ya fini ri injisi.
24 Depois de receber essa ordem, o carcereiro os jogou numa cela que ficava no fundo da cadeia e prendeu os pés deles entre dois blocos de madeira.
25 Wosiwani kalapus aka tiki wu dasini o nili wemi ki Pol hima pi Sailas Gotri ni fi uchahambwandani hukwa ti fi randawani kalapus tiki dau hima le ya wu mendinda.
25 Mais ou menos à meia-noite, Paulo e Silas estavam orando e cantando hinos a Deus, e os outros presos escutavam.
26 Wowani metengei ete minawe omwesika naha ti dikoni ele aka kiro worumbo o tini ya raꞌichiꞌuchanda. Ete wowani ele aka lei lengenumbo ti randokoni kalapus ki dau hima leni injisiro seni kupu ti ya hungoni sika.
26 De repente, o chão tremeu tanto, que abalou os alicerces da cadeia. Naquele instante todas as portas se abriram, e as correntes que prendiam os presos se arrebentaram.
27 Wondawani o kalapus aka aulindau hima ri, ri apapanani ri saini o aka lengenumbo ni heiwani tinda ete randosinda. Ete wowani ya ri wohambwakahambwa, kalapus himako tinda wu akini wu ihiro. Wokoni ri gipi huweche ri longosini rinjenga ya ri ai ri yeni si ki.
27 Aí o carcereiro acordou. Quando viu que os portões da cadeia estavam abertos, pensou que os prisioneiros tinham fugido. Então puxou a espada e ia se matar,
28 O hinga ya ri wosikondawani Pol hapa tinga ri uchani ya rini sawe, “Apa minjenga ai yeni si kei. Nunu tinda ete do nu da.”
28 mas Paulo gritou bem alto: — Não faça isso! Todos nós estamos aqui!
29 Ete wowani ori kalapus aka aulindau hima lamu keke ata ti au laka ri uchandau tinga ri saini Pol hima pi Sailas tambwa kalapus aka we tokwe ya ri raru. Wosini ri akindani seke tapa rihi ti rikirikinandani fi seke mu tiki ya ri opulisi.
29 Aí o carcereiro pediu que lhe trouxessem uma luz, entrou depressa na cela e se ajoelhou, tremendo, aos pés de Paulo e Silas.
30 Wosini fini rani hoko tokwe rarusini ya fini ri sawe, “Kini hima omwesika naha. Ani apa hinde hinga a wosiwa Gotri ani okulani raꞌaino?”
30 Depois levou os dois para fora e perguntou: — Senhores, o que devo fazer para ser salvo?
31 Ete wowani ya rini fi sawe, “Jisas Apukolaka ni sembe mihi ti ma hawambwa Gotri mini ai ri ratani rihi mini ri nano. Wosini mi hima kupu le okwe o hingambwa wunu ri wosikonda.”
31 Eles responderam: — Creia no Senhor Jesus e você será salvo — você e as pessoas da sua casa.
32 Wosini Apukolaka i mwanji tini ori hima ga ele ri aka ki dau hima kupu lenga ya wunu fi bwanda.
32 Então eles anunciaram a palavra do Senhor ao carcereiro e a todas as pessoas da casa dele.
33 Wosiwani metengei o gisi kumbwa fini raꞌaisini okwe fihi tini ya fini ri injinda. Wosini rini ga ri hima kupu lenga metengei naha uku ti ya wu ya.
33 Naquela mesma hora da noite, o carcereiro começou a cuidar deles, lavando os ferimentos da surra que haviam levado. Logo depois ele e todas as pessoas da sua casa foram batizados.
34 Ete wosini fini ri rani ri aka tokwe wu isini ahirahi ti ya fini ri yakwa. Wosini Gotri ni sembe wuhi wu haro ti keke ele ri hima kupu lenga ya wu eripeꞌaripenda.
34 Em seguida ele levou Paulo e Silas para a sua casa e lhes deu comida. O carcereiro e as pessoas da sua casa ficaram cheios de alegria porque agora criam em Deus.
35 Da hinga woni lindanawani koti mendindau hima laka leto apungwandai kicha himako fweleni kalapus aka tokwe wunu humbwewani wu ini ya wu sawe, “Opi hima fisi ma hanjaꞌaiwa sa fi i.”
35 Quando amanheceu, as autoridades romanas mandaram alguns policiais com a seguinte ordem para o carcereiro: “Solte esses homens.”
36 Ete wowani kalapus aka ni aulindau hima ori o mwanji ri raꞌaini Pol hima pini ya ri sawe, “Koti mendindau hima laka le kini ani hanjaꞌaisiwa ki i kinani mwanji wu sawero. O keke kini kalapus tiki ki daro ti, ya ma ki iwa sembe kihi ti sa wahapi.”
36 Então o carcereiro disse a Paulo: — As autoridades mandaram soltá-los. Podem ir embora em paz.
37 Ete wowani Pol ga mwanji wasa ti ya wunu ri sawe, “Sini Rom pe hima hinga si waꞌaisindau. Woroti kunu si mwanji ti ku wonorukweni ku mendi nambwe, mina. Wosini ele himiyama hurahama i mwakambe tiki nindumwasari sini ku tanambwasini kalapus tiki sini ku rawaruro. Wosini apa nimba sini ni ku yanini ku humbwewa si i kiꞌi? Minambwe naha. Kunjenga ku tanimbwa apa hoko tokwe sini ku rawarano.”
37 Mas Paulo disse aos policiais: — Eu e Silas somos cidadãos romanos e, mesmo assim, sem termos sido julgados, fomos surrados em público. E depois nos jogaram na cadeia. E agora querem nos mandar embora assim em segredo? Isso não! Que as próprias autoridades romanas venham aqui e nos soltem!
38 Ete wowani ele apungwandai kicha himako mwanji ti koti mendindau hima laka le tambwa ya wu raꞌai. Wowani ele koti mendindau hima laka le o mwanji ya wu mendi, fini Rom pe hima hinga fi waꞌaisindau. Ete wokoni ya wu aki. Wosini ya wu hambwa, fini Rom pe hima pini norukweni koti wo nambwe.
38 Os policiais foram contar às autoridades romanas o que Paulo tinha dito. Quando as autoridades souberam que Paulo e Silas eram cidadãos romanos, ficaram com medo
39 O hinga wu hambwafuni wunjenga wu ini mwanji wahapi tiki fini keke wu bwani hoko tokwe ya fini wu rasira. Ete wosini ya fini wu sawe, ka ko laka fi andosini mapwa fo tokwe fi i kinani.
39 e foram lhes pedir desculpas. Então os tiraram da prisão e pediram que fossem embora da cidade.
40 Wowani o kalapus aka fi andosini Litiya i aka tokwe ya fi i. Fi ini sembe ha hima fwele fi heini wunu okulano mwanji fwele ya wunu fi ha. Wosini ya fi i.
40 Paulo e Silas saíram da cadeia e foram para a casa de Lídia. Ali encontraram-se com os irmãos, animaram a todos e depois foram embora.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.