Romanos 15
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs MNT
1 Kâtigem kin bâbâ lolot zo âkom diiziŋgânat. Oi nen niiŋaŋgârâk nâŋgânâŋgâyân mân ândinat.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Nen bukurâpniŋ zeŋgât nâŋgâm ândim âlip upi sot siŋgi âlibân kâtigibigât betziŋan minat.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Kristo zâk yatik zikŋaŋgât nâŋgânâŋgâ mân ândeip. Zorat Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap,
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Mârumŋan den sâm Kembugât ekabân kulemguwe, zo nen siŋgi âlip top nâŋgânatkât urâwe. Den zorâŋ mem kâtikŋan kwatniŋgi kut ŋâi siŋgi kwatniŋgip, zorat um bâbâlaŋ op nâŋgânâŋgâ ândinatkât kulemguwe.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 Zeŋgât op Kembugâren itâ sâm ninâu sâman, “Mem kâtikŋan kwatniŋgâmap, um bâbâlaŋ orotŋaŋgât mariŋâ, zâkŋâ diiziŋgi Yesu Kristogât op um kânok op ândibi.
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 Oi umziŋ sot lâuziŋ mindui Kembuniŋâ Yesu Kristo, zâkkât Ibâŋâ Anutu mâpâsem sâm âlip kwâkŋaŋgâbi.” Zen yatâ upigât Kembugâren ninâu sâman.
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Zorat op Anutu sâm âlip kwâkŋaŋgâbigât Kristoŋâ umŋandâ gâsuziŋgip. Oi zen yatigâk umŋâ gâsâyagom ândibi.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 Nâ itâgât dâzâŋguan. Anutuŋâ sâkurâpniŋâ kut ŋâi ŋâi ziŋgâbapkât siŋgi den dâzâŋgoip, zo bon upapkât Kristo zâk Yuda a neŋgât kore a op ândeip.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Oi Anutuŋâ hân ŋâin gok zen tânzâŋgoi sâm âlip kwâkŋaŋgâbigât yatâ oip. Zorat Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap,
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Oi den ŋâi itâ ziap, “Hân ŋâin gokŋâ, zen Anutugât kâmut zen sot sâtâre upi.”
10 — ausente —
11 Oi den ŋâi itâ ziap,
11 — ausente —
12 Oi Propete Yesaiaŋâ den ŋâi itâ kulemgoip,
12 — ausente —
13 Nâ zeŋgât op ninau sâm itâ sâman. “Nâŋgâm pâlâtâŋgât mariŋâ, Anutu, zâkŋâ diiziŋgi nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm lummbeŋâ op sâtâre kwâkŋan ândibi. Yatâ op ândine Tirik Kaapumŋâ imbaŋâ ziŋgi bet muyagibap, zorat nâŋgâm um bâbâlaŋ op ândibi.” Zeŋgât nâŋgâm yatâ ninâu sâman.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 Bukurâpnâ, zeŋgât nâŋga âlip uap. Zen âlip ândim siŋgi âlipkât topŋâ nâŋgâme. Oi siŋgi âlip ziiŋak âragunâ sâm mân kwakpi.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Oi nâ Anutuŋâ nep sâm nigipkât den nâmbutŋâ keŋgât buŋ dâzâŋgom kulemgum ziŋgan. Zen siŋgi âlip nelâmzâŋgobapkât kulemgum ziŋgan.
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 Yesu Kristo, zâkŋâ nâ um kâtik siŋgi âlip dâzâŋgobatkât kore a nâbarip. Kembugât tirik namâ gâlem a ziŋ Kembu kore okŋaŋgâme. Oi nâ zo yatik Kembu kore okŋaŋgâm siŋgi âlip a um kâtik dâzâŋgoman. Nâ Anutugât siŋgi âlip nep tuuga Tirik Kaapumŋâ um hâlâlu kwatziŋgi Kembugât siŋgi op ândibi.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Nâ Yesu Kristo sot pâlâtâŋ op Anutu kore okŋaŋgâm nep zo tuuman, zorat nâŋgâm sâtâre opman.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 Nep zo ninak mân tuubam yatâ. Yesu Kristoŋâ mam otnigi a hân ŋâin gokŋâ zen siŋgi âlip nâŋgâm lubigât lâunandâ sot bitnandâ nep tuuwan. Yesu Kristoŋâ mân mam otnigi nep tuuwan sâi ko dap yatâ sâm sâtâre sâbam?
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 Nâ Tirik Kaapumgâren gâbâ imbaŋâ mem Yerusalem kamânân gâbâ topkwap kulem sot sen mârât tuum âim Kristogât siŋgi âlip pisuk, zo a hân dâp dâzâŋgom aria Ilurikoŋ hânân âi âkip.
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 Oi a nâmbut ziŋ tuuweyân tuubamgât Kristogât kut siŋgi mân arip, zoren uŋakŋan âibatkât otnigip.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap, zorat dâp opman,
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 Nâ yatâgât Roma kamânân gokŋâ zeŋgâren gâbam narâk dâp kwakman.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Ândim gâwan, zo zeŋgâren gâbat sâm umnandâ nâŋgâm ândiwan. Zi ko hân torengen zi nep tuuman, zo âkap.
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 Zorat Sipen hânân âibam zeŋgâren gâbatkât nâŋgan. Ga zen sot tâtat mâme op ko umâlip op a nâmbutŋandâ zeŋgâren gâbâ betnan sâne Sipen hânân âinat.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Kândom nârâk ziren ko Anutugât siŋgi a kât betziŋan mimbam Yerusalem kamânân âibâman.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Makedonia sot Grik hânân Kembugât kâmut ziŋ Yerusalem kamânân Kembugât siŋgi a nâmbutŋâ kanpitâ ândie, zen kât betziŋan minam sâm kâtigiwe.
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 Zen um bâlâlaŋ op kât mindunetâ dâp oip. Wangât, hân ŋâin gokŋâ zen Yuda a zeŋgâren gâbâ siŋgi âlip miwe, zorat tosa zeŋgâren ziap. Oi tosa zo mâkâbigât sâkkât kut ŋâi ŋâi ziŋgâne dâp upap.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Den zo bon oi ninak mem âim Yerusalem kamânân ziŋgâmŋâ âburem Roma kamân mâirâp zeŋgâren gâbat. Zeŋgâren ga tapŋâ Sipen hânân âibat.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 Nâ it nâŋgan. Nâ zeŋgâren gâbam bet bâsaŋ mân gâbat. Kristogâren gâbâ mâsop den yâmbâtŋâ mem ga ziŋgâbat.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 Bukurâpnâ, nâ Kembuniŋâ Yesu Kristo, zâkkât op sot Kaapumŋâ buku orotŋaŋgât den umniŋan pâmapkât kindap pâroŋ den dâzâŋgobâ. Zen nâgât op Anutugâren doŋbep ninâu sâbi.
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Betnan mine Yudaia hânân Yuda a bitziŋan gâbâ mâkânibap. Oi Yerusalem kamânân Kembugât siŋgi a kut zo ziŋga umâlep upi.
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Zorâŋâ bet Anutuŋâ nâŋgi umâlibân zeŋgâren gam zen sot tap umnâ sânduksâbap.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Um lumbe mariŋâ, Anutu, zâk aksik patâ zen sot ândibap. Zo perâkŋak.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.