Romanos 14

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Siŋgi âlibân bâbâ lolot ândime, zen buku otziŋgâbi. Den topŋaŋgât sânetâ zen sot den sârek mân âragum um kânok ândibi.
1 Yait ana baitumatum erara’iy ana merar kwanay kwanab a kou’ayamaim narun, baise men i ana kakafin isan bairi kwanagam kwanibabatiy.
2 A nâmbutŋâ ziŋâ nâŋgâ kwâkâ buŋâ nalem top top nime. Oi a nâmbutŋandâ nalem nâmbutŋâ mân nime. Zen zuu bâu sunum mân nime.
2 Sabuw afa tebitumatum bay etei karam boro hinaa, baise afa hai baitumatum kikimin, imih i bay akisinamo te’aau.
3 Ŋâi zâk nalem top top nemapŋâ bukuŋâ nalem toren mân nemap, zâkkât nâŋgi gigiŋâ mân upap. Oi ŋâi zâk nalem nâmbutŋâ mân nemapŋâ bukuŋâ nalem top top nemap, zâkkât nâŋgi mân bâliŋ upap. Wangât, zen Anutugât ayâk, zorat.
3 O yait bay etei ku’aa, taituwa bay afa men eaa isan inanufuruw ina’omih, na’atube o yait bay afa ihamiyen afa’awat ku’aa, men taituwa bay etei eaa isan inanufuruw ina’omih. Anayabin God nati orot auman ibasit ebaib.
4 Zorat itâ sa nâŋgânek. Gâ wangandâ a ŋâigât kore a den dukunandâ dâp upap? Kore a zâk kâtigibap mo loribap, zo patâŋaŋgât mâteŋan upap. Oi zâk mân loribap. Patâŋâ Anutu, zâkŋâ tângoi kâtigem kinbap.
4 Kwa men karam orot ta ana akirwairafin kwanibabatiyimih? Orot Ukwarin akisinamo boro ana akir wairafih ta ere’ere naatu ta ebatabat boro hairi nibatiyih. Naatu Regah akisin boro nafufunih yait i bowabow gewas ebowabow.
5 Oi sirâmgât zo yatik a nâmbutŋandâ itâ nâŋgâme, “Sirâm kânok, zo Kembugât siŋgi.” Yatâ nâŋgâm kendon tapme. A nâmbutŋâ, ziŋ ko sirâmgât itâ sâme, “Sirâm zo tirik buŋâ. Sirâm aksik zen dâbâk.” Zorat nâ itâ sa nâŋgânek. Sirâm ŋâiŋâ mo ŋâiŋâ, yatâ mo yatâ upâ sâm, nâŋgâm kâtigem ândiban. Ka bukugoot den sârek mân âragubabot.
5 Orot ta enotanot veya ta’imon i veya gagamin, men veya afa na’atube. Naatu orot ta enotanot veya etei hai itinin i ta’imon. Orot ta’ita’imon i taiyuwih hinanot gewas hinabow.
6 Ŋâi zâk sirâm kânokkât nâŋgi zâizâiŋ oi kendon tâpmap, zo Kembugât op opmap. Oi a ŋâi zâk nalem top top nemap, zo Kembugât op nemap. Zâk Anutugâren sâiwap sâmŋâ nemap. Oi a ŋâi zâk nalem toren mân nemap, zâk Kembugât op opmap. Zâk Kembugâren sâiwap sâm dukumap.
6 Orot yait not veya ta’imon ya’asair imaim God ekwakwafir, i narusagiy. Naatu o yait a kok bay ta ta ku’aa i auman Regah kururusagiy, anayabin nati bay isan Regah ifefeyan igegewasinika. Naatu o yait sawar afa itafuta afa’awat ku’aau auman Regah kururusagiy, naatu merarayow kubitin.
7 Âlip nâŋgen. Neŋgâren gâbâ ŋâiŋâ dap yatâ Kembu sot bukurâp, zeŋgât mân nâŋgânâŋgâ op zikŋaŋgârâk nâŋgâm ândibap? Oi dap op zikŋaŋgârâk nâŋgâm mumbap? Nen Anutugât siŋgi op ândimen sot mumen.
7 Yawasit tama’am o tamomorob i men it taiyuwit isat.
8 Ândiândi, zo Kembugât op ândimen. Mumu, zo Kembugât op mumen. Zorat ândinat mo munat, zo Kembugât siŋgi op utnat.
8 Imih yawasit tama’am i Regah isan tama’am, naatu tamomorob, i Regah isan tamomorob. Yawasit tama’am o tamomorob it i Regah nowan.
9 Zorat op Kristoŋâ mumuŋâ sot gwâlâ ârândâŋ kembu otniŋgâbapkât momŋâ mumuŋan gâbâ zaarip.
9 Ana’an iti isan Keriso morob naatu yawasin misir maiye, naatu sabuw yawayawasih, murumurubih etei isah ebi’aiwob.
10 Kristo zâk Kembu patâniŋ ândiap. Zorat den ŋâi mâsikâziŋga dâtnonek, “Gâ wangandâ bukugaŋgât den sâm kwâkâban? Mo gâ wangandâ bukugaŋgât nâŋgâna gigiŋ upap?” Nen aksik patâ Kembugât mâteŋan kirindâ neŋgât den sâm kwâkâbap.
10 Aisim taituwa bayuwat eani’aan kwabibabatiyih? Naatu aisim taituwa kwanunufuruwih? Anayabin it etei boro God ana baibatiyen urama’ama nanamaim tanabat nibabatiyit.
11 Kembugât ekabân den ŋâi itâ kulemgune ziap,
11 Bukamaim hikikirum,
12 Zorat nen nâŋgen. Ŋâran nen aksik patâŋâ Anutugâren pindiŋsâm topniŋ sânatkât sâm niŋgip.
12 Isan imih it ta’ita’imon ata yawas abisa tasisinaf etei boro God ana tur tana’owen.
13 Zorat op ko nen buku zeŋgât den hâuŋâ mân sâm kwâkânat. Buŋâ. Nen itâ utnat. Nen buku nâmbutŋâ umgulip kwatziŋgindâ Kembugât mâtâp walâbegât op nâŋgâmŋik ândinat.
13 Isan imih taituwat bairi men taiyuwit ata baitumatum nena tanafufunen tanigamigamimih. Naatu ata not tanarumutufur taituwat men tanikubibiruwih hai baitumatum nare’emih.
14 Nâ Kembu Yesu sot pâlâtâŋ op ândimanŋâ itâ nâŋgâm kwâtâtian. Nalem ŋâi mo ŋâi neindâ sumun upap, zo mân ziap. Ka ŋâi zâk nalem laŋ nem sumunkubat sâm laŋ nimbap, zâk perâkŋak um sumun upap.
14 Regah Jesu wanawananamaim God isou sinaf irerereb asoso’ob i iti, sawar etei i gewasih bay isan. Baise orot yait nanot bay afa nabitafutaf na’at, nati bay i orot ana tafutaf matar imih men naa.
15 Oi itâ nâŋgan. Gâ nalem ŋâi nena bukugandâ gekŋâ nâŋgi mân dâp upap zo ko bukugoot buku mân op ândiban. Buŋâ. Gâ yatâ op bukugâ tâmbetkuban yatâ upap. Bukugâ âlip upapkât Kristoŋâ zâkkât op moip. Gâ zorat nâŋgâm bukugâ nalemgât op mân tâmbetkuban.
15 Baise o a bay ku’aa’umaim taituwa iu yababan kubitin, o i men yabow ana efamaim kusisinaf. Imih men a bay ku’aa’umaim taituwa ana not inikwaris, anayabin Keriso nati orot auman isan morob.
16 Zen kut ŋâi orotŋaŋgât nâŋgâne âlip oi zo op ândibi. Ka a nâmbutŋandâ sâm bâliŋ kwatziŋgâbegât galem oraŋgâm ândibi.
16 Naatu men iniwa’an abisa o gewasin irouw kunotanot nabotabir kakafin namatar isan hinao’omih.
17 Anutugât um topŋan ândiândiŋ, zo dap yatâ? Zo sii nalem nemŋik ândiândiŋ? Buŋâ. Um hâlâlu sot um lumbeŋâ sot Tirik Kaapumgâren gâbâ gâi sâtâre op ândiândiŋ, zorâŋâ bonŋâ.
17 Anayabin God ana aiwob wanawanan atomamaim i men an gagamin, baise an gagamin i a ef namutufor, tufuw, yasisir Anun kakafiyinane kwanab kwanama.
18 A zen yatâ zo ândim Kristo kore okŋaŋgânetâ Anutuŋâ ziŋgiri âlip upap. Oi a ziŋâ zeŋgât nâŋgâne dâp upap.
18 Anayabin orot yait Keriso isan iti na’atube ebowabow God i ebiyasisir naatu sabuw nati orot ana bowabow isan boro hinakakafiy.
19 Oi zorat nen um kânok op tânagom ândinatkât kâtiginat.
19 Nati isan it ta’ita’imon tanibaibaisbonen koufair tanab not ta’imon tanabow tufuw namatar, ayubit tanawowab nayen nara’at.
20 Gâ nalemgât opŋâ Anutugât nep mân tâmbetkuban. Sii nalem aksik zo âlipŋik. Ka ŋâi zâk nemŋâ nâmbut tâmbetzâŋgobapkât nep tuubap, yatâ nâŋgâm nei bâliŋ upap.
20 Men aatomamaim naatu bayumaim God ana bowabow tanagurusimih, bay etei i gewasih men tafutafumih. Baise ana kakafin i men abisa o ku’ani’aan imaim inasinaf orot babin ta ana not inikwarisimih.
21 Gâ bukugâ kâsa okŋaŋgâbatkât zâkkât op nalem, waiŋ too mo wan wan zo birâna dâp upap.
21 Ana gewasin finimih men kwanaa naatu wine men kwanatom, o sawar afa kwanasinaf taituwa hai not kwanikwarisimih.
22 Gâ kut yatâ zo orotŋaŋgât um salek ziap, zo Anutu mâteŋan mem ândina gikanâk zimbap. Zorat ŋâi zâk nalem nemap mo kut ŋâi ŋâi opmap, zorat um zâgât mân upap. Sâtâreŋoot upap.
22 Imih sawar abisa’awat isah o kubitumatum nati i o God airi a founamaim nama. Naatu iso’ob abisa kusisinaf i men erekasiy auman kusisinaf o i boro baigegewasin inab.
23 Ŋâi zâk um zâgât op nalem nei bâliŋ upap. Zâk nâŋgâ kwâkâ op laŋ nei bâliŋ upap. Wangât, zâk nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋan mân uap, zorat. Kut ŋâi zo mo zo nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋan mân oindâ tosaŋoot upap.
23 Baise orot yait erekasiy auman naa natomatom na’at baibatiyen boro nab anayabin i taiyuwin ana baitumatum ebigigim. Naatu abisa men baitumatumamaim kusisinaf i bowabow kakafin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.