Mateus 7
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 “Zen a hâuŋâ den mân sâm siŋziŋan gibi, zo ko Anutugoot zen yatigâk mân sinziŋan gibap.
1 “Taituwa hai kakafin men ina’itin inibibatiyih, God boro nibatiyi.
2 Zen a hâuŋâ den sâm kwâkâziŋgâbi, zorat dâp yatigâk Anutuŋâ zen sâm kwâkâziŋgâbap. Zen a kut ŋâi ŋâi otziŋgâbi, zorat dâp yatik Anutuŋâ mâburem ziŋgâbap.
2 Anayabin God boro ef ta’imon taituwa ibibatiyih na’atube, o boro nibatiy, naatu fufun ta’imon taituwa ifufufunihimaim, o boro nafufuni.
3 Gâ wangât bukugaŋgât siŋan gwapgwap zo ekŋâ gikâ siŋgan nak sâmbaŋâ zo mân ek nâŋgat?
3 “Aisim taituwa matah mutusukwar i’itin kikin ku’o naatu o mata ahay gagamin yi ebatabat men kui’itin.
4 Nak sâmbaŋâ gikâ siŋgan zei dabângen bukugâ itâ dukuna dâp upap? ‘Gâ nâŋgâna siŋgan gwapgwap ziap zo, mem pambâ.’
4 O taituwa isan boro mi’itube awa fariniwa’an inao, ‘Aro nekuna mata mutusukwar abosair.’ Naatu baise o mar etei i matan ahay yi ebatabat.
5 Sarâ a gâ. Kândom gikâ siŋgan nak sâmbaŋâ zo mem pamŋâ gwapgwap bukugaŋgât siŋan zei mem pâna dâp upap.
5 Wanawan rerekabih, mat o taiyuw mata a’ahay ina’uy, saise boro inanuw gewas taituwa matan ana ahay ina’uy.
6 Gâ a nâmbutŋâ Anutu kândâtkume, zen siŋgi âlipkât kut ŋâi ŋâi âlipŋâ, zo mân ziŋgâban. Zen wâu bâu yatâ opŋâ kut ŋâi ŋâi âlipŋâ zo birâm âburem gibegât.”
6 “Abisa kakafiyin men haru aninamih kwanitih, boro hinatatabir hinayubi. Naatu a nugunug men for nahimaim kwanarub nare, boro tafan hinayen hinawasu’uru’um.
7 “Ninâu sâm ândim kut ŋâi zo mimbi. Kârum ândim bonŋâ muyagibi. Hâŋgiyân kom ândine mirâ mâriŋandâ mem pâmbap.
7 “Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatita’ur, naatu inarukikitar etawan boro isa nabotawiy.
8 Ŋâi zâk ninâu sâm ândim kut ŋâi memap. Ŋâi zâk kârumapŋâ bonŋâ muyagemap. Ŋâi zâk mâtâbân kom ândei mariŋandâ mâtâp mem pâmbap.
8 Anayabin orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur naatu orot yait erurukikitar etawan boro isan nabotawiy.
9 Zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ nanŋâ nalemgât sâi kâsaget pindâbap?
9 “O yait natu, wahimih fefeyan kabay ibai itin ean?
10 Mo zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ nanŋâ iŋangât sâi guk mo mulum pindâbap?
10 Na’atube siyamih rererey kok ibai itin ean?
11 Buŋâ. Zen a bâliŋandâ murarâpziŋâ kut ŋâi ŋâi âlipŋâ yatâ otziŋgâme. Oi Ibâziŋ sumbemân walâwalâŋandâ kut ŋâi ŋâi âlipŋâ ziŋgâbap. Zen zâkkâren ninâu sâne kut ŋâi ŋâi âlipŋâ walâm ziŋgâbap.
11 En baise Kwa i bowabow kakafih sinafuyah, baise kwaso’ob natunat boro siwar gewasih kwanitih, imih Tamat maramaim i ma tainin erubirub orot yait efefeyan boro siwar gewasin nitin.
12 Zen a ziŋâ kut ŋâi ŋâi otziŋgâbigât otziŋgâmap, zorat dâp otziŋgâbi. Zorâŋâ Mosegât gurumin den sot Propete zeŋgât den zo minduap.”
12 Imih sawar etei taituwa isah inabow, o kukok isa tebowabow na’atube, anayabin Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen an anababatun i iti’imaim ku’ay inu’in.
13 “Zen mâtâp pâlâtâŋan sumbemân bagibi. Tâmbetagoagoŋaŋgât hâŋgi, zo patâ uap. Oi zorat mâtâpŋâ zo ŋilip patâ. Zoren a ambân doŋbepŋâ bagim âime.
13 “Etawan awan kukurinamaim kwanarun kwan, anayabin etawan awan gagamin, naatu ef awan hahabin inarun inanan yomaninamaim i gurugurusen ema’am naatu sabuw moumurih na’in imaim tenan.
14 Ândiândi kamângât mâtâp, zo pâlâtâŋ. Zoren a ambân bituktâŋâ âime.”
14 Baise etawan awan kukurin naatu ef awan tuwafutin inarun inanan yomaninamaim i yawas ema’am, naatu sabuw matan ta’amo imaim tenan.
15 “Propete sarâŋâ, zen holi tobatziŋâ râma yatâ ka umziŋâ wâu kâtikŋâ kâwaliziŋoot. Zo nâŋgâm galem ândibi. Zen zeŋgât orot mâmeziŋaŋgât sen kwapŋâ topziŋâ nâŋgâbi.
15 “Mata to niwa’an dinab baifufuwenayah hinanan kwana’itih, anayabin hinanan ufuhine ana itinin boro sheep na’atube, baise dogoroh wanawanan ana itinin i haru tuwetuwenih.
16 Bolep sâŋgerân bonŋâ oi nime? Mo zâlâliyân sam bonŋâ oi nime?
16 Hai bowabowamaim boro kwana’inanih, agor ro’on boro men kiw tafanamaim inima’ub, naatu wanob ro’on boro men kiw tafanamaim inima’ub?
17 Zo buŋâ. Nak âlipŋan bonŋâ âlipŋâ âsagemap, ka nak bâliŋan bonŋâ âlipŋâ mân âsagemap.
17 Ai gewasin boro niw gewas, baise ai wanawanan kour nabiw ro’on boro nukunukuwin.
18 Nak âlipŋan bonŋâ bâliŋâ mân muyagemap. Nak bâliŋan bonŋâ âlipŋâ mân âsagemap.
18 Ai gewasin boro men ro’on nukunukuwin nayai, na’atube ai kakafin boro men ro’on gewasin nayai.
19 Zorat nak ŋâi zâk bonŋâ âlipŋâ mân oi kârâm kârâbân umbi.
19 Ai menatan men ebiw gewas boro natar nare nab nan wairaf wan nayara’ah na’arah.
20 Nâ zorat op san. A zeŋgât orot mâmeziŋ ekŋâ topziŋ nâŋgâbi.
20 Imih dinab baifufuwenayah boro hai bowabowamaim kwana’inanih.
21 Kembuniŋâ, Kembuniŋâ nonsâme, ka zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ sumbemân mân zâibi. Ibânâ sumbemân, zâkkât den lume, zen ziiŋik sumbemân bagibi.
21 “Men sabuw etei ayu wabu hisu’ub teo, ‘Regah, Regah’ boro mar ana aiwobomaim hinarun, baise sabuw iyabowat ayu Tamai ana kok tisisinafuwat boro hinarun.
22 Narâk zoren a doŋbep patâŋâ ziŋâ itâ sâm dâtnobi, ‘Kembunâ, Kembunâ, gâgât kutkâ sâm a ambân siŋgi âlip dâzâŋgowen. Gâgât kutkâ sâm wâke moliziŋgâwen. Gâgât kutkâ sâm nep patâ tuuwen.’
22 Baibatebat ana veya nanan, sabuw moumurih na’in boro hinao, Regah, Regah, o wabimaim aki tur abai aorereb, o wabimaim aki demon kakafih anunih hibihir, naatu o wabimaim aki ina’inan moumurih na’in asinaf.
23 Yatâ sâne nâ itâ sâm dâzâŋgobat, ‘Nâ zeŋgât kutziŋâ mân nâŋgan. Bâliŋ mâme a, zen birânim âinek.’”
23 Imaibo ayu boro anauwih anao, Ayu men aso’ob kwa iyab. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafih sinafuyah.
24 “A ŋâiŋâ dinnâ zi nâŋgâm lubap, zâk a nâŋgânâŋgâŋoot upap. Zâk a ŋâiŋâ bâkŋan mirâŋâ kâtikŋâ tuugip yatâ.
24 “Isan imih orot yait au tur nowar ebobosiyasiyar, i orot not wairafin ana bar to tafan wowab batabat na’atube.
25 Mirâŋâ tuugi tâi map pibâ patâ gam kom osei mirâ zo kâtigem kirip. Lâm kârep esâm tandâ pâi giari sârakoip, zorat kâtigem kirip.
25 Taun gagamin yar, harew tit, naatu wowog tit bar babin, baise bar men ufar re’emih, anayabin bar ana bubu an i to wanawanan rouw re wowab.
26 Oi a ŋâi dinnâ zi nâŋgâm birâbap, zâk a kwakmak zi yatâ. A kwakmak ŋâiŋâ mirâŋâ too sâtŋan tuugip.
26 Baise orot yait au tur nowar naatu men ebobosiyasiyar, i orot aurin not en bar ana bubu dones yan rouw wowowab na’atube.
27 Mirâŋâ tuugi tâi map patâ too uurupŋoot takâm koi giligâlaksâm naŋgip.”
27 Taun yar, harew tit, naatu wowog babin, bar babinakouw, naatu nati bar re’ere i ra’iy tagurugurus sawar.”
28 Yesuŋâ den zo sâm naŋgi a ambân kâmut patâ zen den sâip, zorat nâŋgâne imbaŋâ oip.
28 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu binan hinonowar isan hifofofor men kafaita.
29 Oi itâ sâwe, “Zâk Kembugât gurumin den zorat galem a, zen walâziŋgâm sap.” Yesu zâk imbaŋâŋootŋâ den siŋgi âlip dâzâŋgoip, zorat yatâ sâwe.
29 Anayabin bi’obaiyih ana itinin i roubabaruwen ana fair isan ma’am na’atube, men Ofafar Bai’obaiyenayah na’atube’emih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.