Mateus 26

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu zâk den so aksik sâm naŋgâm arâpŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Nâŋge. Sirâm zagât tap Pasowa kendon upap. Oi narâk zoren a bonŋâ, nâ kâsa zeŋgât bitziŋan zaria poru nagân none mumbat.” Yesuŋâ den yatâ sâip
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Narâk zoren tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, zen tirik namâ galem a patâ Kaipa, zâkkât namin zâim minduwe.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Zen Yesu tik gâsum kunam den sâm kâtâŋ urâwe.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Oi itâ sâwe, “Kendonân kâmbam laŋ âsagebapkât kegâk gâsunat.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Yesu zâk Betania kamânân âim Simoŋ, sâk bâlâ a, zâkkât mirin zâim nalem neip.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Nalem nem tâi ambân ŋâiŋâ too wârân âlip beloŋoot, sâŋgân patâ, zo mem gam too wârânŋoot zo kâukŋan lokei giari saŋgorip.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Yatâ oi arâpŋâ nen ekŋâ sâwen, “Too sâŋgân zâizâiŋ zi wangât tâmbetkuap?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Too zo pam kât patâ mem a kanpitâ ziŋgip sâi ko dâp opap.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Yatâ sâindâ Yesuŋâ nâŋgâmŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Zen wangât ambân den okŋaŋge? Zâkŋâ otnigi âlip uap.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 A ambân kanpitâ, zen narâk dâp zen sot ândibi. Nâ ko zen sot narâk kârep mân ândibat.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Nâ mua hanobi, zorat dâp sâknâ saŋgori âlip uap.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Kembugât den siŋgi âlip zi hânŋâ hânŋâ sâm âim ambân zirâŋâ uap, zorat siŋgi ârândâŋ sâne laŋ kârâbap.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Oi arâpŋâ kiin zagât neŋgâren gâbâ a ŋâi kutŋâ Yuda, Karioto kamânân gokŋâ, zâkŋâ tirik namâ galem a patâ, zeŋgâren arip.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Âimŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ tirâpzâŋgobat, zorat kât dabutâ nibi?” Mâsikâziŋgi ziŋâ kât ekap 30 yatâ sâlâpkum pindâwe.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Yudaŋâ zo memŋâ Yesu tirâpzâŋgoi gâsubigât ek kârum ek molim ândeip.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pasowa kendon narâk topkwâtnam arâpŋâ nen Yesu mâsikâm sâwen, “Nen itârâŋ mirâ ikâ zoren Pasowa nalem unat?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Sâindâ itâ sâip, “Zen kamânân âimŋâ a ŋâi muyagem itâ sâm dukunek, ‘Patâniŋâ gâgât sap, “Narâkŋâ mâte uap, zorat nâ sot arâpnâ, nen gâgât mirin gam Pasowa nalem ninat.” ’”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Oi arâpŋâ nen Yesuŋâ den sâip, zo lumŋâ Pasowa kendongât nalem uwen.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Mirâ ŋâtiksâi Yesu sot arâpŋâ kiin zagât, nen mirâ zoren zâimŋâ Pasowa nalem niwen.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Nem tapŋâ Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ nâ kâsa a tirâpzâŋgoi gâsânobi.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Yatâ sâi arâpŋâ nen umniŋ bâlei ŋâigoot zikŋik zikŋik mâsikâyaŋgâm sâwen, “Kembu, nâgât sat?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Sâindâ zâkŋâ sâip, “A zo nâ sot ârândâŋ niet, zâkŋâ yatâ otnibap.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 A bonŋâ, nâ Kembugât ekabân den kulem ziap, zo yatik upat. Ka a bonŋâ, nâ tirâpzâŋgoi gâsunibi, yei, zâk hâuŋâ yâmbâtŋâ mimbap. A zo mam kâmboŋ kâligen gâbâ mân âsageip sâi bâbâlaŋ opap.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Yatâ sâi Yudaŋâ mâsikâm sâip, “Patâ, nâgât sat?” Sâi dukuip, “Gâ sat, zo.”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Nalem nem tâindâ Yesuŋâ nalem ŋâi mem sâiwap sâm namuŋ arâp itâ sâm niŋgip, “Mem ninek. Zi sunumnâ.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Yatâ sâmŋâ waiŋ hâkop mem sâiwap sâmŋâ itâ sâm niŋgip, “Zen aksik ninek.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Zi târotâroniŋaŋgât gilâmnâ. Zo a ambân doŋbep patâ, zeŋgât tosaziŋ buŋ upapkât hânân gibap.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Oi dâzâŋgua nâŋgânek. Waiŋ too itârâŋ nia âkap. Oi dum zagâtŋan mân nemŋâ Ibânaŋgât um topŋan zâim zen sot ârândâŋ waiŋ mârâtŋâ ŋâi ninat.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Oi Kembugât mâpâmâpâse kep ŋâi mem kamânân gâbâ âimŋâ Oliwa bâkŋan zâiwen.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Mâtâbân âimŋâ Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Ŋâtik ziren a ziŋ gâsuninetâ zen nâŋgâm pâlâtâŋziŋ lolot, zorat op âksik birânim âibi. Kembugât den kulem ŋâi ziap, zo bon upap. Den zo itâ,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Nâ sa nâŋgânek. Nâ mumuŋan gâbâ zaatŋâ Gâlilaia âi kândom otziŋgâbat.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Sâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “A nâmbutŋâ, ziŋ birâgibi. Nâ ko mân birâgibat. Buŋ kâtikŋâ.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Yatâ sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ perâkŋak dâgobâ. Gâ ŋâtik ziren kwâimbâninandâ sâp karâmbut oi kurukŋâ diŋ sâbap.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Yatâ sâi Peteroŋâ itâ sâip, “Gâ gomŋâ nâ nonâ sâne mân kwâimbâgibat.” Sâi arâpŋâ nâmbutŋâ, nen den yatik sâwen.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Nen âimŋâ nak kalâm ŋâi kutŋâ Gezemane, zoren takâm Yesuŋâ arâpŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Zen ziren tatne nâ ândi âi ninâu sâbâ.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Yatâ sâmŋâ Petero sot Zebedaiogât nanzatŋâ diiziŋgi âiwe. Âimŋâ Yesuŋâ umŋâ yâmbârei ken bet kakit oip.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Yatâ op dâzâŋgom sâip, “Umnâ yâmbârei mumuŋâ otnigap. Zen nâ sot tap um wâgân ândinek.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Yatâ sâmŋâ mâik ŋâi âim si sâŋgân hânân ge tutukum itâ sâm ninâu sâip, “Ibânâ, nâŋgânim sâknam kâmut zi betnan mena buŋ oik. Oi nâgât den buŋâ, gâgât den, zo kâtigibap.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Yatâ ninâu sâmŋâ puriksâm arâp karâmbut ziŋgiri uman zem tatne Petero itâ sâm dukuip, “Zen nâ sot gwâlâ mâik ŋâi ândibigât dâp buŋâ?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Zen mâsimâsikâyân loribegât um gwâlâ ândim ninâu sânek. Umŋâ bâbâlaŋ opmap. Sâkŋâ ko yâmbâremap.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Dum âimŋâ den itâ sâm ninâu sâip, “Ibânâ, sâknam zi betnan mimbangât nâŋgâna mân dâp oi laŋ gâgât den, zo kâtigibap.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Yatâ ninâu sâmŋâ âburem arâp karâmbut, zen sinziŋâ uman oi zinetâ ga muyageziŋgip.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Zâmbamŋâ âi ninâu sâi sâp karâmbut oip. Den mârum sâip zo yatik ninâu sâip.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Ninâu sâm naŋgâm arâp zeŋgâren puriksâm itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen uman tok zem te? Zi mârum narâk uap. A bonŋâ, nâ bâliŋ mâme a zeŋgât bitziŋan zâibâman.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Zaatne âinâ. Iknek. A sâi gâsunim nobi, zo mâte otniŋgap.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Den yatâ sâm kiri arâp kiin zagât, neŋgâren gâbâ a ŋâi, kutŋâ Yuda, zâkŋâ a kâmut kândom otziŋgi gawe. A kâmut zo tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, ziŋâ sâŋgonzâŋgone kâmbam sot sâu patâziŋâ mem gawe.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Oi Yudaŋâ den kânŋan itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ lum mâŋgansa zi sâm gâsubi.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Oi gamŋâ zorenâk Yesugâren âim O patânâ sâm lum mâŋgarip.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Yatâ oi Yesuŋâ den ŋâi itâ sâm dukuip, “Buku, nep tuubam gaat, zo tuum naŋgânan.” Yatâ sâi a kâmut, zen Yesugâren ga gâsum saawe.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Oi Yesu sot ândiwen, neŋgâren gâbâ ŋâiŋâ sâuŋâ sâmbum tirik namâ galem a patâgât kore a ŋâi kindapŋâ kârâm kwâkip.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Yatâ oi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Sâugâ mirâŋan hanguna giarik. Ŋâi zâk sâuŋâ zâŋgoi hâuŋâ kumbi.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Nâgât dap nâŋgat? Nâ Ibânaŋgâren ninâu sa sâi ko sumbem kâwali a kâmut kiin zagât, zo kegâk sâi gem galem otnibe.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Oi zen gem ga galem otnine Kembugât ekabân den ziap, zo dabân bon opap?”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Yatâ sâmŋâ a kâmut gâsunam gawe, zo itâ sâm mâsikâziŋgip, “Nâgât dap nâŋge? Zen nâgât nâŋgâne kâmbam ku oi kâmbam sot sâuziŋâ mem ga gâsânoge? Zorat sa nâŋgânek. Nâ sirâmŋâ sirâmŋâ tirik namin zen Kembugât den siŋgi dâzâŋgoman. Oi zen zoren mân gâsânowe.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Oi zi Propete zeŋgât den kâtigibapkât âsagiap.” Oi Yesugât arâpŋâ, nen aksik Yesu birâŋaŋgâm siŋsururuŋ âiwen.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Kâwali a zen Yesu gâsum tirik namâ galem a patâ Kaipa, zâkkâren diim âiwe. Zâkkât namin Kembugât gurumin den zorat galem a sot a sâtŋâ mindum tarâwe.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Zen Yesu diim âinetâ Petero zâk kândâtziŋan bet moliziŋgâm arip, Âi takâmŋâ tirik namâ galem a patâgât dâmân kâligen bagimŋâ kore a zeŋgât oserân itâ nâŋgâm kwâkâm getâip, “Yesugât den dap sâbi? Zorat ziren tap nâŋgâbat.”
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Oi tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, zen aksik tapŋâ Yesugât den sâkŋanâk sâm kunatkât den sâm kâruwe.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Oi a doŋbep den sarâ doŋbep sâm bonŋâ mân muyagiwe. Oi bet a zâgât gawet.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Zet gamŋâ itâ sâwet, “A zirâŋâ itâ sâip, ‘Nâ Kembugât tirik namâ kândaŋâ sirâm karâmbut umŋanâk dum tuubat.’”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Yatâ sâitâ tirik namâ galem a patâ, zâk zaatŋâ Yesu itâ sâm mâsikip, “Gâgât den se, zorat den hâuŋâ sâban mo mân sâban?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Sâi Yesuŋâ den mân sâm kirip. Yatâ kiri tirik namâ galem a patâ, zâkŋâ itâ sâm dukuip, “Anutu, ândiândi mariŋâ, zâkkât mâteŋan mâsikâgiga sâm kâtigenan. Gâ Kristo, Anutugât nanŋâ mo a ŋâi?”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Yatâ sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Zo sat, zo. Oi ŋâi dâzâŋgua nâŋgânek. Gâtâm a bonŋâ, nâ imbaŋâ mariŋâ, zâkkât âsanŋâ bongen tap sumbem unumunum kwâkŋan gem ga nikpi.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Yatâ sâi tirik namâ galem a patâ den zo nâŋgi bâliŋ oi hâmbâŋâ mem moloŋ arâpŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Zâk Anutu yatâ op sap. Wangât den zagât sâm kârunat. Den sap, zo aksik nâŋge.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Den zo nâŋgâm dap dap nâŋge?” Mâsikâziŋgi ziŋâ itâ sâwe, “Zâk mumuŋaŋgât siŋgi uap.”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Yatâ sâmŋâ tâpziŋandâ Yesu si sâŋgânŋan tâpkumŋâ bitziŋandâ kom kâbakŋiwe. Oi a nâmbutŋandâ bitziŋ tipŋandâ pâlomŋan kunzirâwe.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Oi itâ sâm dukuwe, “Kristo, gâ Propete ândiat oi ko sânan. A gogap, zo kutŋâ ŋâi?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Yatâ op tatne Petero zâk namâ sombemân tâip. Tâi kore ambân ŋâiŋâ zâkkâren âim sâip, “Gâ ko Galilaia a, zâk sot ândimat.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Yatâ sâi Peteroŋâ a tarâwe, zeŋgât mâteziŋan kwâimbâm sâip, “Gâ den sat, zo nâ nâŋgâm kwaksan.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Yatâ sâmŋâ geibâ sâi kore ambân ŋâiŋâ ekŋâ a itâ sâm dâzâŋgoip, “A zi Yesu Nasarete gokŋâ, zâk sot ândimap.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Yatâ sâi Peteroŋâ kwâimbâm den sâm kâtigeip. Oi sâip, “Nâ a zo mân ekman.”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Yatâ sâm mâik ŋâi kinŋâ a ziŋâ Peterogâren âim sâwe, “Gâ perâkŋak zeŋgât kâmurân gokŋâ. Nen diŋgâ holiŋâ nâŋgen.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Sânetâ dum Anutu mâteŋan sâm kâtigem den laŋ sâm itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ a zo mânâk ekman.” Sâi zorenâk kurukŋâ diŋ sâip.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Oi Yesuŋâ den mârum sâip, zo Peteroŋâ nâŋgip, “Gâ sâp karâmbut kwâimbânina kurukŋâ diŋ sâbap.” Den zo nâŋgâm umbâlâ op âkŋan âim girâp patâ iseip.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.