Mateus 24

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu zâk tirik namin gâbâ gem ari arâpŋâ nen zâkkâren âimŋâ namâ tuutuuŋâ ek nâŋgâbapkât dukuwen.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Oi den itâ mâburem dâtnâŋgoip, “Namâ zi tâi ek mâpâsime, zorat nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Kâsaziŋâ gam kândaŋne giligâlaksâm buŋ op naŋgâbap.”
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Oi Oliwia bâkŋan zâi tâi arâpŋâ niiŋik um topŋan âimŋâ mâsikâm sâwen, “Sat, zo wan narâkŋan âsagibap? Oi gikâ gâban narâkŋâ sot hân âkâbapkât narâkŋâ oi wan wesâk ŋâi âsagibap?”
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Yatâ sâindâ Yesu itâ sâm dâtnâŋgoip, “Um gulip kwatziŋgâbegât gasâziŋ kârâm ândibi.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 A doŋbepŋâ gam itâ sabi, ‘Nâ Kristo. Bâliŋan gâbâ mâkâziŋgâbapkât sâsâŋ, zo nâ.’ Yatâ sâmŋâ a ambân doŋbep patâ um gulip kwatziŋgâbi.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Zen kâmbam goorân mo kârebân âsagei nâŋgâmŋâ mân keŋgât upi. Kâmbam zo yatâ muyagibapkât sâsâŋ. Oi yatâ muyagem zei narâk kek mân âkâbap.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Hânŋâ hânŋâ a kâmut mâik sot patâ, zen kâsa op agom âibi. Oi hânŋâ hânŋâ pu patâ sot wâriŋ mem zimbap.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Kut ŋâi ŋâi zo sâknam patâ zorat topkwâkwatŋâ. Zo yatâ nâŋgâm ândibi.”
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 “Narâk zoren sâknam kwatziŋgâm zâŋgone mumbi. Zen nagât opŋâ hânŋâ hânŋâ a, zen um kâlak otziŋgâbi.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Kut ŋâi ŋâi yatâ zo âsagei a doŋbepŋâ siŋgi âlip birâm kâsa oraŋgâbi.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Oi propete a sarâŋâ asâgemŋâ a doŋbep um gulip kwatziŋgâbi.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Gurumin den kukuŋâ, zorâŋ laŋ kâri a doŋbepŋâ buku orotŋâ, zo birâbi.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Ŋâi zâk den siŋgi âlip mem kâtigem ândei narâkŋâ âki sumbem kamânân bagibap.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Oi Anutu um topŋan ândiândigât siŋgi âlip, zorâŋ laŋ kârâm hânŋâ hânŋâ âim a topziŋâ sâm muyagei hângât narâkŋâ âkâbap.”
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 “Gâtâm tâmbet tâmbet kâukŋâ tirik nâmin kwânâŋgâne kinbap. (Den zo mulunâk sâlâpkum nâŋgâbi.) Zo yatâ âsagibapkât Propete Danieŋâ mârum kânŋan sâm kulemguip.
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 Zo yatâ âsagei ekŋâ Yudaia hânân ândibiŋâ barâ kâtikŋan sârârâk kârâm âibi.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Ŋâi zâk mirâ sombemân ândibapŋâ sikumŋâ mimbam mirin mân zâibap.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Oi a ŋâi nebân tâpapŋâ âburem hâmbâŋâ mimbapkât kamânân mân gâbap.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Yei, ambân kâmborâ sot katep namân gok, zen dap upi?
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Zen Kembugâren ninâu sâne nâŋgi âiâiziŋâ, zo map narâkŋan mo kendonân mân muyagibap.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Narâk zoren sâknam patâ muyageziŋgâbap. Zorat dâp hân muyageibân gâbâ mân muyageip. Oi dum mân muyagibap.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Kembuŋâ sâknam narâkŋâ zo mân mânângâri sâi a aksik buŋ upe. Kâmut gakârâpŋaŋgât opŋâ Kembuŋâ narâk zo mânâŋgâtpap.”
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 “A ziŋâ Kristo ziren âsagiap mo ândiren âsagiap sâne mân nâŋgâbi.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 A sarâŋâ âsagem nâ Kristo sâbi. Propete a sarâŋâ, zen âsâgem kut ŋâi ŋâi sen mârât tuunetâ a um gulip kwatziŋgâbi. Oi Anutuŋâ gâsum sâlâpzâŋgoip, zo um gulip kwatziŋgânam osibi.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Nâ kânŋan dâzâŋguan, zorat ko muyageziŋgi mân kwakpi.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Kristo barâ kâtikŋan âsagei iksen sânetâ mân âibi. Oi Kristo mirâ zoren mo zoren âsagiap sâne mân nâŋgâbi.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Hânpânŋâ âsagem hân toren torenŋan aksik âsagem kwâkâmap, zo yatâ a bonŋâ, nâ âsagibat.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Bâu mo zuu kârokŋâ ŋâi zei zoren nii keŋ, ziŋâ ninam mindume.”
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 “Sâknam narâkŋâ âki mirâsiŋ sumunkoi kâin âsakŋâ buŋ upap. Oi sâŋgelak, zen sumbemân gâbâ âkâm gibi. Oi Anutuŋâ sumbem mâŋgei olayaŋgâm imbaŋâ buŋâ upap.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Narâk zoren a bonŋâ, nâgât kulem sumbemân âsagei a hânŋâ hânŋâ umbâlâ op isem zine a bonŋâ, nâ sumbem unumunum kwâkŋan kâwali mem âsakŋânoot tâka nikpi.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Oi lâmun kwamit patâ âsagei sumbem a gakânâ sâŋgonzâŋgua hân toren toren gâbâ kâmut gakârâpnâ minduziŋgâbi.”
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 “Dâgap nak ziap, zorat topŋâ nâŋgâbi. Iinŋâ burutuksâi maa narâk upâmap sâme.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Zen yatigâk kut ŋâi ŋâi zo âsagei itâ nâŋgâbi. ‘Zâk mâte otniŋgâbâmap. Zâk mâtâbân ga kinzap.’
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. A kâmut zi mân mune kut ŋâi ŋâi âsagibap.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Sumbem sot hân buŋ upabot. Ka nâgât den ko mân buŋ upap.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 Kut ŋâi ŋâi muyagibap, zorat sirâm narâkŋâ a ŋâiŋâ mân nâŋgap. Sumbem a, zen mân nâŋge. Oi nanŋâ, nâ mân nâŋgan. Ibânâ, zâk zikŋik nâŋgap.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Noa ândeip, narâk zoren kut ŋâi urâwe, zo yatik a bonŋâ, nâgât takâtakâŋ narâknan yatik upi.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Uurupŋâ mân gâi sii nalem nem ândiwe. A ambân aŋgâgwaŋgâ op miaŋgâwe. Gulip op ândine Noaŋâ waŋgâyân zarip
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Oi zen gulip op ândine too uurupŋâ gwâkâziŋgip. A bonŋâ, nâgât takâtakâŋ narâknan zo yatâ upi.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Narâk zoren a zagât nebân kiritâ, ŋâi gâsum, ŋâi birâbat.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Ambân zagât zet nalem sobem tâitâ, ŋâi gâsum, ŋâi birâbat.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 Kembuziŋâ, nâ narâk zoren mo zoren takâbat, zorat mân nâŋgegât umziŋandâ galem oraŋgâm ândibi.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Zen topŋâ itâ nâŋgânek. Kamân ŋâigât a, zen kâsa ŋâtik zoren takâbi, narâk yatâ nâŋgâm um wâgân ândim kamânziŋ galem upi.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Oi a bonŋâ nâgât narâknâ mân nâŋgâne gâbat, zorat zen um wâgân ândibi.” Yatâ sâmŋâ zorat den sumbuŋâ ŋâi itâ sâm dâtnâŋgoip,
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 “A patâ ŋâiŋâ kore a gakârâpŋâ zeŋgât galem a ŋâi pam itâ sâm dukubap, ‘Nâ âi ândia galem otziŋgâm ândim narâkŋan nalem dâpziŋanâk ziŋgâm ândiban.’ A zo ândiândiŋâ dap yatâ ândei galem a nâŋgânâŋgâŋoot sot sât luluŋoot sâsâŋâ?
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Galem a, zâk patâŋâ nep diŋ sâm pindip, zo dâŋâk lum ândei patâŋâ gâbabân galem a yatâ zorat nâŋgi âlip upap.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 A kutâŋâ galem a zo patâ pam zâkkât kut ŋâi ŋâi aksik galem op ândibapkât sâbap.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Ka a ŋâiŋâ galem a bâliŋ ândim umŋandâ itâ nâŋgâbap, ‘Patânâ, zâk kârebân âimŋâ kek mân gâbap.’
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 Yatâ nâŋgâm kore a ambân zâŋgom mem ŋâi ŋâi otziŋgâm too tewarân âi laŋ ândim um gulip op ândibap.
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Oi a kutâŋâ gâbap, zorât narâkŋâ mân nâŋgâm ândei zâk gâbap.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Gâmŋâ tâkŋâ imbaŋâ lapitŋâ sarâ a zeŋgât oserân pâi ândibap. Zoren umbâlâ op isem ândibi.”
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.