Mateus 22
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Yesu zâk den sumbuŋâ ŋâi târokwap itâ sâip,
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 “Siŋgi âlipkât mâtâp, zo itâ. A kutâ ŋâiŋâ sii nalem oip, zoren dâpkwap sâbâ. A kutâ, zâk nanŋâ ambân pindâbam sii nalem mei gâip.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Yatâ opŋâ kore arâpŋâ sâŋgonzâŋgoi zen zop kânŋan sâsâŋâ, zo diiziŋgânam âiwe.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Âi sâne mân nâŋgâne kore a dum sâŋgonzâŋgom sâip, ‘Zen âimŋâ a zop sâsâŋâ, zo dâzâŋgonek, “Zen nâŋgânek. Patâniŋâ itâ sap, ‘Nâ sii nalem mia gaap sot bâu makau sa gaam ue. Oi kut ŋâi ŋâi mem târâkbârâk uen, zorat zen ganetâ a ambân mâpotzikâm nem sâtâre utnat.’” ’
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 A zen âim yatâ dâzâŋgone den zo nâŋgâne yenŋâ oi a ŋâi zâk nepŋan arip. Ŋâi zâk hibukŋan arip.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 A nâmbutŋandâ ko kore a kâsa otziŋgâm zâŋgone muwe.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Yatâ utne a kutâŋâ nâŋgi bâlei kuk yâmbâtŋâ op kâwali a gakâŋâ sâi âimŋâ a zâŋgomŋâ kamânziŋâ kârâp une seip.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Oi a kutâ, zâk kore a itâ sâm dâzâŋgoip, ‘Sii nalem zo mârum kubiksen. Oi a zeŋgât zop sâsâŋ, zo âkonziŋgi bire.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Zorat zen mâtâp kâukŋan âim a muyageziŋgâm zen aksik diiziŋgâm gabi.’
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Sâi arâpŋâ zen mâtâp kâukŋan âi tap a âlipŋâ sot a bâliŋâ, zo aksik diiziŋgâne gam mirâ piksâm tarâwe.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Tatnetâ a kutâŋâ ziŋgitpam zâimŋâ a ŋâi kendongât hâmbâ âlipŋâ mân pam tâi egip.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Ekŋâ itâ sâm dukuip, ‘Arâ, gâ dap op hâmbâ buŋ ga taat?’ Sâi a zo suluk mem tâip.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Oi a kutâŋâ arâpŋâ dâzâŋgom sâip, Zen kiŋ bikŋâ saam âkŋan ŋâtâtigân kâbakŋine giarik. Zoren gemŋâ umbâlâ op isem zimbap.’
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Kembuŋâ a ambân zop dâzâŋgomap, zo doŋbep. Ka mem sâlâpzâŋgomap, zo bituktâ.”
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Yesuŋâ yatâ sâm dâzâŋgoi Parisaio a, zen denŋâ dap sâm saanat sâm den sâm kubigâwe.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Yatâ opŋâ arâpziŋâ sot Herodegât a nâmbutŋâ sâŋgonzâŋgone zen Yesugâren âim itâ sâwe, “Patâ, nen gâgât topkâ nâŋgâmen. Den sarâ mân sâm, den bonŋik sâmat. Oi Anutugât mâtâp, zorat a zâizâiŋ gigiŋ pisuk târârak dâtnâŋgomat. A patâ mân walâziŋgâm den mân sâmat.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Zorat mâsikâgindâ dâtnâŋgo. Roma a kutâ patâ Sisa kât pindânat, zo orotŋâ mo mân orotŋâ?”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Yatâ sâne Yesuŋâ sarâziŋaŋgât topŋâ nâŋgâm itâ sâm dâzâŋgoip, “Sarâ a zen. Zen wangât denŋâ saanige?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Zen kât pame, zo tirâpnone ikpâ.” Sâi kât ŋâi mem tirâpkuwe.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Yesuŋâ mâsikâziŋgâm sâip, “Zo ŋâigât holi tobat sot kutŋâ ziap?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Sâi ziŋâ sâwe, “Zi a kutâ Sisagât.” Sâne itâ sâip, “Sisagât siŋgi, zo Sisa pindâbi. Ka Anutugât siŋgi, zo Anutu pindâbi.”
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Yatâ sâm dâzâŋgoi zen nâŋgâne imbaŋâ oi birâm âiwe.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Sirâm zoren Sadukaio a, zen Yesugâren gawe. A zo momŋâ zaatzaat, zo mân ziap sâmarâwe. Zen Yesu den mâsikâm itâ sâwe,
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 “Patâ, Mose zâk den itâ sâm kulemgoip, ‘A ŋâiŋâ ambân mem kiun buŋ ândim moi munŋandâ malâ zo mimbap. Oi âtâŋaŋgât siŋgi katep muyagibap.’
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Oi neŋgâren âtâ mun nâmburân zagât ândiwe. Oi âtâziŋ kunŋâ ambân memŋâ kiun buŋ ândim moi munŋandâ malâ zorik meip.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Zâk yatigâk kiun buŋ ândim moi munŋandâ malâ zorik meip. Yatâ opŋâ âtâ mun nâmburân zagât, zo ambân kânok zorik mem mom naŋgâwe.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Bet ambân malâziŋâ, zo moip.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Oi zen aksik patâ ambân zorigâk miwe, zorat mumuŋan gâbâ zaatzaat narâkŋan ambân zo ŋâigât upap?”
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Sâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen Kembugât den sot Kembugât imbaŋâ kârum den sâm gulipkume.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Zaatzaat narâkŋan a ambân, zen mân miaŋgâm ândibi. Sumbem a yatâ op ândibi.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Oi zen zaatzaatŋaŋgât sâme, zorat dâzâŋgobâ. Anutuŋâ den itâ sâm dâzâŋgoip, zo zen sâlâpkum nâŋgâme mo buŋâ? Den zo itâ,
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 ‘Nâ Abaram sot Isaka sot Yakobo, zeŋgât Anutu.’ Nâ zorât sa nâŋgânek. Zâk mom buŋ urâwe, zeŋgât Anutu buŋâ. Gwâlâ ândie, zeŋgât Anutu. Zorat Abaram sot Isaka sot Yakobo, zen mân buŋ urâwe. Anutu sot gwâlâ ândie.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Yesuŋâ den yatâ sâi a ambân kâmut patâ, zen siŋgi âlip sâip, zorat nâŋgâne imbaŋâ oip.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Yesugât denŋâ Sadukaio a walâziŋgip, zo Parisaio a zen nâŋgâmŋâ mindue.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Zeŋgâren gâbâ bukuziŋâ ŋâi Kembugât gurumin den nâŋgânâŋgâ a, zâk dukune zâk Yesu mâsikâmŋâ sâip,
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 “Patâ, Kembugât den gurumin ikâ zorâŋ kâukŋâ patâ uap?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “‘Gâ um dâpkâ sot nâŋgânâŋgâgâ, zo hâlâluyâk Kembu Anutugâ pindâna zimbap.’
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Gurumin den zorâŋ patâ uap.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Oi torenŋâ ŋâi itâ ziap. Zo itâ, ‘Gâ gikâŋgât otgimap, zo yatik a toren zeŋgât otgibap.’
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Gurumin den zo, zet Mose sot Propete zeŋgât den topŋâ uabot.”
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Parisaio a, zen mindum tatne Yesuŋâ itâ sâm mâsikâziŋgip,
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Zen Kristogât dap dap nâŋgâme? Zâk ŋâigât kiun?” Sâi ziŋâ sâwe. “Zâk Dawidigât kiunŋâ.”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Sâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Dap op Kaapumŋâ Dawidi nâŋgânâŋgâ mâtâp pindi Kristogât kembunâ sâip?
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 Zo itâ sâip,
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Dawidi zâk Kristogât kembunâ sâip, zorâŋ dap op kiunŋâ uap?”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Yatâ sâm mâsikâziŋgi den hâuŋâ sânam kwagâwe. Narâk zoren gâbâ a zen dum mâsikânam keŋgât op birâwe.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.