Mateus 19

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Yesu zâk den top top zo sâm naŋgâm Galilaia hân birâm Yudaia hân Yodaŋ too nâmbutken arip.
1 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, deixou a Galileia e foi para o território da Judeia, além do Jordão.
2 Ari a ambân kâmut patâ molim âiwe. Oi hân zoren ândim sisi mâsek a kubikziŋgip.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele as curou ali.
3 Oi Parisaio a, zen mâsikânam ga itâ sâm mâsikâwe, “Kembugât den kâtik, zo dap ziap? A ŋâi, zâk ambinŋâ wan mo wangât op biri dâp upap?”
3 Alguns fariseus se aproximaram de Jesus e, testando-o, perguntaram: — É lícito ao homem repudiar a sua mulher por qualquer motivo?
4 Mâsikâne sâip, “Kembugât ekabân den ziap, zo sâlâpkume mo buŋâ? Zâkŋâ mârumŋan a sot ambân muyagezikip.
4 Jesus respondeu:
5 Muyagezikâmŋâ itâ sâip, ‘Zorat ko a ŋâiŋâ ibâ mam birâzikâm ambinŋaŋgâren pâlâtâŋ oi zet um sâk kânok op ândibabot.’
5 e que disse: “Por isso o homem deixará o seu pai e a sua mãe e se unirá à sua mulher, tornando-se os dois uma só carne”?
6 Oi zet zagât buŋâ, kânok op ândibabot. Zorat sa nâŋgânek. Anutuŋâ mâpotzikipkât a zen mân kâsâpzâkobi.”
6 De modo que já não são mais dois, porém uma só carne. Portanto, que ninguém separe o que Deus ajuntou.
7 Yatâ sâm dâzâŋgoi zen itâ sâwe, “Mose zâk den itâ sâip, ‘A ŋâi ambân birâbam ekap kulemgum pindâm birâbap.’ Zo wangât yatâ sâip?”
7 Os fariseus perguntaram: — Então por que Moisés ordenou dar uma carta de divórcio e repudiar a mulher?
8 Sâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Mose zâk um kâtikziŋaŋgât op yatâ sâip. Mârum topkwâkkwatŋan yatâ mân zeip.
8 Jesus respondeu:
9 Zorat nâ dâzâŋgua nâŋgânek. A ŋâi, zâk ambân birâm ŋâi mimbap, zâk târotârozik mânâŋgât tosa patâ mimbap. Ka mârum ambânŋâ a ŋâi sot ândeip oi ko tosa zo agât mân upap.”
9 Eu, porém, lhes digo: quem repudiar a sua mulher, não sendo por causa de relações sexuais ilícitas, e casar com outra comete adultério.
10 Yatâ sâi arâpŋâ nen dukum sâwen, “Ap ambin, zekât topzikŋâ yatâ oi aŋâ ambân mân mem yen ândibâ sâm âlip ândibap.”
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se essa é a situação do homem em relação à sua mulher, não convém casar.
11 Sâindâ ko Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Den zi a aksik zeŋgât buŋâ. Zorat imbaŋâ zemziŋgap, zen mem umziŋan gibi.
11 Jesus, porém, lhes respondeu:
12 A nâmbutŋâ, zen mam kâmbo kâligen gâbâ ambân buŋâ ândibigât gukupitŋik âsagiwe. A nâmbutŋâ, zen aŋâ katep mân mimbigât otziŋgâwe. Oi a nâmbutŋâ, zen siŋgi âlip nepkât op ambân mân mime. Ŋâi zâk zorat imbaŋâ zemŋâŋgap oi den zi nâŋgâm umŋan gibap.”
12 Porque há eunucos de nascença; há outros a quem os homens fizeram tais; e há outros que se fizeram eunucos, por causa do Reino dos Céus. Quem é apto para aceitar isto, que aceite.
13 Oi a ambân zen murarâpziŋ Yesugâren diiziŋgâm âim Yesuŋâ bikŋandâ kâukziŋan gâsum ninâu sâbapkât dukuwe. Oi arâpŋâ nen keŋgât minziŋgâwen.
13 Então trouxeram algumas crianças a Jesus para que ele lhes impusesse as mãos e orasse, mas os discípulos os repreendiam.
14 Yatâ oindâ Yesuŋâ itâ sâip, “Birânetâ katep zen nâgâren ganek. Mân pâke panek.
14 Jesus, porém, disse:
15 Katep yatâ zo, zen sumbemgât siŋgi sâsâŋ.” Yatâ sâmŋâ bikŋandâ kâukziŋan pamŋâ hân zo birâm ŋâin arip.
15 E, tendo-lhes imposto as mãos, retirou-se dali.
16 Oi a ŋâiŋâ Yesugâren gam mâsikâm sâip, “Nâ wan nep âlipŋâ tuumŋâ ândiândi kâtikŋaŋgât siŋgi upat?”
16 E eis que alguém, aproximando-se de Jesus, lhe perguntou: — Mestre, que farei de bom para alcançar a vida eterna?
17 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ wangât nâgâren gam âlip orotŋaŋgât mâsikânigat? Âlipŋâ mariŋâ Anutu kânok. Gâ ândiândi kâtikŋaŋgât siŋgi upâ sâm Kembugât gurumin den zo lum ândiban.”
17 Jesus respondeu:
18 Sâi a zorâŋâ wan gurumin dengât sat sâm mâsikip. Sâi Yesuŋâ itâ sâip, “Gâ kâmbamŋâ a mân kumban. Ap ambin, zet mân birâyaŋgâbabot. Gâ kâmbu mân upan.
18 E ele lhe perguntou: — Quais? Jesus respondeu:
19 Gâ bukugaŋgât sarân sâsâŋ mân sâban. Gâ ibâ mamgâ sâtzik lum hurat kwatzikâban. Oi gikaŋgât otgimap, zo yatik a torenŋâ zeŋgât otgibap.”
19 honre o seu pai e a sua mãe e ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
20 Sâi a sigan zorâŋâ itâ sâm dukuip, “Den sat, zo âlip op gâwan. Oi ŋâi dap dap târokwap upat?”
20 O jovem disse: — Tudo isso tenho observado. O que me falta ainda?
21 Yatâ sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ tosanâ buŋ upap sâm kut ŋâi ŋâi tatgigap, zo pam kât memŋâ a kanpitâ ziŋgâban. Ziŋgâmŋâ ga moliniban. Gâ yatâ opŋâ sumbemân sikumgoot upan.”
21 Jesus respondeu:
22 Yatâ sâi a zo nâŋgâm umŋandâ bâliŋ oi arip. Zâk sikum a op ândeip, zorat op umbâlâ op arip.
22 Mas o jovem, ouvindo esta palavra, retirou-se triste, porque era dono de muitas propriedades.
23 Ari Yesuŋâ arâpŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. A sikum patâŋootŋâ sumbem kamânân baginam kwakpi.
23 Então Jesus disse aos seus discípulos:
24 Nâ zorarâk dâzâŋgobâ. Bâu patâ kameleŋâ kuup mâtâpŋan bagibagiŋ, zo yâmbâtŋâ yatâ. Ka a kât sikum patâŋâ sumbem kamânân bagibagiŋ, zo yâmbâtŋâ walâwalâŋâ.”
24 E ainda lhes digo que é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
25 Arâpŋâ nen den zo nâŋgâmŋâ kwakmak op sâwen, “Zo yatâ zorâŋ dap yatâ sumbemân baginat?”
25 Ouvindo isto, os discípulos ficaram muito admirados e perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
26 Sâindâ Yesuŋâ niŋgitŋâ sâip, “Aŋâ kut ŋâi ŋâi utnam kwakme, zo Anutuŋâ mâtâpŋâ âlip muyagemap. Zâk mân kwakmap.”
26 Jesus, olhando para eles, disse:
27 Yatâ sâm dâtnâŋgoi Peteroŋâ itâ sâm mâsikip, “Nâŋgat. Nen kut ŋâi ŋâiniŋâ aksik birâm gâ moligigen. Oi zorat hâuŋâ wan muyageniŋgâbap?”
27 Então Pedro, tomando a palavra, disse: — Eis que nós deixamos tudo e seguimos o senhor; que será, pois, de nós?
28 Yatâ sâm mâsiki Yesuŋâ sâip, “Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Gâtâm den kubikkubik narâkŋan a bonŋâ, nâ kembu tâtatnan ta nâ moliniwe, zen yatik a kembu tâtat kiin zagât, zoren tapŋâ Isirae a kâmut kiin zagât, zeŋgât den sâm kwâkâbi.
28 Jesus lhes respondeu:
29 Oi ŋâi zâk nâgât opŋâ âtâ mun, mam ponâ, ibâ mam, nan bârat, mirâ kamân mo hân birâbap, zâk hâuŋâ doŋbep mimbap sot ândiândi kâtik ândibap.
29 E todo aquele que tiver deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por causa do meu nome, receberá muitas vezes mais e herdará a vida eterna.
30 Oi a kândom, zeŋgâren gâbâ doŋbepŋâ bet upi. A bet, zeŋgâren gâbâ doŋbepŋâ kândom upi.”
30 Porém muitos primeiros serão últimos; e os últimos serão primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.