Mateus 15
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Narâk zoren Yerusalem kamânân gâbâ Parisaio a sot Kembugât gurumin den galem a, zen Yesugâren gam mâsikâm sâwe,
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 “Arâpkâ, zen wangât sâkurâpniŋ zeŋgât den kom bitziŋâ mân too saŋgon nalem mem nime?”
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Yatâ sâm mâsikâne Yesuŋâ itâ sâip, “Zen ko wangât ziiŋâ sâkurâpziŋaŋgât den lum Anutugât den kume?
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Anutugât den itâ ziap, ‘Gâ ibâ mam sâtzik lum hurat kwatzikâban. Oi ŋâi zâk ibâ mam den bâliŋâ dâzâkobap, zâk mân ândibap. Zâk kune mumbap.’
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 Zen ko itâ sâme, ‘Ŋâi zâk ibâ mam itâ dâzâkobap, “Kut ŋâi zikâbam, zo Anutugât siŋgi sâm paan.” Zâk zo yatâ opŋâ on galem mân otzikâbap.’
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 Zen yatâ opŋâ Anutugât den birâne giari sâkurâpziŋaŋgât den zorik lum ândime.
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 Sarâ a, zen. Zeŋgât op Propete Yesaiaŋâ Anutugât den itâ sâm kulemgoip,
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 ‘A kâmut zi lâuziŋandik mâpâsenime. Umziŋandâ ko birânime.
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 Oi den bonŋagât hâuŋâ a ziiŋ den sâm kwâkâyaŋgâme. Zen lâuziŋandik mâpâsenime. Nâ zorat nâŋga yen opmap.’”
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Yesu zâk zo yatâ sâm dâzâŋgom a ambân sâi gane itâ dâzâŋgom sâip, “Nâ den dâzâŋgua nâŋgâm kwâtâtinek.
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Kut ŋâi ŋâi nine geimap, zo mân sumunkomap. Ka lâuziŋan gâbâ kopgâmap, zorâŋâ sumunkomap.”
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Yatâ sâi arâpŋâ niŋâ zâkkâren âim mâsikâm sâwen, “Den yatâ zo sâna Parisaio a zen nâŋgâm bâliŋ kwatgige, zo nâŋgat?”
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Sâindâ sâip, “Nebân kut ŋâi zo sumbem Ibânandâ mân kâmerip, zo sâmbum naŋgâbap.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Zen yen birâziŋgânek. Parisaio zen siŋziŋ ŋâtâtikŋâ. Zeŋgât mâtâp kândom a sen bâpsâsâŋ zagât diiaŋgâm âibabot, zo ko mâtâp tâpâkum ârândâŋ lâmân geibabot.”
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Sâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Den sumbuŋâ dâzâŋguat, zorat topŋâ sâna nâŋgânâ.”
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Sâi Yesuŋâ dâtnâŋgoip, “Zen tok um nâŋgânâŋgâziŋ mân pâroŋsâi ândie, mo dap?
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 Topŋâ itâ mân nâŋge? Aŋâ kut ŋâi ŋâi nine tep kâmboziŋan giari mem kubigi mâtâpŋan geimap.
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Ka umziŋan gâbâ den bâliŋ top top lâuziŋan takâmap, zorâŋâ ko umziŋ sumunkomap.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 A umân gâbâ kut ŋâi ŋâi kop gâmap, zo itâ. Nâŋgânâŋgâ bâliŋâ, âkŋâle nep, kâmbam ku, kâmbu konda, den sarâ, ambân mem birâbirâŋ sot den sumunŋâ.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Kut ŋâi ŋâi yatâ, zorâŋ sumunkomap. Oi bet mân saŋgon kut ŋâi ŋâi nine, zorâŋâ mân sumunkomap.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Oi Yesu zâk kamân zo birâm Tiro sot Sidoŋ kamân zagât, zo zeŋgâren arip.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Zeŋgâren ândei Kanaan hânân gokŋâ ambân ŋâi gam Yesu konsâm sâip, “Kembu gâ Dawidigât kiunŋâ, nâgât umgâ bâliŋ oik. Bâratnâ, zâk wâkeŋâ mâte pirik okŋaŋgâmap.”
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Yatâ sâi Yesuŋâ nâŋgâm den hâuŋâ mân dukuip. Yatâ oi arâpŋâ nen zâkkâren gam dukum sâwen, “Ambân zo molina arik. Zâk kândâtniŋan den sâm gaap.”
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Sâindâ dâtnâŋgoip, “Nâ Isirae kâmut râma yatâ gulip op ândime, zo zeŋgârâk sâŋgonnogi gem gâwan.”
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Sâi ambân zorâŋ um topŋan âi siminŋâ liim pindiŋsâm sâip, “Kembu, gâ laŋ betnan me.”
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Yatâ sâi ko itâ sâm dukuip, “Katep zeŋgât nalem betziŋan mem wâu ziŋgâziŋgâŋ, zo mân dâp upap. Nâ Isirae a kâmut, zeŋgât gem gâwan.”
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Sâi ambân zo itâ sâip, “Kembu zo âlip sat. Oi marirâpziŋandâ nalem nem tatne gwapgwap gei wau zen laŋ nime.”
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Yatâ sâi Yesuŋâ dukum sâip, “O ambân nâŋgâm pâlâtâŋgâ patâ, sat zorat dâp muyagegigik.” Sâi zorenâk bâratŋâ âlip oip.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Yesu zâk hân zobâ âburem gam Galilaia saru sâtŋan âim bâkŋâ ŋâin zâi tâip.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Zâi tâi a ambân kâmut patâ zâkkâren mindum gawe. Zen sâkziŋâ gigiŋâ, sinziŋ bâpsâsâŋ, kin bitziŋ bâliŋâ, kopa sot sisi mâsekziŋoot diiziŋgâm Yesugât um topŋan zâmbane kubikziŋgip.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Yatâ oi kopa, zen dinziŋâ sâwe. Kin bitziŋ bâliŋ, zen mâtâbân âim gawe. Sâkziŋ gigiŋândâ âlip urâwe. Sinziŋ bâpsâsâŋandâ sinziŋ igâwe. Oi a ambân kâmut, ziŋâ zo ekŋâ nâŋgâne imbaŋâ oi itâ sâwe, “Nen Isirae a kâmut neŋgât Anutu mâpâsinâ.”
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Yesuŋâ arâpŋâ sâi gâindâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Nâ a zeŋgât umnâ nâŋgan. Zen nâ sot ândine sirâm karâmbut oi tepkât mue. Oi nalem buŋâ sâŋgonzâŋgoindâ âi mâtâbân tâmbetagobegât umnâ girem uap.”
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Sâi arâpŋâ niŋ itâ sâwen, “Nen hân a mân ândiândiŋan ândim nalem ikâ gâbâ mem a kâmut zi ziŋgindâ nine dâp upap?”
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Yatâ sâindâ Yesuŋâ mâsikâniŋgâm sâip, “Zeŋgâren nalem dabutâ ziap?” Sâi niŋâ sâwen, “Nalem nâmburân zagât sot saru zuu zagât mo karâmbut ziap.”
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Oi Yesuŋâ nâŋgâm sâi a ambân zen mindum hânân ge tarâwe.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Yatâ utnetâ Yesu zâk nalem nâmburân zagât sot saru zuu, zo mem sâiwap sâm namuŋ arâp niŋgi kâsâpkum a ambân ziŋgâwen.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Nen ziŋgindâ a ambân aksik nem âkon urâwe. Oi buputŋâ tap arip, zo sânduindâ irâ nâmburân zagât piksâip.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Nalem niwe, a zo 4 tausen yatâ. Ambâ murarâpziŋ mân sâlâpzâŋgowen.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Yesuŋâ a ambân zâmbari âine zikŋâ waŋgâyân zâim Magadaŋ hânân âi takip.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.