Marcos 6

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu zâk mirâ kamân zo birâm kamânŋan ari arâpŋâ molim âiwe.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Âi ândei Yuda zeŋgât kendon narâkŋâ oi mâpâmâpâse namin zâi siŋgi âlipŋâ sâm dâzâŋgoi a doŋbep ziŋ den siŋgi âlipŋâ nâŋgâm imbaŋâziŋ buŋ oi itâ sâwe, “Den siŋgi âlipŋâ zi ŋâiŋâ kwâkâm pindap? Ŋâiŋâ nâŋgânâŋgâ patâ zi pindap? Kut ŋâi ŋâi tuutuuŋâ, zo topŋâ dap yatâ?
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Zâk mirâ tuutuuŋâ a. Zo Mariagât nanŋâ. Zâkkât murâpŋâ Yakobo, Yose, Yuda, sot Simoŋ, zeŋgât âtâziŋâ zo. Ka garâpŋâ osetniŋan ândie.” Yatâ sâm zâkkât nâŋgâne gigiŋâ oip.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Oi Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Propete ŋâi zâk kutsiŋgiŋâ kamân dâp laŋ kârâm ari kamârâp sot torerâpŋâ, ziiŋ ko nâŋgâne yenŋâ opmap.”
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Yatâ ândiwegât Yesuŋâ zeŋgâren nep patâ tuubam kwagip. Zâk a mâsekziŋoot kânok kânok weeziŋgi âlip urâwe.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 A ambân doŋbep patâ umziŋandâ aŋgân kârâwegât nâŋgi yâmbât oip. Oi kamân torenŋâ ginŋen, zeŋgâren âi den siŋgi âlipŋâ dâzâŋgoip.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Yesuŋâ sâi arâpŋâ gane ko zagât zagât âi den siŋgi âlipŋâ sâbigât sâŋgonzâŋgoip. Wâke moliziŋgâbigât imbaŋâ ziŋgâm itâ sâm dâzâŋgoip,
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 “Zen tânziŋik mem âibi. Zen mâtâpkât nalem sot kât sot irâ mân mem âibi.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Ki pâke zo ko mem ândibi. Hâmbâ ko umŋan sâkŋan buŋâ, kânogâk mem âibi.”
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Yatâ sâmŋâ dâzâŋgoip, “Kamân ŋâi âimŋâ mirâ zâibi, zorenâk tâtat mâme opŋâ gem kamân ŋâin âibi.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Kamân ŋâi takâne a ambân ziŋâ mân buku otziŋgâmŋâ dinziŋâ birâne kândâtzâŋgom ko kinziŋan gwapgwap lâŋ gâbârine gei topziŋâ nâŋgâbi. Zen yatâ opŋâ kamân zo birâm âibi.”
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Yatâ sâi zen âimŋâ a ambân umziŋ melâŋbigât den sâm dâzâŋgowe.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Wâke doŋbep moliziŋgâwe. A mâsekziŋoot doŋbep kelâk saŋgonziŋgâm kubikziŋgâwe.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Yesugât den siŋgi laŋ kârâm a kutâ Herodegâren ari nâŋgip. A nâmbutŋâ ziŋâ Yesugât itâ sâwe, “Yohaneŋâ too saŋgonziŋgip, zâkŋâ mumuŋan gâbâ zaat kâwaliŋoot ândiap.”
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 A nâmbutŋandâ Yesugât itâ sâwe, “Zâk Elia zaat ândiap.” Sâne nâmbutŋandâ itâ sâwe, “Zâk Propete ŋâi, Propete sâŋgiŋâ yatâ.”
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Herodeŋâ den zo nâŋgâm sâip, “Buŋâ. Yohane sa gânduŋ kârâm mânâŋgârâwe, zâkŋâ zaat ândiap.”
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Herode zâk mârumŋan kâwali a sâŋgonzâŋgoi Yohane gâsum tâk namin parâwe. Mârum ombeŋan Herodeŋâ munŋâ Pilipo zâkkât ambinŋâ Herodia bekŋan meip. Ambân zâkkât opŋâ Yohaneŋâ Herode itâ dukuip.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 “Gâ mungaŋgât ambân mein, zo mân dap uap.”
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Yatâ sâi ko Herodegât ambinŋâ Herodia, zâk Yohanegât um kâlak nâŋgâm ândeip. Yohane kumbat sâm mâtâp kârum ândeip.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Herodeŋâ ko Yohane a târârak sot âlipŋâ sâmŋâ hurat kwâkŋaŋgâm galem ândeip. Herodeŋâ Yohanegât den nâŋgâm um zagât oip. Oi laŋ diŋâ zo nâŋgâm âkŋâleip.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Oi Herodiaŋâ Yohane kumbap sâm matâp itâ muyageip. Herodegât âsaâsagiŋ narâkŋâ mâte oi sii nalem om a sâtŋâ sot kâwali a patâ sot Galilaia hânân gâbâ a zâizâiŋâ minduziŋgâm nalem ziŋgip.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Mindunetâ ko Herodia bâratŋâ, zâk mâteziŋan zâi kep ândeip. Kep ândei Herode sot arâpŋâ ziŋ ekŋâ âkŋâliwe. Herodeŋâ ambân itâ sâm dukuip, “Gâ wan mo wangât otgigap? Sâna gibâ.”
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Yatâ sâm a patâ mâteziŋan sâm kâtigeip, “Wan mo wangât otgigi âlip sâna gibat. Hânnaŋgât sâna âlipŋâ mânâŋgât toren gibat.”
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Ambân zo âkŋan âi mamŋâ mâsikâm sâip, “Nâ wan wangât sâbâ?” Sâi mamŋandâ dukuip, “Yohane too saŋgonziŋgip, zâkkât gânduŋâ mânâŋgât kâukŋâ niban.”
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Sâi ambân zo sârârâk kârâm âim a kutâgâren itâ sâip, “Yohane too saŋgonziŋgip, zâkkât gânduŋ mânâŋgât kâukŋâ hâkop patin pam ni.”
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Herodeŋâ den zo nâŋgâm pârâkpam umŋâ bâleip. Zâk a sâtŋâ zeŋgât mâteziŋan sâm kâtigeip, zorat op zo bon upapkât sâi diŋâ nâŋgip.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 — ausente —
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 — ausente —
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Oi Yohane arâpŋandâ siŋgi zo nâŋgâm âi kâmbarâŋâ mem hanguwe.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Aposolo zen âburem ga Yesugâren mindum ko kut ŋâi ŋâi urâwe, zorat den siŋgi dukum naŋgâwe. Den siŋgi âlipŋâ sâwe, zorat dukuwe.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Narâk zoren doŋbep patâ târotâroyâk mindum âim gawe. Âim ganetâ zen dap op nalem nimbe. Zorat Yesuŋâ arâpŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen ganetâ a mân ândiândiŋan âi ândeindâ sâkniŋ sânduksâik.”
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Oi zen ziiŋik waŋgâyân zâim a mân ândiândiŋan ba âiwe.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Ka a ambân kâmut ziŋgitnetâ âine kamânŋâ kamânŋâ mindum sârârâk kârâm âim ziŋon âim takâwe.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Oi Yesuŋâ waŋgâyân gâbâ gem gamŋâ a ambân kâmut patâ ziŋgiri râma galem a buŋâ, yatâ ândiwe. Yesuŋâ zo yatâ ziŋgitŋâ umŋâ nâŋgip. Yatâ ziŋgitŋâ zorâŋak den siŋgi âlipŋâ doŋbep dâzâŋgoip.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 — ausente —
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 — ausente —
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Sânetâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Wangât âibigât se? Ziŋâ nalem ŋâi ziŋgânek.” Sâi itâ dukuwe, “Nen âim kât 2 handeret yatâ zorâŋ nalem kwâlâm ga ziŋgânatkât sat?”
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Sâne itâ sâm mâsikâziŋgip, “Zeŋgâren nalem dabutâ ziap, zo âi iknek.” Sâi zen âi ekŋâ dukuwe, “Nalem bâtnâmbut sot saru zuuŋâ zagât.”
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Sânetâ Yesuŋâ sâi a zen hibuk kwâkŋan kâmutŋâ kâmutŋâ ge tarâwe.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Teŋgâ ŋâi 1 handeret, teŋgâ ŋâi 50, yatâ tarâwe.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Tatnetâ Yesuŋâ nalem bâtnâmbut sot saru zuu zagât mem siŋâ sumbemân ek sâiwap sâm sonpam ziŋgip. Nalem zo mamuŋ arâp ziŋgi ziŋâ kâsâpkum a ziŋgâwe. Saru zuuŋâ kâsâpkum ziŋgi yatik urâwe.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Oi zen aksik nem âkon urâwe.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Nalem sot zuu buputŋâ tâip, zo mine irâ kiin zagât piksâip.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 A nalem niwe, zo ko 5 tausen yatâ.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Oi Yesuŋâ sâi arâpŋâ waŋgâyân zâim ândiren Besaida kamânângen âiwe. Yesu zik ko a ambân zâmbanbam tâip.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Yesuŋâ kândâtziŋ kelikŋâ ninâu sâbam bâkŋan zarip.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Ŋâtiksâi waŋgâ saru tânâmŋan âim tâi Yesu zikŋik saru sâtŋan tâip.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Oi pibâ sâŋgânziŋan gâbâ gâi âinam osim biraŋâwe. Oi Yesuŋâ ziŋgitŋâ haŋsâsâgât ŋâtikŋâ saru kwâkŋan lâŋ lâŋ zeŋgâren âim walâziŋgâbam oip.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Yesuŋâ saru kwâkŋan ari ek wâke gaap sâm keŋgât urâwe.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Zen aksik ekŋâ keŋgât patâ urâwe. Yatâ utne den itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen umziŋ diim geik. Ninak gaan. Zen mân keŋgât utnek.”
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Yatâ sâm waŋgâyân zari pibâ hiriŋsâip. Hiriŋsâi a zen imbaŋziŋ buŋ oip.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Nalem ziŋgip, zorat topŋâ mân nâŋgâwe. Nâŋgânâŋgâziŋ mân pâroŋsâip, zorat.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Saru nâmbutken âim Genesarete hânân takâm waŋgâ saawe.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 — ausente —
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 — ausente —
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Yesuŋâ kamân patin sot mâik mâigân ari ko a ambân mâsekziŋoot sombemân zâmbane âi hâmbâ murukŋan gâsum âlipziŋ upigât Yesu dukune nâŋgip. Dukune nâŋgi hâmbâŋan gâsum âlipziŋ urâwe.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.