Marcos 2
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Yesu zâk mâik ŋâi ândim ko Kapenaum kamânân âbureip.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jesu matabir maiye na ana bar Capernaum titit ana veya, ana tur tasasar tit etei hinowar.
2 Âburem mirin zâi tâi ko kamân mâirâp zen nâŋgâmŋâ zâkkâren mindum mirâ piksâmŋâ mirâ sâŋgânŋan mindumŋâ mirâ mâtâpŋâ dooŋguwe.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay bar awan karatan tit in etawan awan auman bai daririr iwa’an. Naatu i busuruf binan hima hinowar.
3 Yesu zâk mirin den dâzâŋgom tâi a kimembut bukuziŋâ ŋâi kin bik mumuŋâ, zo lum gawe.
3 Nati ana maramaim orot kwafe’en turan an uman murubin hi’abar Jesu isan hina.
4 Oi a ambân nâmbutŋâ zen sot gawe. A kâmut patâŋâ mirâ mâtâp dooŋgune ko lum mirâ kwâkŋan zâim ogep kwâsat temŋoorâk pane Yesugât kiŋ topŋan geip.
4 Baise rou’ay gagamin orot bain run isan men karam, imih orot hibai hiyen Jesu batabat tafanamaim faifiy wan hitarayouw. Naatu orot ana emo’em auman murabamaim hiruru ra’iy.
5 Pane gei zei ko Yesuŋâ nâŋgâm pâlâtâŋziŋaŋgât bonŋâ zo ekŋâ a zo itâ dukuip “Nannâ, tosagâ biran.”
5 Naatu Jesu hai baitumatum i’itin ana maramaim orot an uman murubin isan eo, “Natu a bowabow kakafih anotanotawiyen.”
6 Yatâ sâi ko Anutugât gurumin den zorat galem a tarâwe, ziŋâ itâ nâŋgâwe,
6 Nati’imaim Ofafar bai’obaiyenayah afa hima’am hai notamaim hibabatiyih hio,
7 “A zi wan den sap? Zâk Anutu mem ge kwap sap. Op ko Anutu zâizâiŋ okŋâŋgap. Anutu, zâk kânokŋâ tosaniŋâ birâmap.” Yatâ nâŋgâm tatnetâ Yesuŋâ umziŋan nâŋgâm itâ sâm dâzâŋgoip,
7 “Orot aisim iti na’atube eo’o? Iti i baigigimen tur, God akisinamo bowabow kakafih enotanotawiyen, men yait ta.”
8 — ausente —
8 Abisa isan hinotanot Jesu mar ta’imon so’ob, naatu eo, “Aisim nati na’atube kwanotanot?
9 — ausente —
9 Menatan i hamehamen? Orot an uman murubin ana abowabow kakafih notawiyen isan ana’o i hamehamen? Ai, anau ana ir nanu nab nanan i hamehamen?
10 Yatâ sâmŋâ Yesuŋâ itâ sâip, “A bonŋâ nâ hânân ândim a ambân zeŋgât tosaziŋ birâbatkât imbaŋâ zemnigap, zorat topŋâ ikpigât den zo dukuan.”
10 Baise ani’obaiyi kwanaso’ob, Orot Natun iti tafaramamaim ana fair i ema’ama bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo,
11 Yatâ dâzâŋgomŋâ puriksâm a kiŋ bik mumuŋ zo itâ dukuip, “Gâ zaat isen koremgâ zo mem ko ba kamângan âi.”
11 “Ayu au’uwi, kumisir a ir kunu kubai au bar kwen!”
12 Yatâ sâi zaatŋâ mâteziŋanâk isenŋâ zo mem ko ba arip. A ambân zen ekŋâ kâwaliziŋâ buŋ oi Anutu mâpâsem sâwe, “Kulem zi itârâŋ âsagei iksen, zi sen pup iksen.”
12 Inu’in misir, ana ir tensamur bai nu nah yan foun hibat hi’itin remor tit in, nati’imaim sabuw etei hifofofor men kafaita naatu God hibora’ara’ah hio, “Aki sawar iti na’atube men a’itin!”
13 Yesu zâk yatâ op ko dum Galilaia saru sâtŋan giarip. Zoren a ambân mindum ganetâ den siŋgi âlip sâm dâzâŋgoip.
13 Jesu matabir na Galilee harew kukuf rewanamaim tit, rou’ay gagamin isan hina naatu i busuruf i’obaibiyih.
14 Dâzâŋgom âim ko Alipaiogât nanŋâ Lewi egi kât mimiŋâ namin tâi itâ sâm dukuip, “Gâ nâ sot pâlâtâŋ op molini.”
14 Nati’imaim remor inan kabay o’onayan Levi, Alpheus natun ana bowabow efanamaim ma’am itin isan eo, “Ayu kwi’ufnunu.” Levi misir Jesu i’ufunun hairi hin.
15 Sâi zâk zaatŋâ bekŋan sâip. Lewiŋâ sâi Yesu mirin zâi tâi Lewi bukurâpŋâ kât mâme a sot bâliŋ mâme a tatnetâ Yesu sot arâpŋâ zen sot nalem niwe. Kât mâme a zen kât memŋâ nâmbutŋâ kâmbu memarâwe. A zo yatâ zo doŋbepŋâ Yesu molim zâk sot ândim pâlâtâŋ kwarâwe.
15 Nati ufunamaim Jesu Levi ana bar wanawanan kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow Jesu hi’ufunun bairi hinan ana bai’ufununayah bairi himare bay hi’aa, naatu sabuw kakafih afa moumurih maiyow auman hibi’ufunun.
16 Parisaio a kâmurân gâbâ Anutugât gurumin den zorat galem a nâmbutŋâ, zen iknetâ Yesu zâk kât mimiŋ a sot bâliŋ mâme a osetziŋan tap nalem neip. Parisaio a zen ekŋâ Yesu arâpŋâ itâ sâm mâsikâziŋgâwe, “Wangât patâziŋâ zâk bâliŋ mâme a zen sot tap nalem niap?”
16 Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ayamaim hima’ama hi’itin hina ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim sabuw nati na’atube bairi te’aa?”
17 Sâne Yesuŋâ nâŋgâm itâ sâm dâzâŋgoip, “Sisi mâsek kubikkubik a, zen a sâkziŋâ wâgân zeŋgâren nep mân tuume. A mâsekziŋoot zeŋgârenâk tuume. A ziiŋaŋgât nen âlipŋâ sâme, nâ zeŋgât mân gem gâwan. Nâ bâliŋ mâme a diiziŋga nâgâren gabigât sâm gem gâwan.”
17 Jesu nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih adanafur orot boro hinakok. Ayu men sabuw gewasih isah anamih, baise kakafih isah.”
18 Narâk zoren Yohane arâpŋâ sot Parisaio a, zen nalem birâm kendon ândiwe. A nâmbutŋâ ziŋâ Yesugâren âim itâ sâm mâsikâwe, “Yohanegât arâpŋâ sot Parisaio zeŋgât arâpziŋâ, zen nalem birâm ândime. Arâpkâ zen ko wangât nalem mân birâm nemŋik ândie?”
18 Veya ta John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee bairi hiyoyohar isan, sabuw afa hina Jesu biyan hitit hibatiy, “Aisim John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee hai bai’ufununayah bairi teyoyohar baise o a bai’ufununayah i en?”
19 Yatâ sâm mâsikâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “A kutâ, zâk arâpŋoot ândei dap yatâ nalem birâm ândibi? A kutâziŋoot ândim yatâ mân upi.
19 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot sabuw tabin ana yasisir isan nanawan hinanan boro amurumurubih hinamatabir? Aiyab! Tabin boubun isan nanawan sabuw nati’imaim boro men hinayoharamih.
20 Gâtâm a kutâ betziŋan mine kârubi, narâk zoren umbâlâ op nalem birâm ândibi.
20 Baise veya enan tabin boubun boro biyahimaim hinabosair imaibo hinayohar.
21 Nen hâmbâ sâŋgiŋâ oloŋoloŋan zo uŋakŋâ mân pam gârimen. Wangât, uŋâkŋandâ sâŋgiŋâ zo diigi oloŋi mâtâp patâ opap sâmŋâ mân upmen.
21 Na’atube faifuw boubun reban men karam hinab faifuw atamanin hinafitimih, anayabin faifuw boubun nakaro’om faifuw atamanin boro natakweb mahar nara’at.
22 Wâiŋ too kâtik uŋakŋâ hâkop sâŋgiŋan mân gune geimap. Yatâ upi, zo ko waiŋ too kâtikŋâ zorâŋ hâkop kunziri hâkop sot waiŋ ârândâŋ buŋ upabot. Waiŋ uŋakŋandâ hâkop uŋakŋan giari dâpŋâ upap.”
22 Na’atube men yait ta wine boubun bai, wine ana koukufet atamaninamaim ririmih, anayabin wine boubun nagadid nayen koukufet boro nataseb, naatu wine, koukufet hairi boro hai yabih en hinamatar. Imih wine boubun i boro koukufet boubunamaim hinarir saise hairi boro gewasih hinabat.”
23 Yuda zeŋgât kendon narâk ŋâin Yesu sot arâpŋâ kâlamân obândiwe. Âim ko arâpŋâ zen segoŋ burotŋâ namuŋ niwe.
23 Baiyarir ana veya Jesu ana bai’ufununayah bairi sanabey wanawanan hiremor hinan naatu hibusuruf sanabey hirut,
24 Yatâ utne Parisaio a ziŋâ Yesu itâ sâm dukuwe, “Ziŋgitnan. Zen kendonân mân orotŋâ ue.”
24 Pharisee Jesu hi’u, “Kwi’itin aisim it ata Baiyarir ana ofafar o abai’ufununayah te’a’astu’ub?”
25 — ausente —
25 Jesu iyafutih eo, “David ana orot bairi aa himomorob ana veya abisa sisinaf kwaiyab kwa’itin? Ana orot bairi aa himomorob ana veya
26 — ausente —
26 in God ana bar wanawanan run naatu faraw kakafiyin bai eaan. Iti mamatar i Abiathar Firis Gagamin ma’am ana veya. It ata ofafar eo i firis akisihimo iti rafiy hinaa, baise David eaan naatu ana orot turin itih hi’aa.”
27 Yatâ sâmŋâ itâ dâzâŋgoip, “Kendon zo agât op âsageip.
27 Naatu Jesu ana tur yomanin baisawarin isan iti na’atube eo, “Baiyarir i orot ana gewasin isan matar, baise orot i men Baiyarir isan ni’akiramih.
28 Ka aŋâ kendongât mân op âsagiwen. Oi a bonŋâ, nâ kendongât sot kut ŋâi ŋâigât mariŋâ ândian.”
28 Imih Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.