Marcos 1

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu Kristo, zâk Anutugât nanŋâ, zâkkât den siŋgi âlipŋâ, zo topkwapŋâ.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 A sâŋgiŋâ Propete Yesaiaŋâ mârum ŋâi Anutugâren gâbâ den itâ nâŋgâm kulemguip,
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 Barâ kâtik, mirâ âtâŋan ândim den itâ sâbap, ‘Kembugât mâtâp kârâm pitâne gânduŋ oik.’”
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Den zorat bonŋâ ko Yohaneŋâ âsagem barâ kâtik mirâ kamân âtâŋan ândim den itâ sâm dâzâŋgomâip, “Umziŋâ melâŋne too saŋgonziŋga Anutuŋâ tosaziŋ birâbap.”
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Yatâ sâm dâzâŋgoi ko Yerusalem kamân mâirâp sot Yudaia hânân a ambân ândiwe, zen gâbâreyaŋgâm zâkkâren âiwe. Zen bâliŋâziŋâ sapsune Yohaneŋâ Yodaŋ toin saŋgonziŋgâmâip.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 Yohane zâk a kanpitâ ândeipkât sâk pâke âlipŋâ mân mem ândeip sot nalem âlip mân nem ândeip. Yohanegât hâmbâ zo bâu kamele sâmotŋandâ tuune pam ândeip. Ka pâŋan ko inzut ŋâi bâu sâkŋâ tuutuuŋâ, zo lap ândeip. Kumbon sot bâŋsat, zo nem ândeip. Ândim itâ zo sâm dâzâŋgom ândeip,
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 “Betnan a ŋâi gam taap. Zâk kâwaliŋâ ŋâi yatâ zemŋâŋgap. Nâ yatâ zorâŋ irâ sikumŋâ goribat, zorâgoot ko mân dâp upap.
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Nâ tooyâk saŋgonziŋgan. Ka zâkŋâ ko Kaapum bonŋâ saŋgonziŋgâbap.”
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Narâk zoren Yesuŋâ Nasarete kamânân gâbâ Galilaia hân birâm Yodaŋ toin Yohanengâren takip. Âi taki ko Yonaneŋâ Yodaŋ toin saŋgonŋaŋgip.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Yesu zâk toin gâbâ kopga egi sumbem pâroŋsâi Anutugât Kaapum zâk nii kembâ yatâ opŋâ Yesu kwâkŋan gem pâip.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Oi sumbemân gâbâ den ŋâi itâ âsagem gâip, “Nannâ, gâ umnandâ gâsugim biraŋmap. Oi gekŋâ umnâ âlip opmap.”
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 Op ko narâk zorenâk Kaapumŋâ Yesu okŋaŋgi barâ kâtik, mirâ kamân âtâŋan arip.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Zoren Sataŋŋâ mâsikâm ândei hilâm 40 âkip. Yesuŋâ zuu osetziân ândeip. Ândei ko Anutugât sumbem a ziŋâ on galemŋâ okŋaŋgâwe.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Yohane tâk namin pane tâi ko Yesu zâk Galilaia hânân gamŋâ Anutugât den siŋgi âlipŋâ itâ dâzâŋgom ândeip,
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 “Anutugât um topŋan ândiândigât narâkŋâ mâte uap, gât ko umziŋâ melâŋ Anutugât den siŋgi âlipŋâ zirat nâŋgâne bon upap.”
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Yesuŋâ Galilaia saru sâtŋan âim tap ko Simoŋ sot munŋâ zikirip. Zet iŋangât nep tuum ândiwet. Zikiri iŋangât irâ pam kirâwet.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Yesuŋâ zâkonsâm itâ sâip, “Zet ga nâ târokwatnigit. Nâŋâ den âlip kwâkâm zika ândim ko zet iŋangât nep tuum ândiabot, yatigâk a zeŋgâren tuum ândibabot.”
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Yatâ sâi irâzikŋâ birâmŋâ Yesu molim ba âiwet.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Yesuŋâ mâik ŋâi âim ko Zebedaio nanzatŋâ Yakobo sot Yohane zikirip. Zet waŋgâyân tapŋâ iŋan mâme irâzikŋâ kubik tarâwet.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Yesuŋâ zâkonsâi nâŋgâm ibâzikŋâ sot nep a waŋgâyânâk tatne zâmbamŋâ gem Yesu molim ba âiwet.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Op ko zen Kapenaum kamânân âiwe. Yuda zeŋgât kendon mâik zorat narâkŋâ oi Yesu zâk mâpâmâpâse namin zâim siŋgi âlipŋâ sâm dâzâŋgoip.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Den dâzâŋgoi Yesugât nâŋgâne imbaŋâ oip. Yesu zâk siŋgi âlip den dâzâŋgoip, zo Anutugât gurumin den zorat galem a ziŋ sâmarâwe, yatâ mân sâip. Zo walâm yatâ dâzâŋgoip.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Narâk zorenâk mâpâmâpâse namin a wâkeŋoot ŋâi tâip.
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 Zâkŋâ den yu kambâŋâ sâm itâ sâip, “Yesu Nasarete gokŋâ, gâ dap otniŋgâbam gaat? Gâ tâmbetnâŋgobam gaat? Gâgât topkâ nâŋgen.
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Gâ Anutugât tirik a.” Sâi Yesuŋâ den yatâ mân sâbapkât dukum sâip, “Gâ hiriŋsâm ayân gâbâ takâm ba âi.”
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Yatâ sâi wâke zorâŋ a zo okŋaŋgi kâkâksâm zei wâke zo yu kambâŋ sâm ko takâm ba arip.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 A ambân zen zo ekŋâ imbaŋâziŋ buŋ oi âragwâragu opŋâ sâwe, “A zi dap dap yatâ? Topŋâ ŋâi. Den uŋakŋâ sap.
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Zâk a kâwaliŋâ patâ wâke sorâk den dâzâŋgoi sâtŋâ lume.” Yatâ sâm siŋgiŋâ âragunetâ Galilaia hânân a ambân aksik nâŋgâwe.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Yesu sot Yakobo sot Yohane, zen mâpâmâpâse namin gâbâ gemŋâ Simoŋ sot Andrea, zekât mirin zâiwe.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Simoŋ sibunŋâ, zâk mirin mâsek kârâpŋoot op zeip.
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 Yesu zâk mirin zari dukuwe. Dukune zâkkâren âi bikŋan gâsum mem zaarip. Oi sâkŋâ sânduksâip. Sânduksâi ko nalem om ziŋgi niwe.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Ŋâtiksâisâi kamân mâirâp zen a wâkeziŋoot sot sisi mâsekziŋoot a ambân gâbâreziŋgâm Yesugâren gawe.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 A ambân aksik mirâ sâŋgânŋan ga mindum tarâwe.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Yesuŋâ a ambân doŋbep mâsek top top kubikziŋgip. Oi wâkeziŋoot wâke zo moliziŋgi âiwe. Wâke zen Yesugât topŋâ nâŋgâwe. Oi zo sâm muyagibegât dâzâŋgoip.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Yesugât arâpŋâ uman zem tatnetâ ŋâtigân Yesuŋâ zaatŋâ zâmbam hân ŋâi a mân ândiândiŋan ba arip.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Âim ko ninâu sâm ândeip. Haŋsâi Simoŋ sot bukurâpŋâ, zen Yesu kârum âim muyagemŋâ sâwe,
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 “A ambân zen aksik kârugige.” Sânetâ Yesuŋâ itâ sâip, “Kamân ginŋan ginŋan âinâ.
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Zoren den siŋgi âlipŋâ dâzâŋgobarâk. Oi nep zo tuubat sâm gem gâwan.”
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Yatâ sâmŋâ Galilaia hânân kamân dâp âim gam mâpâmâpâse namâziŋan zâim siŋgi âlip den dâzâŋgomŋâ wâkeziŋoot moliziŋgâm ândeip.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Sâk bâlâ a ŋâi Yesugâren âimŋâ um topŋan simin liim pindiŋsâm sâip, “Gâ imbaŋâgâ ziap, zorat gâ kubiknibâ sâm âlip kubikniban.” Yatâ sâi Yesuŋâ umŋâ nâŋgâm ko sâkŋan gâsum sâip,
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 “Nâ nâŋgâgigan. Bâi sâkkâ âlip oik.” Yatâ sâi ko useŋâ sogei âlip oip.
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 — ausente —
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 — ausente —
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 Itâ dukuip, “Gâ nâŋgâ. Zorat den siŋgi a ambân laŋ mân dâzâŋgoban. Mârum ŋâi Moseŋâ den ŋâi sâip, zo luban. Gâ tirik namâ galem agâren âi sâkkâ tirâpkuna egi ko nii mo zuu ŋâi mem ko Anutugât siŋgi sâm a sâtŋâ zo pindânan. Usegâ sogiap, zo a ambân ek nâŋgâbigât yatâ otnan.”
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Sâi ko a zo zâk âim ko Yesugât diŋâ kwâkâm a ambân pisuk âi dâzâŋgoip. Zorat opŋâ a ambân ziŋâ Yesugâren mindum gabegât Yesu zâk kamân patin mân âim gâip. Birâm hibuk mâtâp âim gam ândeip. Yatâ ândei ko a ambân kamân naŋgâm naŋgâm tarâwe, zeŋak zâkkâren âimarâwe.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.