Marcos 14
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Yuda zeŋgât kendon patâ Pasowa sot sii nalem om niniŋâ narâkŋâ sirâm zagât ombeŋan oi tirik namâ galem a zeŋgât patârâpziŋâ sot Kembugât gurumin a, zen Yesu tik gâsum kunam den sâm kâtâŋ urâwe.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Oi itâ sâwe, “Kendonân kâmbam laŋ muyagebapkât kegâk gâsunat.”
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Betania kamânân sâk bâlâ a ŋâi ândeip, kutŋâ Simoŋ. Oi Yesuŋâ zâkkât mirin zâi tâip. Zoren nalem nem tâi ambân ŋâiŋâ too hitomŋoot âlipŋâ, zo sâŋgânŋâ patâ beloŋoot mem zâim karâpŋâ kunzit Yesu kâukŋan lokei giarip.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Yatâ oi nâmbutŋâ tarâwe, ziŋâ itâ nâŋgâm um kâlak nâŋgâwe, “Wangât tâmbetkuap?
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Zo sâŋgân patâ. Too hitomŋoot zorâŋâ sâŋgân mem a kanpitâ ziŋgi dâp opap.” Yatâ sâmŋâ ambân zo den kârâpŋoot okŋaŋgâwe.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Sâne Yesuŋâ nâŋgâm itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen ambân den mân dukunek. Zen wangât sâm siŋan giname? Ambân zorâŋâ âlip otnigap.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 A ambân kanpitâ, zen narâk dâp zen sot ândine galem ot ziŋgânâ sâm âlip otziŋgâbi. Nâ ko zeŋgâren narâk kârep mân ândibat.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Ambân zâk orotŋâ dâp otnigap. Nâ mua hannobi, zorat sâknâ saŋgonsap.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Den siŋgi âlip hânŋâ hânŋâ sâne laŋ kârâm âibap, zo yatik ambân zi saŋgonigap, zorat den siŋgi sâne laŋ kârâm âibap.”
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Yesugât arâp kiin zagât zeŋgât oserân gâbâ Yuda Karioto kamânân gokŋâ zâkŋâ tirik namâ galem a patâ zeŋgâren âim Yesu gâsubigât sapsum ziŋgip.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Yatâ sâi nâŋgâm umziŋâ âlip oi kât pindânam sâwe. Oi sâne nâŋgâm Yesu tigâk tirâpzâŋgobapkât ek molim ândeip.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Yuda zeŋgât kendon patâ narâkŋâ oi râma gwamŋâ kom om sii nalem om nemarâwe. Zorat narâk oi arâpŋâ ziŋ Yesu mâsikâm sâwe, “Sii nalem zo mirâ ikâ unat?”
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Yatâ sânetâ Yesuŋâ a zagât itâ sâm sâŋgonzâkoip, “Zet kamânân âim a ŋâi too âmaŋ lum âim tâi ekŋâ molibabot.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Mirin zari zâi mirâ mariŋ itâ dukuit, ‘Patâ zâk gâgât itâ sap, “Nâ sot arâpnâ mirâ umŋâ ikâ zoren sii nalem ninat?” ’
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Yatâ sâm dukuitâ mirâ um patâ ŋâi kiaŋ tâtatŋâ kubikkubikŋâ tirâpzâkoi zoren sii nalem umbabot.”
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Oi a zagât zet den zo lum kamânân âim Yesuŋâ sâip dâp muyagem sii nalem uwet.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Ŋâtiksâi Yesu sot arâp kiin zagât, zen mirâ zoren zâiwe.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Oi nalem nem tatne Yesuŋâ itâ sâm dâzaŋgoip, “Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ kâsa dâzâŋgoi ga gâsunim nobi. A zo nâ sot nalem nem taap.”
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Sâi arâp ziŋ umziŋâ bâliŋ oi zikŋik zikŋik mâsikâm sâwe, “Gâ nâgât sâbat? Nâgât sâbat?”
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Yatâ sâne dâzâŋgoip, “A zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ nâ sot nalem ârândâŋ niet, zâkkât san.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 A bonŋâ nâgât Anutugât ekabân den ziap, zo yatâ upâman. Ŋâiŋâ sâi a bonŋâ gâsunim nobi, Yei, a zo hâuŋâ ko tosa yâmbâtŋâ mimbap. A zo mam kâmboŋan gâbâ mân âsâgei sâi bâbâlaŋ opap.”
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Nalem nem tatne Yesuŋâ nalem ŋâi mem sâiwap sâm namuŋ arâpŋâ itâ sâm ziŋgip, “Zi sunumnâ. Mem ninek.”
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Yatâ sâm waiŋ hâkop mem sâiwap sâm ziŋgi aksik niwe.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Nine itâ sâm dâzâŋgoip, “Gilâmnâ zi a doŋbep zeŋgât opŋâ hânân gibap. Zorat ko târotâroniŋ op kâtigibap.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Nâ perâkŋak dâzâŋgobâ. Nâ waiŋ too itârâŋ nia âkap. Oi dum zagâtŋan mân nemŋâ Ibânaŋgât um topŋan zâim waiŋ too mârâtŋâ ŋâi nimbat.”
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Mâpâmâpâse kepŋâ ŋâi mem ko Oliwa bâkŋan zâiwe.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Zâine Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Itârâŋ zen aksik nâŋgâm pâlâtâŋziŋ lorei birânibi. Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap,
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Oi sa nâŋgânek. Nâ mumuŋan gâbâ zaatŋâ ko Galilaia hânân âi kândom otziŋgâbat.”
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Yatâ sâi Peteroŋâ itâ dukuip, “Zen aksik patâ nâŋgâm pâlâtâŋziŋ lorei birâgibi. Ka nâ ko yatâ mân otgibat.”
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Sâi ko Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ perâkŋak dâgobâ. Itârâŋ ŋâtigân kuruk aŋâ sâp zagât mân diŋsâi gâ sâp karâmbut kwâimbâniban.”
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Yatâ sâi Peteroŋâ kâuk birâŋaŋgâm sâip, “Gâ gomŋâ na nonâ sâne mân kwâimbâgibat.” Sâi arâpŋâ nâmbutŋandâ den yatik sâwe.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Oi Gezemane hânân âi takâm Yesuŋâ arâpŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen zi tatne nâ ândi âi ninâu sâbâ.”
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Yatâ sâmŋâ Petero, Yohane sot Yakobo diiziŋgi âine Yesu umŋâ yâmbârei ken bet kakit oip.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Yatâ okŋaŋgi dâzâŋgom sâip, “Umnâ yâmbârei mumuŋâ otnigap. Zen ziren nâ sot tap um wâgân ândinek.”
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Yatâ sâm torengen âim si sâŋgânŋâ hânân gei tutukum sâknam kâmut zo mân muyagibapkât ninâu sâip.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Oi itâ sâip, “O Ibânâ, gâ kut ŋâi ŋâi tuubam mân kwakmat, gât ko sâna sâknam kâmut zi buŋ upap. Oi nâgât den buŋâ, gâgât den kâtigibap.”
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Ninâu sâm âburem âi uman zine ziŋgit Petero itâ sâm dukuip, “Gâ uman ziat? Gâ mâiktârâ ŋâi wâgân mân ândiban?
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Zen mâsimâsikâyân loribegât um wâgân tap ninâu sânek. Umŋâ bâbâlaŋ. Sâkŋâ ko yâmbâriap.”
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Yatâ dâzâŋgom âi ninâu sâip. Den mârum ninâu sâip, zo yatik du ninâu sâip.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Ninâu sâm âburem umanâk zine ga ziŋgirip. Umanân gâbâ sen birâbirâ op zaatŋâ dap yatâ dukube.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Oi dum âi ninâu sâm âburei sâp kârâmbut oi dâzâŋgoip, “Zen umanâk zem te? Mârum narâk mâte uap. A bonŋâ, nâ bâliŋ mâme a zeŋgât bitziŋan âibâman.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Bâi, zaatne âinâ. A sâi gâsumnim nobi, zo mâte otniŋgap.”
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Yesuŋâ yatâ dâzâŋgom kiri zorenâk arâp zeŋgât kâmurân gok Yuda karioto kamânân gokŋâ, zâkŋâ kâsa diiziŋgi a kâmut patâ gawe. Tirik namâ galem a sâtŋâ sot Kembugât gurumin den zorat galem a sot patârâpziŋ, zen a kâmut zo sâŋgonzâŋgone kâmbam sot sâu patâ mem gawe.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Yudaŋâ kânŋan itâ sâm dâzâŋgoip, “Lum mâŋgansa ek ko zo gâsum diim âibi.”
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Yuda zâk ga takâm Yesugâren âim o patânâ sâm lum mâŋgarip.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 — ausente —
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 — ausente —
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Oi Yesuŋâ itâ sâm mâsikâziŋgip, “Zen nâgât dap nâŋge? Zen nâgât nâŋgâne kâmbam ku oi sâu kâmbamziŋoot ga gâsânoge?
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Nâ zorat sa nâŋgânek. Nâ sirâmŋâ sirâmŋâ tirik namin a den siŋgi âlipŋâ dâzâŋgoman. Oi zoren mân gâsânowe. Oi laŋ otnine Kembugât ekabân nâgât den kulem ziap, zo kâtigibap.”
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Sâi arâpŋâ zen aksik birâŋaŋgâm siŋsururuŋ âiwe.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 A sigan ŋâi sâŋgum kâu lapŋâ Yesu sot gâi gâsuwe.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Gâsunetâ sâŋgum kwâkâm pam sâk bârak arip.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 A kâmut, ziŋ Yesu gâsum diim patâziŋaŋgât mirin âiwe. Zâkkât mirin tirik namâ galem a patâ sot Kembugât gurumin den zorat galem a zen mindum tarâwe.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Âine Petero zâk kândâtziŋan bet moliziŋgâm âim a patâziŋaŋgât poŋ kâligen bageip. Bagimŋâ galem a osetziŋan tap kârâp nâŋgâm tâip.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Tirik namâ galem a patâ sot a patâziŋâ aksik mindum Yesugât den sâkŋanâk sâm, kâmbamân pânam den sâm kârum tarâwe. Oi bonŋâ mân muyagiwe.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 A doŋbepŋâ Yesugât den sarâ ŋâi ŋâi sâm âiwe.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Sânetâ a nâmbutŋâ ziŋâ den sarâ itâ sâwe.
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 “Itâ sâi nâŋgâwen, ‘Na tirik namâ zi kândaŋâ bitnandâ mân tuubat, yen dinnandâ sa sirâm karâmbut umŋan âsagibap.’”
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Ka dinziŋâ zo kânok buŋâ. Den ŋâi ŋâi sâwe.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Yatâ utne tirik namâ galem a zeŋgât a patâŋâ zaat kinŋâ Yesu mâsikâm sâip, “Den se, zorat hâuŋâ sâban mo mân sâban? A zi ziŋâ gâgât den se, zo nâŋgâna dap uap?”
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Sâi Yesuŋâ lâuŋan mân mem diŋ buŋ kirip. Oi du a patâŋâ mâsikâm sâip, “Gâ Kristo, Anutu sâm âlip kwâkŋaŋgâmen, zâkkât nanŋâ mo ŋâi?”
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Sâi ko Yesuŋâ sâip, “Sat, zo yatâ. Oi ŋâi sa nâŋgânek. Gâtâm a bonŋâ, nâ imbâŋâ mariŋâ zâkkât âsanŋâ bongen tapŋâ sumbemgât unumunum kwâkŋan ga nikpi.”
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Yatâ sâi tirik namâ galem a zeŋgât patâziŋâ, zâk diŋâ nâŋgi kâlak oi hâmbâŋâ mem mooloŋ arâpŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Den dum mân sânat.
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Zâk Anutu hutkum sap. Ziŋâ dap sâbi?” Yatâ mâsikâziŋgi zen aksik sâwe, “Mumuŋaŋgât siŋgi uap.”
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Yatâ sâmŋâ a nâmbutŋâ Yesu siŋan tâpkuwe. Oi nâmbutŋandâ si sâŋgânŋâ kwâtepkum bitziŋandâ kom sâwe, “Ŋâiŋâ gogap? Gâ Propete ândiat, zorat ko sâm muyage.” Yatâ sânetâ galem a zen bitziŋandâ si sâŋgânŋan kuwe.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Oi Petero zâk sombemân tâi tirik namâ galem a patâgât kore ambân ŋâi gâip.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Gâi ko Petero kârâp nâŋgâm tâi ekŋâ dukuip, “Gâ Nasarete gokŋâ Yesu sot ândimat.”
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Sâi ko Peteroŋâ kwâimbâm sâip, “Gâ den zo dap sat? Sâna kwaksan.” Sâmŋâ âkŋan ari kurukŋâ diŋsâip.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Ari kore ambân zâk dum ekŋâ a kirâwe, zo itâ dâzâŋgoip, “A zi zâk zeŋgât kâmurân gokŋâ.”
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Sâi Peteroŋâ kwâimbâm biraŋip. Mâik ŋâi tap ko a tarâwe, ziŋâ dukum sâwe, “Perâkŋak gâ zeŋgât kâmurân gokŋâ. Gâ Galilaia gokŋâ.”
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Sâne Peteroŋâ kwâimbâm Anutu mâteŋan sâm kâtigem sâip, “A kutŋâ se, zo nâ mânâk ekman.”
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Sâi zorenâk kuruk diŋsâi sâp zagât oip. Oi Yesuŋâ mârum den itâ dukuip, “Kurukŋâ sâp zagât mân diŋsâi gâ kwâimbânina sâp karâmbut upap.” Peteroŋâ den zo nâŋgâm umŋâ bâlei isem bâliŋ oip.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.