Lucas 6

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kendon ŋâin Yesu sot arâpŋâ, zen kâlamân obândiwe. Âimŋâ arâp zen segoŋ bonŋâ kânok kânok kwâkâm niwe.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Yatâ utne Parisaio a ziŋâ ziŋgitŋâ sâwe, “Zen wangât kendonân mân orotŋâ ue?”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Sâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Dawidi sot arâpŋâ nalemgât mom urâwe, zo sâlâpkume mo buŋâ?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Dawidi zâk Kembugât namâ zoren zâimŋâ Anutugât nalem hâlâlu sâsâŋ, zo mem nemŋâ arâp ziŋgi niwe. Zo mân orotŋâ. Nalem zo tirik namâ galem a ziiŋik nimbigât sâsâŋ. A nâmbutŋâ mân nimbigât sâsâŋ. Dawidi sot arâpŋâ zen nalem zo laŋ niwe.”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Yatâ sâmŋâ sâip, “A bonŋâ nâ kendongât mariŋâ ândian.”
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Oi kendon ŋâin Yesuŋâ mâpâmâpâse namin zâim den siŋgi âlip dâzâŋgoip. Oi zoren a ŋâi tâip, zâk bikŋâ bongen humutŋik.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Oi Kembugât gurumin den zorat galem a sot Parisaio, zen kendonân a ŋâi kubigi ekŋâ denân pânat sâm ek tarâwe.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Oi Yesuŋâ nâŋgâŋaŋgâziŋan ek a bik humutŋik itâ sâm dukuip, “Zaat mâteyâk kin.” Sâi zaat kirip.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Oi Yesuŋâ a itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ mâsikâziŋga sânek. Kendonân nep ikâ zorâŋ âlip tuutuuŋ? A kubikziŋgâziŋgâŋ mo a tâmbetzâŋgozâŋgoŋ?”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Yatâ sâm purikgurik op kin ziŋgitŋâ a zo itâ sâm dukuip, “Bikâ târârak pa.” Sâi a zo yatâ oi bikŋâ âlip oip.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Oi zen zo ek nâŋgâm kuk opŋâ dap mo dap okŋaŋgânâ sâm âraguwe.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Narâk zoren Yesu ninâu sâbam bâkŋan zarip. Ŋâtik Anutu ninâu dukum tâi haŋsâip.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Haŋsâi arâp minduziŋgâm zeŋgât oserân gâbâ a kiin zagât gâsum sâlâpzâŋgoip. Oi kutziŋâ Aposolo sâip.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Kutziŋâ itâ, Simoŋ, kutŋâ ŋâi Petero pindip. Zâk sot munŋâ Andrea, Yakobo, Yohane, Pilipo, Batolomaio.
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Mataio, Toma, Yakobo Alipaiogât nanŋâ sot Simoŋ Zelote.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Oi Yuda Yakobogât nanŋâ sot Yuda Karioto kamânân gok. Yuda zâk ândim Yesu tirâpzâŋgoi gâsuwe.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Yesuŋâ a zo diiziŋgâm gem hân gânduŋan ga kin Yesugât a ambârâpŋâ doŋbep sot Yuda hânân gâbâ sot Yerusalem kamânân gâbâ sot Tiro Sidoŋ saru sâtŋan zeŋgâren gâbâ a ambân doŋbep, zen takâm diŋâ nâŋgâbigât sot mâsekziŋ kubikziŋgâbapkât zâkkâren minduwe.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Oi wâkeziŋoot zo kubikziŋgip.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Yesugât imbaŋâŋandâ zeŋgâren ari kubikziŋgip, zorat a ambân aksik sâkŋan gâsunam urâwe.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Yesuŋâ arâpŋâ ziŋgit itâ sâip, “Kanpitâ ândime, zeŋgât nâŋga sâtâreŋoot uap. Zen Anutugât kiŋ topŋan ândibigât siŋgi ue.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Narâk itârâŋ tepkât op ândime, zeŋgât nâŋga sâtâreŋoot uap. Zo zen gâtâm nalem nem âkon upi. Narâk ziren isem weŋ ândime, zeŋgât nâŋga sâtâreŋoot uap. Zen gâtâm sâtâre op girâŋ ândibi.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 A ziŋâ zen a bonŋâ nâgât op um kâlak otziŋgâm kâbakŋeziŋgâm sâm bâliŋan kwatziŋgâbi, zorat zeŋgât nâŋga sâtâreŋoot uap.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Yatâ otziŋgâne narâk zoren umâlep op sâtâreyân kep kumbi. Wangât, gâtâm sumbemân sâŋgân patâ mimbi, zorat. A mârumŋan ândiwe, zen yatik Propete sâm bâliŋ kwatziŋgâwe.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Ka narâk ziren sikumziŋ patâ ândime, yei, zen wanŋâ mem sândukŋan kwatziŋgâbap?
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Narâk itârâŋ sii nalem gom sambe ândime, yei, zen gâtâm tepkât op ândibi. Narâk ziren umâlibân girâŋ ândime, yei, zen gâtâm âigirâp muyagem ândibi.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 A ambân zen aksik sâm âlipŋan kwatziŋgâme, yei, zen dap upi? A mârum ândiwe, zen propete sarâŋâ yatik sâm âlip kwatziŋgâm ândiwe.”
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Dinnâ nâŋgâm te, zen dâzâŋgobâ. Zen kâsarâpziŋ buku otziŋgâbi. Um kâlak otziŋgâme, zo ziŋâ âlip otziŋgâbi.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Sâm bâliŋan kwatziŋgâme, zo ziŋâ sâm âlipŋan kwatziŋgâbi. Bâliŋ otgime, zeŋgât op ninâu sâban.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 A ŋâi pâlomgâ kunziri toren pindâban. Ŋâiŋâ hâmbâgâ kwâkŋan mei kâligen mân aŋgân kârâban.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Oi a ŋâiŋâ wan mo wangât sâi pindâban. Ŋâiŋâ kut ŋâi zo bekan mei mâburem nibangât mân sâban.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 A torenŋâ ziŋ âlip otgibigât nâŋgâmat, yatigâk gâŋgoot a torenŋâ otziŋgâban.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Zen a toren umziŋâ gâsâzâŋgone zeŋgoot umziŋâ gâsuziŋgâmap. Zen yatâ upi, zo ko Anutuŋâ sâŋgânŋâ mân ziŋgâbap. Bâliŋ mâme a, ziŋ yatâ upme, zo ka.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Zen buku otziŋgâme, zorik otziŋgâbi, zo ko Anutuŋâ sâŋgânŋâ mân ziŋgâbap. Bâliŋ mâme a zen yatâ upme, zo ka.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Kut ŋâi ŋâi a ziŋgâm zorat hâuŋâ sâne ziŋgâbi, zorat Anutuŋâ hâuŋâ mân ziŋgâbap. Bâliŋ mâme a zen bukurâpziŋâ itâ sâm otziŋgâme. ‘Gâtâm gâŋgoot hâuŋâ mâburem niban.’
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Zen ko walâm itâ upi. Zen kâsarâpziŋ umziŋandâ gâsâzâŋgom buku otziŋgâbi. Kut ŋâi ŋâi ziŋgâm zorat hâuŋâ mân mimbi. Yatâ utnetâ Anutuŋâ sâŋgânŋâ patâ ziŋgâbap. Ziŋgi ko zen Kembugât nan bârat op ândibi. Kembuŋâ a gulipŋâ sot bâliŋ mâme a, zo âlip otziŋgâmap.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Sumbem Ibâziŋandâ um lâklâk ândiap, yatigâk zeŋgoot hânân um lâklâk ândibi.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 A torenŋâ zeŋgât top likuliku mân utne Anutugoot zeŋgât topziŋâ mân likubap. Gâ a torenŋâ mem ge kwâkwat mân otziŋgâna ko Anutugoot gâ mem ge kwâkkwat mân otgibap. Zen a zeŋgât tosa birânetâ Anutuŋâ zeŋgât tosa yatik birâbap.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Zen a kut ŋâi ŋâi ziŋgâne Anutuŋâ yatigâk kut ŋâi ŋâi doŋbep patâ ziŋgâbap. Oi zorat dâp buŋâ, walâm ziŋgâbap. Zen a otziŋgâne Anutuŋâ zo yatik zen otziŋgâbap.”
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Den sumbuŋâ ŋâi itâ târokwap dâzâŋgoip, “A sen ŋâtâtik ŋâiŋâ a bukuŋâ sen ŋâtâtik mâtâp tirâpkubap? Buŋâ. Zet mâtâbân âim ârândâŋ simân geibabot.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Ekap namin katep ŋâiŋâ kwâkâm pindâmap, zo mân walâbap. Ka katep zâk nâŋgâm nâŋgâm ândim kwâkâm pindâm ândibap, zâkkât holi yatâ upap.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 Gâ wangât bukugaŋgât siŋan gwapgwap zo ek gikâ siŋgan nak sâmbaŋâ mân ek nâŋgat?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Nak sâmbaŋâ siŋgan zei dabângen bukugâ itâ dukuna dâp upap, ‘Buku, nâŋgâna siŋgan gwapgwap ziap, zo mem pambâ.’ Gâ sarâ a. Gikâ siŋgan nak sâmbaŋâ ziap, zo mem pam ko bukugaŋgât siŋan gwapgwap mem pâna dâp upap.”
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 “Nak âlipŋan bonŋâ bâliŋâ mân muyagemap. Nak bâliŋan bonŋâ âlipŋâ mân muyagemap.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Nakkât bonŋandâ sapsumap. Sâŋgerân bolep bonŋâ âsagei minat mo? Zâlâliyân sam bonŋâ muyagei mimbi mo?
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 A âlipŋandâ umŋan gâbâ den âlipŋâ sâmap. A bâliŋandâ umŋan gâbâ den bâliŋâ sâmap. A umŋan kut ŋâi ŋâi ziap, zo yatik lâuŋan gâbâ kopgâmap.”
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 “Zen wangât lâuziŋandik Kembuniŋâ, Kembuniŋâ sâmŋâ den dâzâŋgoman, zo mân lume?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Nâgâren gam dinnâ nâŋgâm lume, zen mirâ tuutuuŋ a ŋâi, zâkkâren dâpkwap sa nâŋgânek.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 A zorâŋ mirâ tuubam tandâ kârep esi giari kât muyagem kwânâŋgâm sâratkui kirip. Oi mirâ tuum naŋgi kiri map narâk oi pibâ patâ koi mirâ zo kâtikŋâ tuugipkât kom osei kirip.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ka a dinnâ nâŋgâm birâme, zen a ŋâi mirâ lolot tuugip, zo yatâ. A zo mirâ tuubam tandâ sarâ sarâ esi giari ko mirâ tuugip. Oi map narâkŋâ oi pibâ patâ gamŋâ mem sânsân tuugi kom giligâlak meip.”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.