Lucas 22
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Yuda zeŋgât kendon patâ kutŋâ Pasowa, narâkŋâ mâte oip.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Tirik nama galem a patâ sot Kembugât gurumin den zorat galem a, zen a ambân zeŋgât keŋgât op, dap op Yesu koindâ mumbap sâm mâtâp kâruwe.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Yatâ op ândine Sataŋŋâ Yesugât a ŋâi kutŋâ Yuda, Karioto kamânân gokŋâ, zâkkât umŋan giarip.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Giari tirik namâ galem a patâ sot kâwâli a zeŋgât galem a patâ zeŋgâren âim tirâpzâŋgoi gâsubigât dâzâŋgoip.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Oi zen nâŋgâm umziŋ âlip oi sâŋgânŋâ kât pindâbigât sâwe.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Sâne dinziŋâ lum sâm kâtigem Yesu tigâk tirâpzâŋgobam ek kârum ândeip.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Kendonân nalem niniŋâ narâk oip. Narâk zoren râma gwamŋâ kom gaam omarâwe.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Oi Yesuŋâ Petero sot Yohane itâ sâm sâŋgonzâkoip, “Zet âim Pasowa kendongât nalem om kâtâŋ tuubabot.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Sâi zikŋâ itâ sâm mâsikâwet, “Mirâ ikâ zoren undat?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Sâitâ itâ sâm dâzâkoip, “Nâŋgit. Zet kamânân zâim a ŋâi egitâ too âmaŋoot muyagem mem mirin zari molim zâibabot.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Zâim mirâ mariŋâ itâ dukubabot, ‘Patâŋâ gâgât itâ sap, “Mirâ umŋâ ikâ zoren nâ sot arâpnâ Pasowa nalem ninat?” ’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Sâitâ zâkŋâ mirâ umŋâ patâ ŋâi kiaŋ tâtatŋâ kubikkubikŋâ, zo tirâpzâkoi zoren nalem om kâtâŋ tuubabot.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Zet âim Yesuŋâ sâip dâp muyagiwet. Oi zoren Pasowa nalem om kâtâŋ tuuwet.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Nalem niniŋ narâkŋâ oi ko Yesu sot arâpŋâ zen nalem ninam zâiwe.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Zâine Yesuŋâ itâ sâip, “Sâknam narâk mâte oi nalem zi zen sot nimbatkât otnigap.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Nâ sa nâŋgânek. Pasowa nalem dum mân nem ândia Anutu um topŋan zorat bonŋâ, zo âsagibap.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Yatâ sâmŋâ waiŋ hâkop mem sâiwap sâm itâ sâip, “Zi mem nem aŋgânek.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Nâ dâzâŋgobâ. Waiŋ too dum mân nem ândia Anutugât um topŋan ândiândiŋ, zo muyagibap.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Den yatâ sâmŋâ nalem ŋâi memŋâ sâiwap sâm mamuŋ itâ sâm ziŋgip, “Zi sunumnâ. Zo zeŋgât siŋgi san. Nâgât nâŋgâm itâ nem ândibi.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Nalem nine waiŋ too hâkop mem ziŋgâm sâip, “Hâkop ziren târotâroniŋ irakŋaŋgât gilâmnâ taap. Gilâmnâ zo, zeŋgât op hânân gibap.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Oi nâŋgânek. A kâsarâpnâ zeŋgât berân nâbanbap, zâkŋâ nâ sot tâtarân nalem ârândâŋ mem nem tet.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 A bonŋâ, nâ mâtâp sâm niniŋ, zorik âibat. Ka a ŋâi tirâpzâŋgoi gâsunibi, yei, zâk hâuŋâ yâmbâtŋâ mimbap.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Yatâ sâi arâpŋâ zen kâmutziŋan gâbâ ŋâiŋâ yatâ upap sâm mâsikâyaŋgâwe.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Yesu arâpŋâ, zen osetniŋan gâbâ ŋâiŋâ patâniŋâ upap sâm den sârek âraguwe.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Utne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Hân a kutâ, zen kore a gâsâzâŋgome. A zâizâiŋ, zen a yenŋandâ sâm âlip kwatziŋgâme.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Ka zeŋgâren yatâ mân âsagibap. Zeŋgâren a patâŋâ mâikkât holi yatâ upap. Oi a sâtŋandâ kore a yatâ op ândibap.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Zen sânek. Ikâ zorâŋ zâizâiŋâ? Nalem yen tap niniŋâ, zorâŋ zâizâiŋ mo nalem uuŋâ, zorâŋ zâizâiŋ? Yen tap nimbap, zo zâizâiŋâ nâŋgâme. Nâŋâ ko zeŋgât oserân kore a yatâ op ândian.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Nâ hânân sâknam nâŋgâm ândia nâ sot tap ek ândie.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Oi Ibânandâ imbaŋâ nigi a ambân zeŋgât patâziŋ op ândibat. Zen zo yatik a ambân zeŋgât a sâtŋâ op ândibigât sâm ziŋgan.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Zorat nâŋâ sa zen nâ sot nalem nem sâtâre op a kembu tâtarân tap Isirae a kâmut kiin zâgât, zeŋgât den sâm kwâkâbi.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Yesuŋâ itâ sâip, “Simoŋ, Simoŋ, a zen kopi mândâlem kubikŋâ sâkŋâ birâme, zo yatik gâ Sataŋgât bikŋan zâibangât sap.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Oi nâŋâ ko nâŋgâm pâlâtâŋgâ lorem buŋ opapkât ninâu san, gât ko âburemŋâ bukurâpkâ tânzâŋgoban.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Sâi Peteroŋâ itâ dukuip, “Kembu gâ tâk namin mo gone mumban, zo âlip nâ yatik otnibi.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Oi Yesuŋâ sâip, “Petero, nâ dâgoga nâŋgâ. Kurukŋâ diŋ mân sâi sâp karâmbut kwâimbâniban.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Yatâ sâm sâip, “Nâŋâ sâŋgonzâŋgua kât sot irâ, ki pâke buŋ âim zorat kâruwe?” Oi ziŋâ sâwe, “Yatâ buŋâ.”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Sâne itâ târokwap dâzâŋgoip, “Narâk ziren ko a ŋâi zâk kât zemŋâŋgap oi mem âibap. Ŋâi zâk irâ kat zemŋâŋgap oi gorem âibap. Ŋâi zâk kâmbamgât sâu patâ buŋ oi hâmbâŋâ kwâkâm ziŋgi sâu ŋâi pindâne mem âibap.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Nâ sa nâŋgânek. Propete ziŋ nâgât den kânŋan itâ kulemguwe, ‘Zâk bâliŋ mâme a zeŋgât oserân pam itâ sâwe, ‘A zi, zen bâliŋ mâme a.’ Den zo bon upap. Oi nâgât den sâsâŋ, zo aksik patâ bon op naŋgâbapkât narâk mâte uap.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Sâi arâpŋâ ziŋâ dukuwe, “Kembu eknan. Kâmbamgât sâu patâ zagât mien.” Sâne sâip, “Âlipŋâ.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Yesu zâk ŋâtik dâp opmâip, yatâ op Oliwa bâkŋan zari arâpŋâ zen molim âiwe.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Zoren takâm Yesuŋâ arâpŋâ itâ dâzâŋgoip, “Zen mâsimâsikâyân loribegât ninâu sânek.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Yatâ sâm kât lum pâindâ âimap, yatâ âim simin liim kwap itâ sâm ninâu sâip,
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 “Ibânâ, nâŋgânim sâknam kâmut zi betnan mena buŋ oik. Oi nâgât den buŋâ, gâgât den, zo kâtigibap.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Yatâ sâi sumbemân gâbâ sumbem a ŋâiŋâ gem gam imbaŋâ pindâm mem kâtikŋan kwâkŋaŋgip.
43 — ausente —
44 Umŋan sâknam doŋbep patâ oi kâtigem ninâu sâip. Oi obakoi, obak zorâŋ hânân gei gilâm yatâ oip.
44 — ausente —
45 Ninâu sâmŋâ zaatŋâ arâpŋâ zeŋgâren âim ziŋgirip. Zen umbâlâŋâ mem lotŋan kwatziŋgi uman ziwe.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Zine Yesuŋâ ziŋgit sâip, “Zen wangât uman zie? Zen mâsimâsikâyân loribegât zaatŋâ ninâu sânek.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Yatâ sâm kiri a kâmut patâ gawe. Oi arâpŋâ zeŋgât bukuziŋâ, kutŋâ Yuda, zâkŋâ kândom otziŋgi Yesugâren gawe. Yuda zâk lum mâŋganbapkât Yesugâren gâip.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Gâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Yuda, Gâ wangât a bonŋâ nâ lum mâŋganim sâna gâsuninam ue?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Oi Yesugât a gakâŋâ, zen kut ŋâi ŋâi muyagibâ sâi ekŋâ sâwe, “Kembu sâna nâŋgâm nen zâŋgonâ?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Yatâ sâmŋâ zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ tirik namâ galem a patâgât kore a ŋâi kindapŋâ kârâm kwâkip.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Oi Yesu zo ekŋâ sâip, “Zen birânek.” Yatâ sâm a zo kindapŋâ mem târokwâip.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Tirik nama galem a sot kâwâli a sot a kâukŋâ, zen gâsunam gane itâ sâm mâsikâziŋgip, “Zen nâgât dap nâŋge? Nâgât nâŋgâne kâmbam ku a oi liŋgip kâlâuziŋoot mem ga gâsânoge?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Nâ zorat sa nâŋgânek. Nâ sirâmŋâ sirâmŋâ tirik namin zen sot ândiman. Oi zoren mân gâsânowe. Ka zi zeŋgât narâk uap sot ŋâtâtik mariŋaŋgât narâk uap.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 A ziŋ Yesu gâsum diim âim tirik namâ galem a patâgâren diim zâiwe. Oi zâkkât mirin Peteroŋâ bet moliziŋgâm arip.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Oi kâwali a zen dâmân kâligen âim kârâp om nâŋgâm tatne Petero zâk bagim osetziŋan tâip.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Tâi ko kore ambân ŋâiŋâ ga ekŋâ sâip, “A zi zâk sot ândimap.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Sâi Peteroŋâ kwâimbâm sâip, “Ambân, nâ zâk mân ekman.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Yatâ sâm mâik ŋâi tâi a ŋâiŋâ ekŋâ sâip, “Gâ zâkkât kâmurân gokŋâ.” Sâi Peteroŋâ sâip, “Gâ sat, zo nâ buŋâ.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Mâik ŋâi tâi a ŋâiŋâ ga ekŋâ sâm kâtigem sâip, “Perâkŋak, a zi zâk sot ândimap. Zâk Galilaia gokŋâ.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Sâi Peteroŋâ sâip, “A, gâ den sâna kwaksan.” Yatâ sâi narâk zorenâk kurukŋâ diŋ sâip.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Oi Kembuŋâ puriksâm Petero egi Petero zâk Kembuŋâ den mârum sâip zo nâŋgip, “Kuruk diŋ mân sâi sâp karâmbut kwâimbâniban.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Den zo nâŋgâm umŋâ bâliŋ oi âkŋan âi girâp patâ iseip.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Yesu galem op kirâwe, zen Yesu den sâm siŋan gem dukum kuwe.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Si sâŋgân kwâtepkum komŋâ itâ sâwe, “Gâ Propete ândiat oi ko a ŋâiŋâ gogap, zo kutŋâ sâna nâŋgânâ.”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Oi den bâliŋâ nâmbutŋâ dukuwe.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Yatâ op kine mirâ haŋsâi a patâ sot tirik namâ galem a patâ sot Kembugât gurumin den zorat galem a, zen aksik mindum sâne Yesu diim zâine den itâ dukum sâwe,
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 “Dâtnâŋgo. Gâ Kristo ândiat oi ko sapsum niŋgâ.” Sâne itâ dâzâŋgoip, “Nâ topnâ sâm muyagia sâi ko mân nâŋgâbe.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Nâ mâsikâziŋga sâi ko den torenŋâ mân dâtnobe.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Laŋ sa nâŋgânek. Narâk zi a bonŋâ nâ Anutu imbaŋâ mariŋâ, zâkkât âsan bongen tâpatkât narâk mâte uap.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Sâi nâŋgâm a aksik patâ itâ mâsikâm sâwe, “Gâ Anutugât nanŋâ?” Sâne zâkŋâ sâip, “Zo se, zo.”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Sâi itâ sâwe, “Wangât dum den nep tuunat? Zikŋâ lâuŋan gâbâ gâi nâŋgen.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.