Lucas 20
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Narâk ŋâin Yesuŋâ tirik namin a den siŋgi âlip dâzâŋgom kiri tirik namâ galem a patâ sot Kembugât gurumin a sot galem a, zen itâ dukuwe,
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 “Gâ dâtnâŋgo. Ŋâigât sâtkât kut ŋâi ŋâi zo opmat? Ŋâiŋâ yatâ upan sâm gigipkât opmat?”
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Sâne Yesuŋâ dâzâŋgoip, “Nâŋgoot den ŋâi mâsikâziŋga dâtnonek.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Yohane too saŋgon nep tuugip, zo ŋâigât sâtkât tuugip? Anutugât sâtkât mo agât sâtkât?”
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Yatâ sâi zen ziiŋak itâ âraguwe, “Nen Anutugât sâtkât tuugip sâindâ sâbap, ‘Zen wangât diŋâ mân luwe?’
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Mo agât sâtkât tuugip sâindâ a ziŋâ kâtŋâ nâŋgobi. Zen Yohanegât nâŋgâne propete bonŋâ opmâip, zorat.”
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Zorat opŋâ Yesu itâ dukuwe, “Nen Yohanegât topŋâ mân nâŋgen.”
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Sâne itâ dâzâŋgoip, “Zo sâne sâi ko nâŋgoot ŋâigât satkât opman, zo dâzâŋgobam. Ka zen mân se, zorat mân dâzâŋgobat.”
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Yesuŋâ a ambân den sumbuŋâ ŋâi itâ sâm dâzâŋgoip, “A ŋâiŋâ waiŋ tâk nep kârâm kâmirip. Kâmitŋâ galem a zâmban hân kârebân âi ândeip.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Oi bonŋâ mimiŋ narâkŋâ mâte oi kore a ŋâi bonŋâ nâmbut mimbapkât sâŋgongui arip. Âi taki galem a ziŋâ kom molinetâ bet bâsaŋ gâip.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Âburei mariŋandâ dum kore a ŋâi sâŋgongui arip. Sâŋgongui ari yatigâk kom moline bet bâsaŋ âbureip.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Oi mariŋandâ dum kore a ŋâi sâŋgongui arip. Ari yatigâk kom eksâne âbureip.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Yatâ utnetâ waiŋ kâlam mariŋandâ sâip, ‘Zi dap upat?’ Mariŋaŋgât nanŋâ ŋâi ândeip, zo zikŋâ nanŋâ kânok. Oi umŋâ zâkkâren kinmâip. Mariŋandâ itâ sâip, ‘Nâ itâ upat. Nâ nannâ zi sâŋgongua ari ek âlip hurat kwâkŋaŋgâbi.’
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Oi galem a zen nanŋâ ekŋâ âragwâragu op sâwe, ‘Zâkŋâ zi gâtâm kâlam mariŋâ upap, zorat ko koindâ kâlam zi neŋgât siŋgi upap.’
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Yatâ sâmŋâ mem kâbakŋem âi kune moip. Yatâ utne kâlam mariŋâ zâk dap yatâ otziŋgâbap?
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Nâŋge. Zâkŋâ ga galem a zâŋgoi mune kâlamŋan galem a uŋakŋâ zâmbanbap.” Yesuŋâ yatâ sâi a ambân zen nâŋgâm itâ sâwe, “Opoŋ, zo neŋgâren zo yatâ mân âsagibap.”
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Sâne Yesuŋâ ziŋgitŋâ sâip, “Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap, zo topŋâ dapkât?
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 A ŋâi zâk kunkun zorâŋ komŋâ sâkŋâ tâmbetkubap. Oi kunkun zorâŋ a ŋâi kwâkŋan kumbap, zo ko kom kwândâlibap.’”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Yatâ sâi Kembugât gurumin den zorat galem a sot tirik namâ galem a patâ, zen sirâm zorenâk gâsunam urâwe. Oi a ambân zeŋgât keŋgât op birâwe. Zen itâ nâŋgâwe, “Yesuŋâ den sumbuŋâ sâip, zo neŋgât op sâip.”
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 A patâ, zen Yesu gâsum kumbigât a sâŋgonzâŋgone tik ek molim ândiwe. A zo ziŋâ târârak holi yatâ ândim Yesu denŋâ sâkŋanâk sâm diim a kutâgâren âi pânam urâwe.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Den sâm mâsikâ okŋaŋgâm sâwe, “Patâ, nen gâgât topkâ nâŋgâmen. Gâ den târârak dâtnâŋgomat. Oi patâ walâziŋgâm den mân sâmat. Oi Anutugât mâtâp ziap, zo bonŋanâk sâm kusikŋan pâmat.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Zorat sâna nâŋgânâ. Roma a kutâ patâ Sisa kât pindânat, zo orotŋâ mo mân orotŋâ?”
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Sâne Yesuŋâ sarâziŋaŋgât topŋâ nâŋgâm sâip,
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Zen kât ŋâi mem tirâpnone ikpâ. Zoren ŋâigât holi tobat ziap?” Sâi ziŋâ sâwe, “Roma a kutâ Sisagât holi tobat.”
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Yatâ sâne dâzâŋgom sâip, “Sisagât siŋgi, zo Sisa pindâbi. Anutugât siŋgi, zo Anutu pindâbi.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Yatâ sâi zen diŋâ zo saanam a ambân mâteziŋan kwagâwe. Zorat den hâuŋâ mân sâm diŋâ mâpâsiwe.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Zen âine Sadukaio a nâmbutŋâ zen Yesugâren gawe. A zo ziŋâ momŋâ zaatzaat, zo mân ziap sâmarâwe.
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 A zo ziŋ gam Yesu itâ sâm mâsikâwe, “Patâ, Mose zâk den itâ sâm kulemguip, ‘A ŋâiŋâ ambân memŋâ katepŋâ mân âsagei ândim moi munŋandâ malâ zo mei âtâŋaŋgât siŋgi katep muyagibap.’
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Oi zorat sâindâ nâŋgâ. Âtâ mun nâmburân zagât ândiwe. Oi âtâziŋ ambân mem kiun buŋ ândim moip.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Moi munŋandâ malâ zo mem yatik kiun buŋ ândim moip.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Moi munŋâ ŋâiŋâ yatik malâ zo meip. Yatik yatik âtâ mun nâmburân zagât, zen ambân kânok zo mem kiurâpziŋ buŋ mom nâŋgâwe.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Munetâ bet ambân malâziŋ zo moip.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Oi a nâmburân zagât zen ambân kânok zo miwegât mumuŋan gâbâ zaatzaat narâkŋan ambân zo ŋâigât ambân upap?”
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Sâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Hanân zi a ambân miyaŋgâme.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Narâk patin ko Anutuŋâ nâŋgâziŋgi dâp oi ândiândi kâtikkât zaatpi, a ambân zen dum mân miaŋgâbi.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Zen mumuŋan gâbâ zaatŋâ dum mân mumbi. Zen Anutugât nan bârarâp op Anutugât sumbem arâp yatâ op ândibi.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Mumuŋan gâbâ zaatpi, zo Moseŋâ kârâp nak topŋan âsagei egibân den zo sâm muyageip. Zâk Kembugât den itâ sâm kulemguip, ‘Zâk Abaram sot Isaka sot Yakobo zeŋgât Anutu.’ Nâ zorat sa nâŋgânek.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Anutu zâk mom buŋ urâwe, zeŋgât Anutu buŋâ. Zâk wâgân ândie, zeŋgât Anutu. Anutuŋâ zeŋgât nâŋgi aksik patâ wâgân ândie.”
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Yesu zâk yatâ sâm dâzâŋgoi Kembugât gurumin den zorat galem a nâmbutŋandâ sâwe, “Patâ gâ den sâna âlip uap.”
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Yatâ sâi ko narâk zoren gâbâ zen dum mâsikânam keŋgât op birâwe.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Yesuŋâ itâ sâm mâsikâziŋgip, “Kristo, zâk Dawidigât kiun sâme, zo dapkât?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Dawidi zikŋak Psalm ekabân den ŋâi itâ sâm kulemguip,
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 “Nâgât âsannâ bongen tâtna kâsarâpkâ minduziŋga kiŋgaŋgât kombâŋ upi.” ’
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Dawidiŋâ Kristogât kembunâ sâip, zorâŋ dap op kiunŋâ uap?”
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Oi a ambân mâteziŋan arâpŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Kembugât gurumin a yatâ mân ândibi.
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 Zen hâmbâ kârep mem ândine a ziŋ sombemân muyageziŋgâm sâm âlip kwatziŋgâbigât umziŋ kinmap. Oi mâpâmâpâse namin sot nalem niniŋ namin a sâtŋâ tâtarân tâtnat sâme.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 A yatâ zorâŋ ambân malâ zeŋgât mirâ kut ŋâi ŋâi laŋ mime. Oi a ambân mâteziŋan ninâu kârep sâm tosaziŋ kwârakume. A zo zen gâtâm tosaziŋaŋgât hâuŋâ yambâtŋâ mimbi.”
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.