Lucas 1
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs MNT
1 A doŋbep, zen kut ŋâi ŋâi bonŋâ osetniŋan âsageip, zorat den siŋgi kulemguwe.
1 Are Theophilus, Sabuw maumurih na’in abisa iti biyatamaim mamatar isan hisinaftobon ana tur etei’imak bukamaim hikirumen.
2 Yesugât arâpŋâ, zen zâk sot tapŋâ kut ŋâi ŋâi zo ek naŋgâmŋâ dâzâŋgone kulemguwe.
2 Abisa hikikirum i sabuw iyab iti sawar matar matah yan hi’itin hio hinonowar i hikirum, naatu sabuw iyab iti tur isan hibow hibibinan i hio hinowar hikirum.
3 Oi nâŋgoot yatik topŋan gâbik kut ŋâi ŋâi muyagem gâip, zo mulunâk sâm pitiŋkum nâŋgâm naŋgâm, Teopilo a patânâ, gâgât den siŋgi zo kulemgubâman.
3 Isan imih Theophilus o i gewas maiyow, ayu iti sawar himamatar isan kiruminamih anot, imih sawar no aneika anutitiy, sabuw ai babatiyih hai an abow gewas, naatu akubaitutur o isa iti a kikirum,
4 Oi zo sâlâpkum itâ nâŋgâm kwâtâtiban. Den siŋgi otgiwe, zo bonŋâ.
4 saise o boro inaso’ob sawar iti etei o hibi’obaiyi i turobe.
5 Herodeŋâ Yuda hânân a kutâ ândeip, narâk zoren Anutugât tirik namâ galem a ŋâi ândeip, kutŋâ Sakaria. Zâk Abia zâkkât kâmurân gokŋâ. Ambinŋâ Elisabete zâk Aaroŋgât kiurâpŋâ zeŋgâren gokŋâ.
5 Judea wanawanan Herod bi’aiwob ana maramaim, firis wabin Zechariah i Abaijah ana kou’ay wanawanan ma firis ana bowabow bowabow, naatu aawan Elizabeth ana tufuw an i Aaron ana rara’ane na tufuw.
6 Zet Anutu mâteŋan târârak ândiwet. Anutugât gurumin den aksik lum târârakŋâ ândiwet.
6 Iti orot aawan hairi God matanamaim hai yawas i gewasin, God ana ofafar naatu ana tur etei hibosiyasiyar hibi’ufunun.
7 Elisabete zâk kâpin ândeipkât murarâ buŋ ândim a ambân sombâ urâwet.
7 Baise hairi natunatuh en hima hin hiregah hibabine, anayabin Elizabeth i a’arin.
8 — ausente —
8 Veya ta Jerusalem Tafaror Bar gagamin wanawanan firis ana bowabow isan matan fufur tebowabow na’atube, Zechariah ibo ana veya na tit Tafaror Bar wanawanan ana bowabow isan run.
9 — ausente —
9 Firis hai binanakwaramaim eo na’atube, gem kakafiyin tafanamaim fi’ufiu afunin isan hibi’arow Zechariah wabin tit, basit na Regah ana Tafaror Bar wanawanan run.
10 Sakaria zâk tirik namin zâi om tâi a ambân doŋbep zen âkŋan tap Kembugâren ninâu sâm tarâwe.
10 Naatu Tafaror Bar wanawanan fi’ufiu Zechariah ea’afun ana veya’amaim, sabuw etei i bar ufunane hibat hiyoyoyoban.
11 Kembugât sumbem a ŋâiŋâ zâkkâren âsageip. Sumbem a zo nalem kâbak uuŋâ kândâtŋan bongen âsagem kirip.
11 Regah ana tounamatar, gem kakafiyin tainin asukwafune fi’ufiu ea’afunimaim tit irerereb bat.
12 Âsagem kiri Sakaria ekŋâ pârâkpam keŋgât oip.
12 Zechariah tounamatar tit batabat itin yan hamu iwa’an ana bir ra’at,
13 Yatâ oi ko sumbem a zorâŋâ itâ sâm dukuip, “Sakaria, gâ mân keŋgât ot. Kembuŋâ ninâugâ nâŋgipkât ambingâ Elisabete kâmboŋâ op nangâ mimbap. Zâkkât kutŋâ Yohane sâban.
13 baise tounamatar eo, “Zechariah men inabir! God a yoyoban nowar. O aaw Elizabeth boro yan namatar naatu nataub kek orot nayai o wabin John iniwab.
14 Umgâ sâtâre upan. Âsagei a ambân doŋbepŋâ umâlep nâŋgâbi.
14 Nati kek orot natutufuw ana veya o ya wanawanan boro yasisir kawasa awan nakaratan, na’atube sabuw moumurih maiyow auman boro hiniyasisir,
15 Zâk Anutu mâteŋan patâ opŋâ ândibap. Oi zâk mamŋaŋgât kâmbo kâligen zei Tirik Kaapumŋâ topkwap umŋan piksâbap. Zâk waiŋ sot too kâtikŋâ mânâk nimbap.
15 anayabin Regah matanamaim i boro orot gagamin ta. Iti kek wine o harew fokarih men natom, naatu God Anunin Kakafiyin boro niwanasum aumannama’ama natufuw.
16 Zâkŋâ den dâzâŋgoi Isirae a doŋbep zen umziŋ melâŋ Kembugât a upi.
16 I boro Israel sabuw maumurih na’in nabow hinamatabir maiye Regah hai God isan.
17 Zâkŋâ Propete Elia yatâ Kaapum sot imbaŋâŋoot op Kembu kore okŋaŋgâbap. A patâ zeŋgât umziŋâ melâŋi katep zeŋgâren âi gâsubap. Oi a um kâtik zen umziŋ melâŋi târârak zeŋgât holi yatâ op ândibi. Zo yatik Kembugât siŋgi a ambân kubikziŋgi ândibi.”
17 Naatu God ana dinab orot Elijah ana fair baib na’atube boro nab Regah aunan ni’iyon nan, kek tamahinah bairi dogoroh nikitabir hinan hinita’imon maiye; sabuw baifanasairayah dogoroh nikitabir hinan mutufor ma ana not gewasin hinab, naatu Regah ana sabuw nabobunabuna’ih.”
18 Sumbem aŋâ yatâ sâi Sakaria itâ mâburem dukuip, “Nâ sot ambinâ, net a ambân sombâ, zorat dap op gâgât den nâŋga bonŋâ upap?”
18 Zechariah tounamatar iu, “Iti i boro mi’itube anitumatum? Anayabin ayu i ai regah, naatu aawau auman ibabine sawar.”
19 Sâi sumben aŋâ itâ sâm dukuip, “Nâŋgâ. Nâ kutnâ Gabirie. Nâ Anutu mâteŋan kinman. Zâkŋâ sâŋgonnogi gem ga siŋgi den âlipŋâ zi dâgogan.
19 Tounamatar iya’afut eo, “Ayu i Gabriel God nanamaim abatabat, imih ayu iyafaru o airit oisan tur gewasin abai ana o a tur ao’owen,
20 Zorat nâŋgâ. Dinnâ nâŋgâna mân bon uapkât zorat hâuŋâ kopa op diŋgâ buŋ op ândina den dâgogan, zo bonŋâ muyagibap.”
20 baise ayu au tur men itumitum, imih o boro mena nabit, inama nanan sawar mataramih ao ana veya’amaim namatar, abisa ao’omatan nan niturobe.”
21 Sakaria zâk tirik namin narâk kârep tâi a ambân zen âkŋan mambât tapŋâ nâŋgâm kwâkâm tarâwe.
21 Nati ana maramaim sabuw ufunane hima’am hai kasiy ra’at, Zechariah manin maiyow Tafaror Bar wanawanan ma’am isan.
22 Yatâ utne Sakaria zâk gemŋâ den dâzâŋgobam kwagip. Kwagi ekŋâ itâ nâŋgâwe, “Zâk tirik namin sen mârât eksap.” Yatâ nâŋgâne Sakariaŋâ bikŋandik dâp otziŋgip. Oi diŋâ buŋ op ândeip.
22 Naatu Zechariah Tafaror Barene titit ana mar, tur oisan menan bit, sabuw nati’imaim hi’itin hiso’ob ina’inan ta isan matar, naatu tur o isan menan bit umanamaim imanuman bairi hio.
23 Yatâ op ândim gâi nep tuutuuŋ narâkŋâ âki kamânân puriksâm arip.
23 Zechariah ana bowabow Tafaror Bar wanawanan sasawar ufunamaim matabir maiye na ana bar tit.
24 Oi bet ambinŋâ kâmboŋâ oip. Oi kâin bâtnâmbut tik ândeip.
24 Nati ufunamaim a wan Elizabeth yan matar, sumar etei umatroun na’atube baremaim nutanub ma.
25 Oi itâ sâip, “Kembu zâk sâi narâk ziren a ambân mâteziŋan aŋunnâ buŋ upap.”
25 Elizabeth eo, “Regah bounabo ibaisu au biya’ohow, orot babin matahimaim etei’imak bosair.”
26 Kâin bâtnâmbut âki Kembuŋâ sumbem a Gabirie sâŋgongoi Galilaia hânân, Nasarete kamânân arip.
26 Elizabeth ana sumar umatroun ta’imon ana maramaim God ana tounamatar Gabriel iyafar in Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Nazareth imaim tit.
27 Zoren ambân sigan ŋâi ândeip, kutŋâ Maria. Maria zâkkât a siŋgi zo Dawidigât kiunŋâ Yosepe. Zâkkât siŋgi sâne ândeip.
27 Nati’imaim babitai ta biyan numin Joseph, aiwob orot David ana agir ta i ana rum hiomatan ma’ama biyan tit, babitai wabin Mary.
28 Oi sumbem a zo Mariagâren muyagem itâ sâm dukuip, “Kembuŋâ umâlip otgibap. Gâ zorat sâtâre ot. Kembuŋâ gâ sot ândiap.”
28 Tounamatar na babitai biyan tit eo, “Tufuw isa nama! Regah o isa i yan ebaib kwanekwan, naatu baigegewasin o ebit.”
29 Sumbem aŋâ yatâ sâm dukui nâŋgi kwakmak oip. Umŋan itâ nâŋgip, “Den zo topŋâ dapkât sap?”
29 Mary iti tur nonowar ana veya biyababan na’atube bai naatu ana kasiy ra’at iti merarayow ana’an isan.
30 Yatâ nâŋgi sumbem aŋâ itâ sâm dukuip, “Maria, gâ mân keŋgât ot. Anutuŋâ gegi âlip uat.
30 Baise tounamatar eo “Mary, men inabirumih, anayabin God o isa ebiyasisir gagamin maiyow.
31 Nâŋgâ. Gâ kâmbogâ op nangâ mimban. Zâkkât kutŋâ Yesu sâban.
31 O boro ya namatar inatoub kek orot inayai, naatu wabin Jesu iniwab.
32 Zâkŋâ patâ oi sumbem mariŋaŋgât nanŋâ sâbi. Kembu Anutuŋâ sâkunŋâ Dawidi, zâkkât gebâkŋan pâmbap.
32 I boro orot gagamin naatu God auyomtoro’ot Natun narouw nao, naatu Regah God boro aiwob nitin, marasika ana’agir David bitin na’atube.
33 Oi Isiraegât kiurâp, zeŋgât a kutâ op ândibap. Op ko zâk narâk buŋâ ândim zâibap.”
33 Naatu Jacob ana rara’ane i boro ni’aiwob wanatowan, naatu ana aiwob i boro nama wanatowan, wanatowan ana yomanin en.”
34 Sâi Mariaŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ a buŋâ ândianân den sat, zo dap op âsagibap?”
34 Mary tounamatar isan eo, “Ayu i biyau numin. Iti i boro mi’itube namatar?”
35 Yatâ sâi sumbem aŋâ den itâ mâburem pindip, “Tirik Kaapumŋâ gâ sot gei tâpap. Oi sumbem mariŋaŋgât imbaŋandâ mamŋâ tatgibap. Zorat nangâ zo Anutugât nanŋâ sâbi.
35 Tounamatar iya’afut eo, “Anun kakafiyin boro niwani, naatu God ana fair boro natarsumi, imih iti kek Kakafiyin natutufuw i boro God Natun hinarouw hinao.
36 Oi ŋâi dâgoga nâŋgâ. Bukugâ Elisabete, zâk ambân sombâŋâ nanŋâ mimbap. Elisabeteŋâ kâmboŋâ tâi kâin nâmburân kânok âkip. Zâk kâpin ambânŋâ yatâ uap.
36 Naatu o tura Elizabeth sabuw a’arin hirouw hio baise boun babine tafan yan matar ana sumar umatroun ta’imon sawar.
37 Anutu zâk kut ŋâi ŋâi tuubam mân kwakmap.”
37 Anayabin God isan sawar etei’imak i men ta fokarinamih.”
38 Yatâ sâi ko Mariaŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ Kembugât kore ambân. Zorat ko den sat, zo âlip otnibap.” Yatâ sâi sumbem aŋâ birâŋaŋgâm arip.
38 Mary eo, “Ayu i Regah ana akir wairafin, abis isou kuo na’atube namatar.” Naatu tounamatar Mary itumar tit.
39 Maria zâk mâik ŋâi ândim zaatŋâ Yuda zeŋgât barin kamân ŋâi tâip, zoren arip.
39 Nati ana veya’amaim, Mary matan kabiy bobuna ra’iy yen in Judahwanawananamaim oyaw na’atune bar merar gagamin ta imaim tit,
40 Âi takâm Sakariagât mirin zâim Elisabete sâm sâtâre okŋaŋgip.
40 Zechariah ana bar wanawanan run Elizabeth ana merar yi.
41 Yatâ mâŋgari nâŋgi umŋan katep seroŋkoip. Oi Tirik Kaapumŋâ Elisabete umŋan piksâi den kâtikŋâ sâm itâ sâip,
41 Elizabeth Mary ana merarayow nonowar ana maramaim, yan wanawanan kek inu’in ia’ayob, nati’imaim Anun Kakafiyin Elizabeth iwan
42 “Bukunâ, Anutuŋâ mâsop mingibap. Ambân nâmbut zeŋgât mâsop yatâ buŋâ. Walâm mingibap. Oi kâmbogâ kâligen muyagem ziap, zâk yatik mâsop miŋaŋgâbap.
42 fanan aumetawat eo, “God ana baigegewasin o ebit baibin etei tafahimaim, naatu ya wanawanan a ub auman God ebigegewasin!
43 Opoŋ, Gâ kembunaŋgât mamŋandâ nâgâren gaat.
43 Aisim sawar gagamin na’in iti na’atube isou matar, au Regah hinah na ebinanawanu?
44 Gâ mâŋgannina kâmbonan katep sâtâre op âim gâi nâŋgan.
44 O a merarayow anonowar ana mar, kek yau wanawanan inu’in yasisir auman ia’ayob.
45 Gâ Kembugât den nâŋgâna bon oip, zorat gâgât nâŋga sâtâreŋoot uap.”
45 O a baitumatumamaim baigegewasin ibai, God eo’omatani boro nan turobe namatar!”
46 Oi Mariaŋâ itâ sâip, “Nâ umnandâ Kembu sâm âlip kwâkŋaŋgan.
46 Mary eo,
47 Um dâpnandâ Anutu kubikkubiknâ sâm sâtâre okŋaŋgan.
47 — ausente —
48 Nâ zâkkât kore ambân gigiŋâ ua ko nâ mem zâi kwatnigap. Zorat a ambân zen sâm bâbâlaŋ kwatnibi.
48 — ausente —
49 Kembu zâk kâwaliŋootŋâ nâgâren kulem mârâtŋoot kuap. Kutsiŋgiŋâ hâlâluyâk ziap.
49 — ausente —
50 Hurat kwâkŋaŋgâme, zen um lumbeŋaŋgât opŋâ kisâŋgoit, sâkurâpniŋ zeŋgâren gâbâ on galem otziŋgâm gâip.
50 — ausente —
51 Imbaŋâŋaŋgât opŋâ a umziŋaŋgât zâizâiŋâ op ândime, zo zâŋgom kâbakŋei siŋsururuŋ âime.
51 — ausente —
52 A kutâ zen ko kâbakŋeziŋgi ginetâ a gigiŋâ minziŋgâm zâi zâmbanmap.
52 — ausente —
53 A ambân kâbâ kanpitâ, zo kâbâ kwatziŋgâmap. Oi sikumziŋ patâ, a zo kâbakŋeziŋgi bet bâsaŋ âime.
53 — ausente —
54 Oi Isirae kore a ambân gakâŋâ um lumbeŋaŋgât op tânzâŋgoip.
54 — ausente —
55 Sâkuniŋâ Abaram sot kiurâpŋâ ândibi, zen um lumbeŋaŋgât den dâzâŋgoip. Zorat yatâ otniŋgip.”
55 — ausente —
56 Oi Maria zâk kâin karâmbut Elisabete sot ândim kamânŋan âburem arip.
56 Mary sumar etei tounu na’atube Elizabeth hairi hima, imaibo matabir maiye na ana bar tit.
57 Elisabete zâk katep mimiŋ narâk oi nanŋâ meip.
57 Elizabeth ana toub isan veya na tit, naatu toub ana kek orot yai.
58 Katep âsagei ko kamârâpŋâ sot torerâpŋâ, zen Kembu umâlepŋaŋgât bonŋâ zâkkâren muyageipkât umâlip nâŋgâwe.
58 Tain tuwan naatu ana ofonah, God ana baigegewasin gagamin na’in Elizabeth bitin ana tur hinowar hina ana merar hiyi bairi hiyasisir.
59 Katep âsagei sirâm nâmburân zagât tapŋâ karâmbuŋan a ambân zen mindumŋâ katep kwabâ kwâkŋaŋgâwe. Oi ibâŋâ Sakariagât kutŋâ pindânam sâwe.
59 Naatu fur ta’imon ufunamaim, kek ana’ar mo’on afuwin wabin baiwabin isan tain tuwan etei hina. Tain tuwan hikokok kek wabin i boro Zechariah, tamah wabinamaim hitiwabimih hio,
60 Sâne mamŋandâ kwâkâziŋgâm sâip, “Buŋâ. Kutŋâ Yohane sânat.”
60 baise hinah eo, “En! Kek wabin i boro John taniwab.”
61 Sâi itâ dukuwe, “Torerâp zeŋgâren kot yatâ zo mân ziap.”
61 Sabuw hio, “O taituwa wabih men ta nati na’atube ema’ama boro kek wabin nati taniwab.”
62 Sâm kwâkâyaŋgâm Sakaria zâk nanŋaŋgât kutŋâ sâbapkât betŋâ dâp okŋaŋgâwe.
62 Basit umahimaim kek tamah isan himan wabin menatan kokok baiwabin isan hibatiy.
63 Okŋaŋgâne ekap nibigât bikŋandâ dâp tuugi pindâne zitâ kulemguip, “Kutŋâ Yohane.” Yatâ kulemgui zen ekŋâ pârâk parâwe.
63 Zechariah eo fef hibai hina hitin imaim kirum eo, “Kek wabin i John.” Sabuw etei hifofofor men kafaita.
64 Oi zorâŋak nâmbâlamŋâ puriksâi den sâm Anutu mâpâseip.
64 Nati ana veya’amaim Zechariah menan bit ma’am menan kerer busuruf tur eo, God bora’ara’ah.
65 Oi ko kamân toren toren a ambân tap âiwe, zo den zo nâŋgâne imbaŋâ oip. Oi Yuda zeŋgât barin ândiwe, zo zen siŋgi âragum naŋgâwe.
65 Taintuwan etei awah hae’e hai baifofofor ra’at, baise abisa himamatar ana tur tasasar tit tafaram Judea wanawanan sabuw etei hinowar.
66 Oi zen den zo nâŋgâm itâ sâwe, “Katep zo lâmbatŋâ dap upap?” Sâne Kembuŋâ katep zo galem oi ândeip.
66 Sabuw etei iti sawar matar ana tur hinonowar isan hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti kek narara’at ana itinin i boro mi’itube?” Anayabin Regah uman i iti kek biyanamaim ma’am.
67 Ibâŋâ Sakaria zâkkât umŋan Tirik Kaapum piksâi mâpâmâpâse den itâ sâip,
67 John tamah Zechariah Anun Kakafiyin targabuw, God ana ewamaim tabor eo.
68 “Isirae a ambân nen Kembuniŋâ Anutu mâpâsinâ. Zâkŋâ arâpŋâ nen niŋgitŋâ tâbaniŋ miap.
68 — ausente —
69 Oi kore aŋâ Dawidi, zâkkât kiurâpŋâ neŋgâren gâbâ a ŋâi bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât sâi âsagiap. A zo zaat betniŋan mimbap.
69 — ausente —
70 Mârumŋan sâi Propete gakârâp den kânŋan sâwe, zorat dâp yatâ âsagiap.
70 — ausente —
71 Zâkŋâ kâsa otniŋgâme, zeŋgât bitziŋan gâbâ betniŋan mimbap. Um kâlak otniŋgâme, zeŋgât bitziŋan gâbâ gâbâreniŋgâbap.
71 — ausente —
72 Sâkurâpniŋâ zen sot um lumbegât târotâro oip, zo nâŋgâmŋik otniŋgâbapkât sâip.
72 — ausente —
73 Kâsarâpniŋâ zeŋgâren gâbâ mâkâniŋgâbapkât sâkuniŋâ Abaram sâm kâtigeŋaŋgip.
73 — ausente —
76 Oi katep, gâ sumbem mariŋaŋgât Propete a op ândiban. Oi Kembu kândom okŋaŋgâm mâtâp kârâm kubikpan.
76 — ausente —
77 Oi Kembugât a ambân kâmut kubikkubik den dâzâŋgona nâŋgâm unziŋ melâŋne Kembu zâk tosaziŋ gulipkubap.
77 — ausente —
78 Anutu zâk umŋâ patâ neŋgâren ziapkât sâi ŋâtâtigân gâbâ haŋsâbap.
78 — ausente —
79 Mârum ŋâtâtigân ândim munam urâwen. Irak ko âsakŋâ niŋgâbap. Âsakŋâ âsagei lumbeŋaŋgât mâtâp ekŋâ lâŋnat.”
79 — ausente —
80 Oi katep zâk um sâkŋâ lâmbarip. Oi mirâ kamân âtâŋan ândei nep narâk mâte oi Isirae a ambân zeŋgâren âsageip.
80 — ausente —
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.