João 9
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Yesu zâk mâtâbân âim sen ŋâtâtik a ŋâi muyageip. A zo mam kâmboŋan gâbâ âsagem sen ŋâtâtik op ândim gâip.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Yesuŋâ a zo muyagei arâpŋâ niŋ Yesu mâsikâm sâwen, “Patâ, ŋâigât tosagât yatâ muyageip? Zikŋâ mo ibâ mam zekât?”
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Sâindâ Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Yatâ buŋâ. Zikŋâ mo ibâ mam zekât tosagât buŋâ. Anutu imbaŋâŋaŋgât topŋâ zâkkâren muyagibapkât yatâ âsageip.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Sirâmân nep tuumen. Kâ ŋâtiksâi ko nep mân tuumen. Narâk zi sirâm yatâ oi sâŋgonnogip, zâkkât nep âlip tuum ândinat. Kwâkŋan ŋâtâtik muyagei nep zo dap dap yatâ tuubi?
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Nâ hânân ândibat dâp hân a zeŋgât âsakŋâ op ândibat.”
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Yesu zâk yatâ sâmŋâ hânân tâpkum hân baŋet mem golaŋkum sen ŋâtâtik zo siŋan saŋgorip.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Itâ sâm saŋgorip, “Gâ Siloam too deŋgânân âi too saŋgonnan.” (Siloam zo Yuda denân. Niiŋ denân ko sâŋgongoip sâmen.)
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Yatâ opŋâ kamârâpŋâ ziŋâ a zo ekŋâ mâsikâyaŋgâm sâwe, “Nalemgât oletniŋgâmap, zi zâk mo ŋâi?”
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Sâne nâmbutŋandâ sâwe, “Zi zâk.” Oi nâmbutŋândâ sâwe, “Zâk buŋâ. Zâkkât tobat yatâ a ŋâi.” Yatâ sâne zikŋak sâip, “Nâ ko zi.”
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Sâi mâsikâm sâwe, “Dap op siŋgâ âlip uap?”
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Sâne itâ sâm dâzâŋgoip, “A ŋâi kutŋâ Yesu, zâkŋâ hânân tâpkum hân baŋet mem golaŋkum sinnan saŋgonŋâ itâ sâm dâtnogip, ‘Gâ Siloam deŋgânân âi too sâŋgon.’ Oi nâ âi too saŋgonsa sinnâ âlip oi eksan.”
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Yatâ sâi mâsikâm sâwe, “A zo ikâ ândiap?” Sâne zâkŋâ sâip, “Nâ mân ek nâŋgan.”
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 A sen ŋâtâtik op ândimŋâ âlip oip, zo diim Parisaio a zeŋgâren âiwe.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Oi Yesuŋâ baŋet golaŋkum siŋâ saŋgorip, zo Yuda zeŋgât kendonân oip.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Zorat Parisaio a, ziŋâ a zo mâsikâm sâwe, “Gâ dap op siŋgâ âlip uap?” Sâne itâ sâm dâzâŋgoip, “Zâk baŋet mem sinnan saŋgori nâ âi too saŋgonsa sinnâ âlip uap.”
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Parisaio zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ itâ sâwe, “A zo Anutugâren gokŋâ buŋâ. Zâk Kembugât gurumin den kom mâtâp wâlap. Zâk kendonân nep tuugap.” Sâne nâmbutŋandâ sâwe, “Zâk bâliŋ mâme a ândim sâi nep itâ zo mân tuubap.” Parisaio a, ziŋ yatâ sâm âragum kâsâpagowe.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Oi a siŋ bâpsâsâŋ kubigip, zo mâsikâm sâwe, “Siŋgâ kubiksap, zorat gâ dap nâŋgat?” Sâne zâkŋâ sâip, “Zâk Propete.”
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Sâi Yuda a zen a zo sen ŋâtâtik ândimŋâ âlip oip, zorat nâŋgâne bonŋâ mân oi sâne ibâ mamŋâ, zet gawet.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Gâitâ mâsikâzikâm sâwe, “Nanzikŋâ sen ŋâtâtik muyageip, zi mo? Zâk dap op siŋâ âlip uap?”
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Sâne ibâ mamŋâ, zik itâ sâwet, “Zâk nannikŋâ, zo nâŋget. Sen ŋâtâtik âsageip, zo nâŋget.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Ka dap opŋâ siŋâ âlip uap, zo mân nâŋget. Ŋâiŋâ kubiksap, zo mân nâŋget. Zâk katep buŋâ. Mârum lâmbarip, zorat ziiŋak mâsikâne topŋâ dâzâŋgoik.”
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Ibâ mamŋâ, zet Yuda a sâtŋâ zeŋgât keŋgât opŋâ yatâ sâwet. Yuda a zeŋgât a sâtŋâ, ziŋ den itâ sâm ândiwe, “Ŋâi zâk Yesugât itâ sâbap, ‘A bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât mârum sâsâŋ, zâk zo. Zâk Kristo.’ A yatâ zo mâpâmâpâse namin mân zâibapkât pâke pânat. A yatâ zo kâbakŋeŋaŋgindâ neŋgât kâmurân mân tâpap.”
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Zorat opŋâ ibâ mamŋâ zet keŋgât op itâ sâwet, “Zâk katep buŋâ. Zâk mârum lâmbarip, zorat ziŋâ mâsikâne topŋâ sâik.”
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 A sen ŋâtâtik op ândeipŋâ âlip oip, zo dum diim gamŋâ itâ dukuwe, “Anutu mâteŋan kin sarâ mân sâban. Nen a zorat topŋâ nâŋgen. Zâk bâliŋ mâme a.”
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Yatâ sânetâ ko a zorâŋ itâ sâm dâzâŋgoip, “A zo bâliŋâ mo âlipŋâ, zo mân nâŋgan. Sen ŋâtâtik ândiwanŋâ sinnâ âlip uap, zo nâŋgan.”
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Sâi dum mâsikâwe, “Dap otgigap? Dap op siŋgâ mânâŋgâtsap?”
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Sâne a zorâŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ mârum dâzâŋguan. Zen wangât kisaŋâ dâzâŋgobatkât se? Zen zâkkât a utnam se?”
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Yatâ sâi ziŋâ siŋan gem dukuwe, “Gâ zâkkât a. Nen ko Mosegât arâpŋâ.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Mose zâk Anutuŋâ den dukuip, zo nâŋgen. Ka a zi ikâ mo ikâ gâbâ âsagem gâip, zo mân nâŋgen.”
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Sâne a zorâŋ den itâ mâburem dâzâŋgoip, “A zi sinnâ mânâŋgâtsap, zâkkât topŋâ kârune nâŋga imbaŋâ uap.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Nen itâ nâŋgâmen, ‘Anutuŋâ bâliŋ mâme a mân betziŋan memap. Ŋâi zâk hurat kwâkŋaŋgâm diŋâ lugi bekŋan mimbap.’
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Mârum hân âsageibân gâbâ a ŋâi zâk mam kâmboŋan gâbâ sen ŋâtâtikŋâ âsagem kubikkubikŋâ mân âsagei nâŋgâwen.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Oi a zo Anutugâren gâbâ mân gâip sâi nep itâ zo dap yatâ tuubap?”
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Sâi den kârâpŋoot itâ sâm dukuwe, “Gâ bâliŋ mâme sot laŋ mâman a zeŋgâren gâbâ âsageinŋâ dap yatâ nen den topŋâ dâtnâŋguat?” Yatâ sâm kom kâbakŋine ârip.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 A zo kâbakŋine ari Yesuŋâ nâŋgip. Oi a zo muyageŋaŋgâm itâ sâm mâsikip, “Gâ a bonŋâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgat mo?”
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Sâi a zorâŋâ sâip, “Patâ, sat, zo a ŋâi? Zo tirâpnona ekŋâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâbat.”
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ eksat. Den dâgogan, zo nâ.”
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Sâi a zorâŋâ sâip, “Kembu, nâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwatgigan.” Yatâ sâmŋâ um topŋan pindiŋsâm mâpâseip.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Oi Yesuŋâ sâip, “Nâ topziŋ sâm muyagibatkât hânân gewan. Zorat a ziiŋaŋgât nâŋgâne gigiŋâ oi sinniŋ ŋâtâtik sâme, zen sinziŋ ânâŋgât âsakŋan bâgim ândibigât gem gâwan. Oi a ziiŋaŋgât nâŋgâne zâizâiŋ oi sinniŋ âlipŋik sâme, zen ŋâtâtigân bagim ândibigât gem gâwan.”
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Yatâ sâi Parisaio a ârândâŋ kirâwe, zen nâŋgâmŋâ sâwe, “Nen sen ŋâtâtik nâŋgonsat?”
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Sâne Yesuŋâ sâip, “Zen sen ŋâtâtik ândim sâi tosaziŋ buŋ ândibe. Ka ziiŋak sâme, ‘Nen sinniŋ âlipŋâ.’ Zorat tosaziŋ zemziŋgap.”
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.