João 5

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yuda zeŋgât kendon patâ ŋâi mâte oi Yesu zâk Yerusalem kamânân zarip.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Oi Yerusalem kamânân poŋ kâtikŋâ kirip, zoren mâtâp ŋâi kirip, zorat kutŋâ râma zeŋgât mâtâp. Mâtâp zorat naŋgâmŋan too deŋgân ŋâi zeip, kutŋâ Betesida. Zorat sâtŋan mirâ bâtnâmbut tâip.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 — ausente —
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 — ausente —
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Oi zoren a ŋâi zeip. Zâk kiŋ bikŋâ bâliŋ oi zem tâi kendonŋâ 38 âkip.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Yesu zâk a zo ekŋâ narâk kârep ziap sâm mâsikâm sâip, “Gâ sâkkâ âlip upapkât otgigap?”
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Sâi ko sâip, “Patâ, ŋâiŋâ ândim too kwamitsâi toin diinim gei nâbanbap? Oi ninak geibâ sa a ŋâiŋâ walânim kek geimap.”
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ zaat isen koremgâ lum âi.”
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Sâi zorenâk sâkŋâ âlip oi zaatŋâ isen koremŋâ mem arip. Sirâm zoren Yuda a zeŋgât kendon narâk oi Yesuŋâ a zo kubigip.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Zorat Yuda a nâmbutŋâ ziŋ a âlip oip, zo itâ dukuwe, “Itârâŋ kendonân isen koremgâ lum ariat, zo mân orotŋâ.
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Sânetâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Kubiknigapŋâ itâ dâtnogap, ‘Gâ isen koremgâ mem âi.’”
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Sâi mâsikâm sâwe, “Isen koremgâ mem âi sâm dâgogap, zâk kutŋâ ŋâi?”
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Sâne kubikŋaŋgip, zorat kwagip. Oi Yesu zâk a kâmut kirâwe, zeŋgât oserân gâbâ tik arip.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Bet Yesuŋâ a zo tirik namin muyagem girem den itâ dukuip, “Gâ sâkkâ âlip uap. Oi kut ŋâi ŋâi yâmbâtŋâ muyagegibapkât bâliŋâ dum zagâtŋâ mân upan.”
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Sâi a zo Yesu ek nâŋgâm âi Yuda a sâtŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “A kubiknigap, kutŋâ Yesu.”
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Yesu zâk kendonân nep yatâ tuugipkât Yuda a sâtŋâ, ziŋ kâsa miŋaŋgâwe.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Yatâ utne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Ibânâ Anutu, zâk nep tok tuum ândim gâmap. Oi nâ yatik nep tuum taan.”
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Yesu zâk kendonân a kubigip sot Anutugât ibânâ sâip, zorat Yuda a sâtŋâ ziŋ nâŋgâne bâliŋ oi Anutu hutkum sap sâm kunam sâm kâtigiwe.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Yesu zâk itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ perâkŋak dâzâŋgua nâŋgânek. Nanŋâ nâ ninâ umgât nep mân tuuman. Ibânâ zâk nep tuugi ekŋâ yatik tuuman. Ibânâ zâk tuumap, zo yatik nanŋâ nâŋâ tuuman.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Ibâ zâk nanŋâ nâ nek umŋâ nâgâren kinmapkât nep tuumap, zo yatik tirâpnomap. Oi nep zi ikse, zorik buŋâ. Nep zâizâiŋâ tirâpnogi zen ekŋâ nâŋgâne imbaŋâ upap.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Zo itâ. Ibâ zâk a mumuŋâ mâŋgiziŋgi zaat ândime. Nanŋâ naŋâ yatik a mumuŋâ ŋâi mâŋgibâ sâm mâŋgibat.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Ibâ zâk nanŋâ nâ a zeŋgât topziŋ sâm kâkŋan kwatziŋgâbatkât nep zo sâm nigip.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Zen Ibâ hurat kwâkŋaŋgâme, zo yatik nanŋâ nâ hurat kwatnibigât yatâ oip. Ŋâi zâk nanŋâ nâ mân hurat kwatnibapŋâ Ibânâ sâŋgonnogip, zâk mân hurat kwâkŋaŋgâbap.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Nâ perâkŋak dâzâŋgua nâŋgânek. Ŋâi zâk dinnâ nâŋgâbapŋâ sâŋgonnogip, zâk nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâbap. Oi a zo ândiândiŋ kâtikŋâ mem ândiap. Zâk mumuŋâ kândâtkum ândiândiŋ kâtikŋâ muyagiap. Zâk tosaŋaŋgât hâuŋâ mân mimbap.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Nâ perâkŋak dâzâŋgua nâŋgânek. Narâk zi mâte uap, zoren a sâkziŋ wâgân umziŋ mumuŋ ândie, zen Anutu nanŋâ ninâ den nâŋgâm umziŋ kubikaŋgi ândiândi kâtik mâte op ândibi. Oi yatigâk narâk ŋâi mâte upabân a mumuŋâ zo, ziŋâ Anutu nanŋâ nâgât dinnâ nâŋgâm zaat ândiândi kâtik ândibi.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Ibâ zâk ândiândi mariŋâ ândiapkât nanŋâ nâ ândiândi mariŋâ op ândibatkât sâm nigip.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Oi nâ a bonŋâ ândiangât a tosaziŋ hâuŋaŋgât den sâm kwâkâbatkât sâm nigip.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Zen den zo nâŋgâne mân kwakmak upap. Narâk ŋâi mâte upap, narâk zoren a mumuŋâ hanzâŋgone zie, zen nânŋâ nâgât den nâŋgâmŋâ gwâlâ op zaat naŋgâbi.
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 Ândiândi âlip ândiweŋâ dinnâ nâŋgâm zaatŋâ ândiândi kâtik mem ândim zâimambi. A nâmbutŋâ ândiândi bâliŋ ândiweŋâ zaatŋâ tosaziŋaŋgât hâuŋâ mimbi.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Nâ ninâ umgât nep yatâ zo âlip mân tuubat. Ibânaŋgât sâtkât hâuŋaŋgât den sâm kwâkâman. Zo yatâ op hâuŋaŋgât nep tuuga dâp upap. Zo ninâ den buŋâ, sâŋgonnogip, zâkkât den.”
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 “Ninak topnâ sâm muyagia mân dâp upap.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Topnâ a ŋâiŋâ sâm muyagemap. Oi nâ nâŋgan, topnâ sâm muyagei bonŋâ uap.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Zen Yohanegâren sâm mâsikâne nâgât den bonŋâ sâm muyageip.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Oi aŋâ topnâ sâm muyagibigât mân sâman. Zen topnâ nâŋgâm ândiândigât mâtâp lâŋbigât sâman.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Yohane zâk kârâp âsakŋâ patâ op âsageziŋgip. Zen zâkkât âsakŋâ zo ek âkŋâlem mâik ŋâi ândiwe.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Nâgât topnâ sâm muyagemap, zo Yohane yatâ buŋâ. Zo tobat ŋâi. Nepnâ tuuman, zorâŋ topnâ sâm muyagemap. Ibânandâ nep sâm nigip, zo tuumŋâ bonŋâ muyageman. Yatâ op ândia topnâ muyagemap.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Ibânâ sâŋgonnogip, zâk zikŋâ topnâ sâm muyageip. Zen ko den lâuŋan gâbâ gâi mân nâŋgâwe. Zen holi tobatŋâ mân igâwe.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Zen nâgât den nâŋgâm mân nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnige, zorat topŋâ itâ. Zen sâŋgonnogip, zâkkât diŋâ umziŋan mân pane zemap.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Zen Kembugât ekabân itâ nâŋgâm sâlâpkume, ‘Andiândi kâtikkât mâtâp zoren zei kârum muyaginâ.’ Oi zorâŋ nâgât topnâ sâm muyagemap.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Oi zen den zo sâlâpkumŋâ nâgâren gam ândiândi kâtik muyagime? Buŋâ. Nâgâren mân game.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Nâ aŋâ sâm âlip kwatnibigât mân sâman.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Zeŋgât topziŋ zitâ nâŋgan. Umziŋ Anutugâren mân kinmap.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Nâ Ibânaŋgât sâtkât zeŋgâren gewan. Ga ko zen buku mân otniwe. Gâtâm a ŋâiŋâ zikŋâ umgât gâi zâk buku okŋaŋgâbi.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Zen ziiŋak sâm âlip kwaraŋgâm ândime. Kembuniŋ kânok, zâkŋâ sâm âlip kwatziŋgâbapkât mân nâŋgâme. Oi dabân nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnibi?
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Zen nâgât itâ mân sâbi, ‘Zâk Ibâgâren neŋgât sâm bâlip kwâpap.’ Yatâ buŋâ. Zen Mosegâren pâlâtâŋ upme. Ka Moseŋâ zen sâm bâliŋ kwatziŋgâbap.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Wangât, Moseŋâ den kulemguip, zo nâgât op kulemguip, zorat. Zen zâkkât den nâŋgâm sâi nâgât den nâŋgâbe.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Ka zen Mosegât den birâmŋâ nâgât den dabân nâŋgâbe?”
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.