João 20

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yuda zeŋgât kendon âki haŋgât ŋâtikŋâ Maria, Madala kamânân gokŋâ, zâk Yesugât kwagân arip. Âi takâm egi kât patâ mâtâp mârum dooŋguwet, zo kâbakŋine zeip.
1 Fur an bubusuruf, maraumanika Mary Magdalin eregugumin auman in hubemaim tit, nuwanuw hub awan kabay hifururuw tit inu’in itin. |alt="women see stone rolled away" src="cn01850B.tif" size="col" loc="Jhn 20.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="John 20.1"
2 Yatâ ekŋâ sârârâk kârâm âim Simoŋ Petero sot Yohane, nâ Yesuŋâ umŋandâ gâsunimap, net muyagenikâm dâtnâkom sâip, “Kembugât kâmbarâŋ, zo kwagân gâbâ mem arie. Oi ikâ âi pe, zo nen mân nâŋgen.”
2 Imih i matabir erenunuw in Simon Peter biyan naatu bai’ufununayan orot ta Jesu biyabuw i hairi biyah tit naatu eo, “Sabuw hina Regah biyan hubemaim hibosair naatu i menamaim hiya’iy, it men taso’ob.”
3 Yatâ sâi Petero sot bukuŋâ nâ, net mirin gâbâ gemŋâ kwagân âiwet.
3 Imih Peter naatu bai’ufununayan orot ta hairi hub itinamih hin.
4 Mâtâbân sârârâk kârâm âim nâŋâ Petero walâm kek âim kândon takâwan.
4 Naatu hairi erenununuw hin, baise bai’ufununayan orot ta Peter i gegesair i wan in hubemaim tit.
5 Âi takâm kât mâtâpŋan mân bagim yen pindiŋsâm eksa sâŋgumâk zei egâwan.
5 Naatu i kwafure nuwariy waifuw Jesu hisumisum inu’in itin baise men runamih.
6 Simoŋ Petero, zâk bet gamŋâ kât mâtâpŋan bagim sâŋgumâk zei egip.
6 Naatu Simon Peter, uf nunuw na tit naatu in hub wanawanan run, waifuw Jesu hisum inu’in itin.
7 Sâŋgum ŋâi Yesugât kâukŋâ kâpiwet, zo zei egip. Sâŋgum zo sâŋgum nâmbut zen sot mân zeip. Zikŋik kâpiyagom zeip.
7 naatu murubih tesumasum ana faifuw Jesu nukwarin himetan auman inu’in itin. Nati waifuw i taiyuwinawat nu nabin in, men Jesu biyan hisumisum aumanamih.
8 Yatâ zei kândom kwagân âi takâwan, nâŋâ bagimŋâ yatik ek, zaatsap zo bonŋâ sâm zo nâŋgâwan.
8 Naatu bai’ufunenayan orot ta wan na hubamaim titit, i auman run. Itin itumatum.
9 Ombeŋan ândiwenân Yesu mumuŋan gâbâ zaatpapkât Kembugât ekaban den ziap, zo mân nâŋgâm kwâtâtiwen.
9 Naatu Buk Atamaninamaim eo i men hiso’ob, Jesu i boro morobone namisir.
10 Yatâ ekŋâ a zagât net kamânân âburem âiwet.
10 Naatu bai’ufnunenayah himatabir hai ubar hin.
11 Maria zâk kwak sâtŋan kin iseip. Isem tap ko pindiŋsâmŋâ kwagân egip.
11 baise Mary hub ufunane bat rererey. Rerey auman kwafure hub wanawanan nuwariy
12 Egi sumbem a zagât hâmbâzik kâukâu Yesu mârum zeibân zo tâitâ zikirip. Ŋâi zâk kâukŋâ zeibân, ŋâi kiŋâ zeibân tarâwet.
12 naatu tounamatar rou’ab hai waifuw kwes Jesu inu’in ana efanamaim hima’am, ta nukwarinane ta anane.
13 Oi zikŋâ sâwet, “Ambân, gâ wangât isem taat?” Sâitâ zâkŋâ sâip, “Kembunaŋgât kâmbarâŋ mem ŋâin âine kâruan.”
13 I babin hibatiy, “O aisim kurererey?” Babin eo, “Au Regah hibosair hibai hin menamaim hiyai, naatu ayu men aso’ob.”
14 Yatâ sâm puriksâm Yesu zikŋâ egip. Egip, zo Yesu holiŋâ mân ek nâŋgip.
14 Iti na’atube eo ana veya tatatabir Jesu nati’imaim batabat itin, baise i men so’ob nati i Jesu.
15 Oi Yesuŋâ mâsikâm sâip, “Ambân, gâ wangât isiat? Ŋâi kârum taat?” Oi Mariaŋâ a zo kâlam mariŋandâ kinzap nâŋgâm itâ sâm dukuip, “Patânâ, gâ kâmbarâŋâ mem ŋâin âi paat oi ko sâna nâŋgâm âi mimbat,”
15 Jesu eo, “Babin, o aisim kurererey? O i yait kununuwih” Babin notanot i masaw bowayan ta, imih i eo, “O inab inanan na’at, kuo anowar menamaim iyai saise ayu anan anab.”
16 Sâi Yesuŋâ sâip, “Maria.” Sâi puriksâm Yuda denân Raboni sâip (niiŋ denân ko, Patânâ).
16 Jesu babin isan eo, “Mary” Naatu Mary tatabir Jesu isan rerey Aramaic turamaim eo, “Rabboni.” Anayabin i Bai’obaiyenayan.
17 Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Irabot Ibâgâren zâibâman. Ibâgâren mân zariangât gâ mân gâsum aŋgân kârâniban. Gâ âi bukurâpnâ itâ sâm dâzâŋgo, ‘Nâgât Ibâ, zeŋgât Ibâ, nâgât Anutu, zeŋgât Anutu, zâkkâren zâibâman.’”
17 Jesu eo, “Biyau men inabutubun, anayabin ayu men amatabir an Tamai biyan atitamih. baise kwen taitu hai tur ku’owen. Ayu amamatabir Tamai isan na’atube kwa Tamat, ayu au God kwa auman a God.”
18 Maria, Madala kamânân gokŋâ, zâk âburem kamânân âimŋâ arâpŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Nâ Kembu eksan.” Yatâ sâmŋâ Yesuŋâ den sâip, zo arâpŋâ dâtnâŋgoip.
18 Mary Magdalin tur bai matabir in bai’ufnunenayah biyah tit, eo, “Ayu Regah aitin.” Naatu Jesu abistanawat eo nonowar i hai tur eowen.
19 Sirâm zoren ŋâtiksâi arâpŋâ nen Yuda a sâtŋâ zeŋgât keŋgât op mirin mindum mân gabigât mirâ mâtâp dooŋgumŋâ tarâwen. Tâindâ Yesu zâk osetniŋan âsagem kin itâ sâm dâtnâŋgoip, “Um lumbe zeŋgâren zimbap.”
19 Fur antoro’ot bubusuruf ana rabirab, bai’ufununayah etei’imak hiru’ay bar wanawanan etawan hitufabon hima’am, anayabin Jew hai ukwarih isah hibir. Jesu na hai founamaim bat naatu eo, “Tufuw isa nama.”
20 Yatâ sâmŋâ bikŋâ toren toren sot parâmŋâ, zo tirâpnâŋgoip. Oi arâpŋâ nen Kembu ekŋâ umniŋ âlip oip.
20 Iti na’atube eo’o ufunamaim, i uman naatu sisibin i’obaiyih. Anamaramaim Regah hi’i’itin, bai’ufununayah yasisir dogoroh awan karatan.
21 Yesuŋâ dum zagâtŋâ dâtnâŋgoip, “Um lumbe zeŋgâren zimbap. Ibânandâ sâŋgonnogip, yatik nâŋgoot zen sâŋgonzâŋguan.”
21 Jesu ibanak eo maiye, “Tufuw isa nama! Tamat ayu iyunu ana, na’atube ayu kwa abiyuni.”
22 Yatâ sâmŋâ waatniŋgâm sâip, “Tirik Kaapum minek.
22 Naatu earatit tafahimaim yen naatu eo, “Anun Kakafiyin kwabai.
23 Zen a zeŋgât tosaziŋ birânetâ buŋ upap. Ka tosaziŋ zimbapkât sâne zemziŋgâbap.”
23 O yait ta tura ana kakafin inanonotawiy na’at, i i notawiy, o men hai kakafih inanonotawiyen na’at, God men nanotawiyihimih.”
24 Yesu arâp kiin zagât, neŋgâren gokŋâ ŋâi kutŋâ Toma (Zâk booboo a konsâwen.) zâk ŋâin âi ândei Yesugât arâpŋâ, nen minduindâ muyageniŋgip.
24 Thomas, wabin ta Kikifukek, bai’ufununayah nah 12 i orot ta, i men bairi hima’am Jesu natitamih.
25 Oi bet a bukurâpŋâ nen siŋgi zo Toma itâ sâm dukuwen, “Nen Kembu iksen.” Yatâ sâindâ Tomaŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Ninak sinnandâ ekŋâ bikŋan gutŋâ sâlâpnandâ pamŋâ parâmŋan gâsum dinziŋâ nâŋga bon upap.”
25 Bai’ufnunenayah afa ana tur hi’owen, “Aki Regah a’itin.”
26 Yatâ sâi ko bet ândim nâŋgâ kânok zoren Yesu arâpŋâ, nen Toma sot ârândâŋ mindum mirâ mâtâp dooŋgumŋâ tarâwen. Tâindâ Yesuŋâ osetniŋan muyagem kin itâ sâm dâtnâŋgoip, “Um lumbe zeŋgâren zimbap.”
26 Fur nati ufunamaim ana baitumatumayah ibanak hiru’ay maiye bar wanawanan hima’am, naatu Thomas i nati’imaim bairi etawan hitufabon hima’am, Jesu na hai founamaim bat naatu eo, “Tufuw isa nama!”
27 Yatâ dâtnâŋgomŋâ Toma itâ dukuip, “Toma, sâlâpkâ ziren pânan. Bitnâ gâsum ek. Bikâ pam parâmnan weenan. Oi gâ um zagât mân op nâŋgâm pâlâtâŋ kwatni.”
27 Naatu Thomas isan eo, “Uma kim iti’imaim kuyai, umu kwi’itah. Uma ku’ut ena au fit kubutubun. Kasiy kwihamiy naatu kwitumatum.”
28 Sâi Tomaŋâ sâip, “Gâ Kembunâ sot Anutunâ.”
28 Thomas Jesu isan eo, “Ayu au Regah, au God.”
29 Sâi Yesuŋâ dukuip, “Gâ neksatkât nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnigat? A zen mân nekŋâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnime, zeŋgât nâŋga sâtâreŋoot uap.
29 Naatu Jesu Thomas iu, “Anayabin o ayu i’itu imih kubitumatum; iyab men ayu ti’i’itu baise tebitumatum i baigegewasin tebaib.”
30 Yesuŋâ arâpŋâ nen sot tap kulem top top tuugip, torenŋâ zo ekap ziren mân kulemguwan.
30 Jesu ina’inanen afa gewagewasih moumurih maiyow sinafen ana bai’ufununayah matahimaim, nati afa men bukamaim hikirumen ti’inu’in.
31 Den kulemguwan, zo itâgât kulemguwan. Zen sâlâpkum nâŋgâm Yesu zâk a bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât mârum sâsâŋ, Anutugât nanŋâ. Den zo nâŋgâne bon upap. Oi zikŋâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm kutsiŋgiŋaŋgât opŋâ ândiândi kâtik mimbi.
31 Baise iti afa i hikirumen ti’inu’in saise imaim kwana’itin kwanitumatum Jesu Keriso, i God Natun, naatu i wabinamaim kwanabitumitum kwa boro yawas kwanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.