João 19
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs MNT
1 Pilatoŋâ Yesu diim namin zâimŋâ sâi kâwali a ziŋâ Yesu inzut kuupŋootŋâ lapirâwe.
1 Naatu Pilate ma’utenayah uwih, Jesu hibai hibowabiwabir sawar.
2 Zen lapitŋâ itâ sâwe. “Gâ nâ a kutâ sâmat, zorat a kutâgât pindok sot hâmbâ zi hutgonamen.” Yatâ sâmŋâ tâk sâtmam goŋkom kâukŋan pane giarip. Oi hâmbâ kuriŋâ, a kutâgât hâmbâ giŋaŋgâne giarip.
2 imaibo ma’utenayah kokor hi’afuw hififin ana kowasimih ukwarin hiyoun, naatu faifuw wair hibai hi’osenawein,
3 Yatâ opŋâ um topŋan âi kin siŋan gem sâwe, “Oe, Yuda zeŋgât a kutâ.” Yatâ sâm bitziŋandâ si sâŋgânŋan kuwe.
3 naatu hiyen hin biyan hitit naatu hi’o, “Jew hai aiwob ma’ama’anin!” Naatu yumatanamaim hifafar.
4 Oi Pilatoŋâ Yuda a zeŋgâren dum âi itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen iknek. Nâ zeŋgâren diim gandâ ziiŋak topŋâ nâŋgânek. Nâ tosaŋâ kâruan.”
4 Pilate ibanak tit maiye sabuw rou’ay isah eo, “Ayu iti orot kwa namaim abai atitit i anao kwanaso’ob, i biyanamaim ayu men kakafin ta atita’ur.”
5 Oi Yesu zâk kâukŋâ kâpiwe sot hâmbâ kuriŋâ, zo sot gem ga kiri Pilatoŋâ tirâpzâŋgom sâip, “A zi iknek.”
5 Jesu ana kowas kokor ukwarin hiyow naatu ana waifuw wair hi’osenawein imaibo hibai hititit. Pilate sabuw isah eo, “Orotoban iti.”
6 Sâi tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, zen ekŋâ den kambâŋ sâm sawe, “Zâk poru nagân kunek.” Sâne Pilatoŋâ sâip, “Nâ tosaŋâ kâruangât ziiŋak mem poru nagân kunek.”
6 Firis ukwarih naatu i ana sabuw ukwa’ukwarih bairi hinuw hi’i’itin anamaramaim hitarakouw hi’o, “ku’onaf, ku’onaf!” Pilate eo “I Kwabai kwan kwa’onaf, ayu isou’une i ana kakafin men ta atita’ur.”
7 Sâi Yuda a ziŋ itâ sâwe, “Zikŋaŋgât nâ Anutugât nanŋâ sâmap. Zâk Anutu hutkum sâmap. A yatâ zo mumbigât gurumin dinniŋan ziapkât mumbap.”
7 Sabuw hiya’afut maiye hi’o, “Aki ai ofafar eo i boro namorob, anayabin i taiyuwin eorerereb God natun rauw eo.”
8 Yuda a sâtŋâ, ziŋâ Yesu zâk zikŋaŋgât nâ Anutugât nanŋâ sâmap sânetâ Pilatoŋâ zo nâŋgâm keŋgâtŋaŋgât oip.
8 Pilate iti nonowar i ana bir ra’at,
9 Oi Yesu diim mirâ kâligen âim mâsikâm sâip, “Gâ ikâ gâbâ âsagein?” Sâi Yesuŋâ den hâuŋâ mân sâip.
9 matabir maiye bar wanawanan run naatu Jesu ibatiy, “O menane ina?” Baise Jesu men tur ta eomih.
10 Yatâ oi Pilatoŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ den mân dâtnobam uat? Nâŋâ sa ândiban. Nâŋâ sa poru nagân mumban. Zorat imbaŋâ niwe, zo nâŋgat?”
10 Pilate Jesu isan eo, “O men kukokok tur ta ayu isou inao?” “Inaso’ob, ayu isou i fair ema’am boro o ana botaiti inatit o boro ana onafi.”
11 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ yen sâi nâgât den mân sâbat. Nâgât den sâbangât Anutuŋâ ubâ imbaŋâ gigipkât sat. Oi zorat nâbanse, a zorat tosaziŋ gâgât zo walâwalâŋ.”
11 Jesu iya’afut, “Iti fair ayu tafau’umaim ibai kuma’am, anayabin iti fair i God it. Imih orot yait ayu o isa yayabunu i bowabow kakafin gagamin maiyow bai.
12 Sâi Pilatoŋâ den zo nâŋgâm Yesu olaŋbat sâm mâtâp kâruip. Kârui Yuda a ziŋ den sâm kambâŋ sâwe, “Gâ a zo olaŋâ a kutâ patâniŋâ Româ kamânân ândiap, kutŋâ Sisa, zâkkât buku mân op ândiban. Wangât, a zi zâk zikŋaŋgât nâ a kutâ sâmap. Zâk Sisa kâsa okŋaŋgâmap, zorat.”
12 Ana maramaim Pilate iti tur nonowar ef nuwet mi’itube Jesu tabotait isan. Baise rou’ay hitarakouw i matabir maiye run, “o nati orot inabobotait ana itinin o i men Caesar ana ofamih. O yait ta aiwob inararouw, o i Ceaser ana wosai orot”.
13 Yatâ sâne Pilatoŋâ den zo nâŋgâm sâi Yesu diim gine den sâm kwâkâkwâkâŋ tâtatŋan tâip. Oi tâtatŋâ zorat Yuda a ziŋâ ziiŋ denân Gabata sâmarâwe. (Niiŋ denân ko a patâ zeŋgât kiaŋ kâtŋâ tuutuuŋ.)
13 Pilate iti tur nonowar ana maramaim Jesu bai tit ufun efan wabin teo kabay ana’ubun imaim baibabatiyen ana ura ma’ama tafan mare (Hebrew tur i te’o Gabbatha).
14 Oi Yuda zeŋgât kendon patâ kutŋâ Pasowa, zo mâte oi kut ŋâi ŋâi kubikkubik narâk oi mirâ bâkŋan oi Pilatoŋâ tapŋâ Yuda a itâ sâm dâzâŋgoip, “Iknek. Zi a kutâziŋâ, zo ka.”
14 Veya na bi’ouyit nati i Tar Nowaten ana hiyuw ana veya nanamaim Pilate sabuw isah eo. “Kwa a aiwob orot i iti”.
15 Sâi zen den sâm hoŋsâwe, “Zâk buŋ oik. Zâk buŋ oik. Poru nagân kunek.” Sâne Pilatoŋâ mâsikâm sâip, “A kutâziŋâ sa poru nagân kumbigât se?” Sâi Tirik namâ galem a patâ ziŋâ den itâ dukuwe, “Neŋgât a kutâ ŋâi buŋâ, Sisa kânok.”
15 Hitarkoukuw hi’o, “kwa’asabun! kwa’asabun!” kwa’onaf! Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu a aiwob ana onaf?” Firis ukwa’ukwarih hiya’afut hi’o, “Aki ai aiwob i ta’imon maiyow, Caesar akisinamo”.
16 Sâne Pilatoŋâ nâŋgâziŋgâm Yesu poru nagân kumbigât ziŋgip.
16 Imaibo Pilate Jesu ya’abun i isah onafinamih hibai hin. Jesu I Hi’onaf Naatu Jesu hibonawiy onafinamih hin.
17 Kâwali a, zen Yesu gâsum poru nak pindâne lugi hân ŋâi kutŋâ kâuk siŋit (Yuda zeŋgât denân Goligata), zoren âiwe.
17 Jesu tit ana onaf abar remor in ukwarih rarik ana efanamaim tit. (Hebrew fanahimaim Golgotha).
18 Zoren diim âim poru nagân kuwe. Oi bâliŋ mâme a zâgât, ŋâi toren, ŋâi toren poru nagân zâkom kwânâŋgâzikâm Yesu osetzikŋan kwânâŋgâwe.
18 Nati’imaim hi’onafen, naatu orot rou’ab auman, Jesu foun in, orot rou’ab roun roun hi’in.
19 Pilatoŋâ sâi Yesugât kâuk kwâkŋan nagân den itâ kulemguwe, “Yesu Nasarete kamânân gokŋâ, Yuda zeŋgât a kutâ.”
19 Pilate fef kirum naatu onafamaim hidudun, Kikirum i JESU NASARETH OROT, JEWS HAI AIWOB.
20 Den zo Yuda denân, Roma denân sot Grik denân kulemguwe. Yesu kuwe, hân zo kamân gootŋan zeipkât a ambân doŋbepŋâ âim gam den zo sâlâpkuwe.
20 Sabuw moumurih maiyow iti kikirum hi’itin hiyab, anayabin efan iti Jesu hio’onaf i men yokomih bar merar gagamin sisibin. Iti tur i Hebrew, Latin naatu Greekamaim kirum.
21 Yuda zeŋgât tirik namâ galem a patâ, ziŋ Pilato itâ sâm dukuwe, “Yuda zeŋgât a kutâ mân kulemgu. Itâ kulemgu. Zikŋak itâ sâip, ‘Nâ Yuda zeŋgât a kutâ.’”
21 Firis ukwarih, Pilate isan hio, “Jew hai aiwob bikirumin, i eo i Jew hai aiwob.”
22 Yatâ sâne Pilatoŋâ sâip, “Sâ kulemgue, zo yatik zeik.”
22 Pilate iya’afut, “Abistan ayu akikirum, i kirum.”
23 Kâwali a kimembut, ziŋ Yesu poru nagân komŋâ sâk pâke umŋaŋgât sâkŋaŋgât, zo mem kâsâpkum aŋgâwe.
23 Rakit wairafih Jesu hio’onaf ufunamaim ana waifuw hibow hiyarouseben matah kwafe’en himatar, matah taita’imon hiya, rakit wairafih taita’imon isah. Naatu faifuw tafan ebiyoun aurin sakisakir en auman hibai.
24 Hâmbâ umŋan zorat itâ sawe, “Zo mânâŋgârindâ bâliŋ opap.” Yatâ sâm wenzu pam ikne muyageip dâp miwe. Yatâ utnetâ Kembugât ekabân den kulemguwe, zo bon oip. Den zo itâ,
24 Rakit sabuw taiyuwih isah hio, “Men tanasib baise tani’arow tana’itin yait boro nab.” Iti mamatar i tur marasika hio hikirum inu’in i titurobe isan.Naatu baiyowayah i iti na’atube hisinaf.
25 Yesugât poru topŋan ambân kirâwe, zo kutziŋâ itâ. Mamŋâ sot mamŋaŋgât gatŋâ. Maria, Kelopagât ambinŋâ sot Maria, Madala kamânân gokŋâ.
25 Jesu ana onaf anamaim i hinah batabat, naatu i hinah rubun, Mary Clopas aawan naatu Mary Magdalin.
26 Yesu mamŋâ sot aŋâ nâ umŋandâ gâsunimap, net nikiri kiritâ mamŋâ itâ sâm dukuip, “Nangâ zi eknan.”
26 Jesu hinah naatu ana bai’ufununayan orot i ana yabow hairi hibatabat itih, imih hinah isan eo, “Natu ina’itin.”
27 Yatâ sâmŋâ nâ itâ dâtnogip, “Mamgâ zi eknan.” Yatâ sâipkât narâk zorenâk Yesu mamŋâ diiga nâgât mirin topkwap tâtat mâme oip. Oi yatâ ândim gâip.
27 Naatu bai’ufununayan orot isan eo, “Hinat ina’itin”. Nati ana veya’amaim bai’ufununayan orot hinah bai hairi hin ana baremaim hima.
28 Yesuŋâ nepnâ âkap nâŋgâm Kembugât ekabân den ziap, zo bon upapkât den itâ sâip, “Toogât otnigap.”
28 Jesu so’ob bounabo sawar etei’imak na ana yomanin tit, marasika Buk Atamaninamaim hikirum inu’in na iturobe. Jesu eo “Ayu sikou mamah.”
29 Oi hâkop ŋâi umŋan winiga too kâlakŋâ zeip. Zoren âi saru kâmon zoren pam sâmbum kikerân sum kapiŋkum lâuŋan pane neip.
29 Tew ta nati’imaim harew tenakuyakuy awan karatan batabat, wanabir hibai harew hibu’utu’ub isikar wan himetan hi’otra’ah Jesu ufurinamaim hiyei.
30 Yesu zâk too zo nemŋâ itâ sâip. “Mârum âkap.” Yatâ sâmŋâ kâuk pindiŋsâi kaapumŋâ taki moip.
30 Jesu harew kartoman naatu eo, “Iti’imaim sawar.” Imaibo sikan sir naatu ayubin tabaratait.
31 Yuda zeŋgât kendon patâgât kubikkubik narâk oi itâ nâŋgâwe, “A zen kendonân poru nagân kinetâ mân dâp upap.” (Kendon zo Yuda zeŋgât kendon patâ.) Yatâ nâŋgâm Pilatogâren âi dukuwe, Kâwali a zen a poru nagân kirâwe, zeŋgât sooziŋ siŋit kom namuŋne mumbigât sot kâmbarâŋziŋâ mâkâm hanzâŋgobigât Yuda a nâŋgâziŋgip.
31 Jew ukwa’ukwarih Pilate hifefeyan baibasit baitih orot hio’onafih ah tarkakakiren isan, naatu biyah onaf afe’enane bow yara’iyen isan. Hifefeyan anayabin ana mar natot i Baiyarir Ana Veya. I men hikok biyah boro auyom hita’in.
32 Oi kâwali a zen bâliŋ mâme a zagât zo soozik siŋit kom namuŋâwe.
32 Imih baiyowayah hin orot ta wan an hitarkakiren naatu hin orot bairu’abin an hitar kakiren, iti orot hairi i Jesu bairi hio’onafih.
33 Yatâ opŋâ Yesugâren ga igâwe. Zâk mârum moip. Yatâ ekŋâ sooŋâ siŋit mân kom namuŋâwe.
33 Baise hina Jesu biyan hititit i moroboka inu’in hi’itin, isan imih an men hitarkakiren.
34 Kâwali a ŋâiŋâ Yesu parâmŋan kâlâuŋâ sum kwâpârâŋgi gilâm sot too gem gâip.
34 An hitatakakiren efanin sorodiy kiram robra’at Jesu naiwan yi naatu mar ta’imon rara naatu harew auman suwa re.
35 Nâ zo egâwangât perâkŋak san. Nâ nâŋgan, den zo bonŋâ. Zorat zen nâŋgâne bon upap.
35 Orot iti matar i’itin i eo’orereb, naatu anaorerereb i turobe. I so’ob abistan eo i turobe, isan imih kwa auman kwana’itin kwanitumatum.
36 Kembugât ekabân mârum itâ kulemguwe, zo bon upapkât urâwe. Den zo itâ,
36 Iti na’atube matar saise abisa Buk Atamaninamaim hikikirum na iturobe. “Boro men ana rarik ta natato’ob.”
37 Oi Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap,
37 Tur tabo Buk Atamaninamaim eo, “Sabuw boro hinanuw nati hiyiy hina’itin.”
38 Kwâkŋan Yosepe, Arimataia kamânân gokŋâ, zâkŋâ Pilatogâren âimŋâ Yesugât kâmbarâŋ mâkâbapkât sâip. Sâi Pilatoŋâ nâŋgâŋaŋgi âi kâmbarâŋ mem ârip. (Mârum Yosepe zâk Yesugât a ândeip. Ka zâk Yuda a sâtŋâ zeŋgât keŋgât op zo muyap mân sâm ândeip.)
38 Iti ufunamaim Joseph Arimathea orot, Jesu ana bai’ufununayan ta wa’iwa’iramaim na Pilate ifefeyan Jesu biyan tab isan. Anayabin Jew hai ukwarih isah bir. Pilate ana baibasitamaim, Joseph na Jesu biyan bai yare.
39 Oi a ŋâi mârum ŋâtigân Yesugâren gâip, kutŋâ Nikodemo, zâk kelâk hitom âlip top ŋâi zagât mâporâwe, irâ patâ kât mimiŋ yâmbâtŋâ, zo yatâ zo mem âim Yosepe bekŋan meip.
39 Nicodemus gugumin ta i wan in Jesu i’itin, i boun raiy ta wabin myrrh naatu raiy ta wabin aloes auman higagamuw ana bit i 30 kilos bai na Joseph hairi hin.
40 Bekŋan mei Yesugât kâmbarâŋ saŋgonŋâ sâŋgum kâu sot kelâk hitom âlipŋâ, zorâŋ kâpiwet. Yuda a ziŋ yatâ opmarâwe.
40 Orot hairi Jesu biyan hibu’ub hiyare naatu Jew hai bairahiya ana efamaim biyan raiyamaim hibobunei naatu rah ana faifuwamaim hisum.
41 Oi Yesu kuwe, hân zorat ginŋan nak kâlam ŋâi zeip. Zoren kât mâtâp kwâpârâŋgâne zeip. Zoren a ŋâi mârum mân zâmbarâwe. Narâk zoren Yuda zeŋgât kendon patâ mâte oipkât Yesugât kâmbarâŋ zo pâŋkânogân zo parâwet.
41 Efan menamaim Jesu momorob i sisibinamaim i masaw ta, naatu nati masaw wanawanan hub boubun men yait ta imaim hiyai.
42 (-)
42 Iti ufunamaim i Baiyarir Ana Veya, anayabin hub i yubin, isan imih Jesu biyan hibai hin imaim hiyai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.