João 13
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Pasowa kendon narâk mâte oi Yesuŋâ zikŋaŋgât itâ nâŋgip, “Hân birâm Ibânaŋgâren zâibatkât narâk mate uap.” Yatâ nâŋgâm hânân arâpŋâ umŋandâ gâsuniŋgâm ândeipŋâ yatâ otniŋgâm ari ma ko narâkŋâ âkip.
1 Tar Nowaten ana Hiyuw nanamaim. Jesu so’ob i isan veya na kabom iti tafaram nihamiy naatu nan Tamah isan. Sabuw i nowan iti tafaramamaim tema’am isah i yabow men kafaita, naatu bounabo ana yabow yomanin ni’obaiyih nan na’asa’ub.
2 Oi ŋâtiksâisâi nalem ninam minduindâ Sataŋŋâ mârum Yuda, Simoŋgât nanŋâ, Karioto kâmânân gokŋâ, zâkkât umŋan den itâ pâip, “Yesu a sâtŋâ tirâpzâŋgona ekŋâ gâsubi.”
2 Rabirab ana bay hibusuruf hi’aa’u, naatu demon ana not kakafin Judas Iscariot, Simon natun marasika ana notamaim yaru’uy Jesu baban eo rabin isan.
3 Yesu zâk itâ nâŋgip, “Ibânâ, zâk kâwali âksik patâ nigip. Oi nâ Anutugâren gâbâ gewan. Oi nâ âburem Anutugâren zâibat.”
3 Jesu so’ob Tamah sawar etei i ana fair babanamaim ya, naatu i Godane na naatu God boun isan emamatabir maiye.
4 Yatâ nâŋgâm nalem nem tarâwenân gâbâ zaat hâmbâ kwâkâm pam sâŋgum mem lâip.
4 Imih bay hi’aa wanawanan misir, ana faifuw tafan iyoun ma’am bosair, naatu biya rarouw bai naiwan fifin.
5 Oi too aam âmaŋân lokei giari topkwap kore a yatâ op arâp kinniŋ saŋgorip. Oi sâŋgumŋâ saŋgori âronŋâ oip.
5 I ufunamaim harew bai tew yan isuwei naatu busuruf ana bai’ufununayah ah souwen, naatu biya rarouw naiwanamaim fifin ma’am bai ah safamen.
6 Yatâ otniŋgâm Simoŋ Peterogâren ari itâ sâm dukuip, “Kembunâ, gâ gikak kinnâ saŋgonbam uat?”
6 Jesu na Simon Peter biyan titit ana veya, Simon Jesu isan eo, “Regah ayu au inasouwimih?”
7 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ uan zi topŋâ mân nâŋgat. Gâtâm ko nâŋgâban.”
7 Jesu iyafut eo, “Ayu abisa boun asisinaf o boro men inaso’ob, baise boro ufibo inaso’ob.”
8 Sâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Kinnâ mânâk saŋgonban.” Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ mân saŋgongiga gâ dabân nâgât siŋgi a upan?” Yesuŋâ um saŋgonsaŋgon, zorat op den zo sâip.
8 Peter eo, “Aiyabin, ayu men abibasit au inasouwen.”
9 Peteroŋâ den zorat topŋâ mân nâŋgâm itâ sâm dukuip, “Kinnigâk mân saŋgonban. Sâknâ aksik saŋgonban.”
9 Naatu Simon Peter iyafut eo, “Regah, Men au akisih, baise umou naatu ukwaru auman kwikifuwu.”
10 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Ŋâi zâk too saŋgonŋâ mâtâbân obândim ko kiŋik saŋgori salekkubap. Oi zen yatik salek ue. Ka osetziŋan gokŋâ ŋâi, zâk zeŋgât dâp mân ândiap.”
10 Jesu iyafut eo, “Orot yait biyan tutufin ekifukif? I an akisinamo tanasouw, i biyan tutufin etei i gewasin. Naatu kwa etei i gewas, baise men etei gewasamih.”
11 A sâtŋâ zeŋgâren âi tirâpzâŋgoi gâsubi, zorat op nâŋgâm itâ sâip, “Osetziŋan gokŋâ ŋâi zâk zeŋgât dâp mân ândiap.”
11 Jesu so’ob yait boro nayanuw, naatu anayabin iti isan i eo kwa etei i men gewas.
12 Kinniŋâ too saŋgonŋâ hâmbâ mem gwagori giari ge tap itâ sâm dâtnâŋgoip, “Nâ kinziŋ saŋgonsan, zorat topŋâ sa nâŋgânek.
12 Ah souwen sasawar ufunamaim, ana faifuw bosair yai inu’in bai iyoun naatu matabir maiye ana efan mara’iy. Jesu ibatiyih, “Kwa isa ayu abistan asisinafuban kwaso’ob?”
13 Zen nâgât Patâ sot Kembu sâme. Zo âlip sâme. Nâ yatâ ândian.
13 Kwa ayu isou “Bai’obaiyenayan naatu Regah kwarouw kwa’o’o, nati i gewasin maiyow. Anayabin i nati, Ayu i nati na’atube ama’am.
14 Nâ Kembuziŋ op ândim kinziŋ saŋgonsan. Ziiŋak yatik kinziŋ saŋgonsaŋgon op kore oraŋgâm ândine âlipŋâ upap.
14 Boun ayu kwa a Regah, a bai’obaiyenayan a souwen, kwa auman turanah ah kwanasouwen.
15 Tirâpzâŋguan, zo yatik op ândibi.
15 Ayu bai’obaiyen kwa isa asinaf, kwa isa iti boun asisinaf i na’atube kwanasinaf.
16 Nâ perâkŋak dâzâŋgua nâŋgânek. Kore aŋâ patâŋâ walâm ândiândiŋ, zo mân taap. Yatigâk nâgât kore anâ, zâk nâ mân walânibap.
16 Ayu turobe a tur ao’owen, akir orot i men ebi’ukwarin ana orot ukwarin isan, o tur abarayan i men orot baiyuninenayan na’atube.
17 Zen den zi nâŋgâm yatingen ândine zeŋgât nâŋga sâtâreŋoot upap.
17 Bounabo kwa sawar etei kwaso’ob, kwa iti kwanasisinaf na’at, kwa boro baigegewasin kwanab.
18 Nâ zeŋgât pisuk patâ mân san. A nâgât ligaap zorarâk san. Nâ ikâ zo gâsum sâlâpzâŋgowan, zo nâŋgan. Kembugât ekabân den ŋâi ziap, zo bon upap. Den zi itâ,
18 “Ayu men kwa etei isa ao’omih; ayu iyab arurubiniyih i aso’ob. Baise iti i mi’itube Buk Atamaninamaim hikikirum i tan titurobe. ‘Yait ayu airi rafiy afafaram, i koun ayu itu.’
19 Zo mân muyagei kânŋan dâzâŋguan. Oi bet muyagei Kembuŋâ kândom dâtnâŋgoip sâm nâgât topnâ nâŋgâm kwâtâtibi.
19 “Ayu bounaika a tur a’o’owenabo namatar, saise anamaramaim abistan namamatar kwa boro kwanitumatum Ayu i Yait?
20 Nâ perâkŋak dâzâŋgua nâŋgânek. Nâ a nep sâm pinda tuum ândei ŋâiŋâ a zo dâŋ galem op ândibapŋâ zâk yatik kore otnibap. Kore otnibapŋâ sâŋgonnogip, Anutu, zâk yatik kore okŋaŋgâbap.”
20 Turobe a tur ao’owen, yait ayu aiyun en ebaib, nati i Ayu ebubuwu; naatu yait Ayu ebubuwu, nati i yait Ayu iyunu anan i ebaib.”
21 Yesuŋâ den yatâ sâmŋâ um bâliŋ oi itâ sâm muyageip, “Nâ perâkŋak sa nâŋgânek. Zeŋgâren gâbâ a ŋâiŋâ sâi gâsânobi.”
21 Jesu iti tur eo’o ufunamaim, dogoron yababan awan karatan naatu eorereb, Turobe kwa a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta ayu boro babu nao.
22 Yesuŋâ den yatâ sâi arâpŋâ niŋ ŋâigât sap sâm niŋâ senân senân âŋagâwen.
22 Ana bai’ufununayah taiyuwih hima hinubunibun, hai kasiy ra’at yait isan eo’o.
23 — ausente —
23 Jesu ana bai’ufnunenayan orot ta i biyabuw, sisibinamaim ma’am.
24 — ausente —
24 Simon Peter isan itarasib eo, “Kwaibatiy, ait isan eo’o.”
25 Peteroŋâ yatâ oi nâŋâ Yesu gootŋan âimŋâ sâwan, “Kembu, gâ nâigât sat?”
25 Naatu Bai’ufununayan na fufufur Jesu sisibinika tit naatu ibatiy, “Regah yaita?”
26 Sa Yesuŋâ sâip, “Nalem mem sirogân pam pinda nimbap, a zorat san.” Yatâ sâmŋâ nalem memŋâ sirogân pam Yuda, Simoŋ nanŋâ, Karioto kamânân gok, zo pindi neip.
26 Jesu iyafutih eo, “Ayu rafiy anab tew yan anabutu’ub anabitin i orotoban nati.” Anamaramaim rafiy butu’ub, Judas Iscariot, Simon natun itin.
27 Nei ko Sataŋŋâ umŋan giarip.
27 Judas rafiy baib ana mar Satan marta’imon dogoron wanawanan run.
28 Den yatâ dukui arâp nâmbutŋâ, nen den zorat topŋâ mân nâŋgindâ âkip.
28 Baise bay hi’aa wanawanan Jesu tur abistan i isan eo’o men yait ta naniyan bai.
29 Oi itâ nâŋgâwen, “Zâk kât minduminduŋ galem ândiapkât yatâ sap. Zâk kendongât nalem kwâlâbapkât sap mo a kanpitâ kât ziŋgâbapkât sap.”
29 Nati ana veya Judas i kabay kakaif, imih Jesu iti tur eo’o i hinot na bay tobon bow na hiyuw isan, o sabuw aurih sawar meyemeye bow na baitih hirouw.
30 Oi Yudaŋâ nalem zo nemŋâ zaat âkŋan ŋâtâtigânak arip.
30 Nati gugumin wanawanan. Judas faraw bai eani’aan ana veya, i misir ufun tit.
31 Yudaŋâ ari Yesuŋâ arâpŋâ nâmbutŋâ nen itâ sâm dâtnâŋgoip, “A bonŋâ nâgât neule âsakŋâ âsagiap. Oi nâgât opŋâ Anutugât neule âsakŋâ ârândâŋ âsagiap.
31 Judas ufun titit anamaramaim, Jesu eo, “Sabuw bounabo Orot Natun ana aiwob nab nibirerereb hina’itin. Naatu Jesu wanawananamaim God ana fair natit sabuw hina’itin.
32 A bonŋâ, nâ Anutugât neule âsakŋâ muyagiangât Anutu zâk zikŋak a bonŋâ nâgât neule âsakŋâ muyagibap. Narâk mân kârep oi kek muyagibap.
32 Naatu God ana fair i wanawananamaim nabirerereb na’at, naatu God taiyuwin Orot Natun biyanamaim boro ana fair saise’ewat niwa’an nirerereb. God Natun akisinamo wanawananamaim boro nifai nabora’ara’ah naatu boro mar ta’imonamo.
33 Katep gakârâpnâ, nâ narâk pâŋkânok zen sot ândibat. Oi bet kârunibi. Oi Yuda a dâzâŋgowan, yatik zen dâzâŋgobâ. Nâ âibat, zoren âlip mân gabi.
33 “Natunatu, Ayu boro men manin bairit tanama. Mi’itube Jew sabuw hai tur ao’owen na’atube kwa boun a tur ao’owen. Kwa boro ayu kwananuwuhu. Ayu efan menamaim anan, kwa men karam kwanan.”
34 Oi zi gurumin den uŋakŋâ dâzâŋgobâ. Ziiŋak buku oraŋgâm ândibi. Nâŋâ buku otziŋgâm gâwan, zo yatik oraŋgâm ândibi.
34 “Obaiyunen tur boubun kwa abit. Turanah kwaniyabuwih. Ayu kwa abiyabuw na’atube, turanah bairi kwaniyabowbonen.
35 Zen yatâ op ândine a ziŋâ ziŋgitŋâ itâ nâŋgâbi, ‘Zen buku oraŋgâm ândiegât topziŋâ itâ nâŋgen. Zen Yesugât kâmut gakârâpŋâ.’”
35 Kwa turanah bairi kwanabiyabowbonen na’at, sabuw etei boro hinaso’ob kwa i ayu au bai’ufununayah.”
36 Yesu zâk den yatâ sâi ko Peteroŋâ mâsikâm sâip, “Kembu, gâ ikâ âiban?” Sâi Yesuŋâ sâip, “Nâ âibarân, zo narâk ziren mân gâban. Gâtâm ko gâban.”
36 Simon Peter Jesu ibatiy, “Regah, o menika kwenan?”
37 Sâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Nâ wangât itârâŋ mân gâbat? Nâ gâgât op ândiândinâ bira buŋ upap.” Sâi Yesuŋâ itâ sâm dukuip. Gâ nâgât opŋâ ândiândigâ birâna buŋ upapkât sat, zorat nâ perâkŋak dâgobâ. Gâ ŋâtik ziren kwâimbâninandâ sâp karâmbut oi kuruk aŋâ diŋsâbap.”
37 Peter ibat “Regah, aisimamih boun men ani’ufnuni? Ayu au yawas boro o isa anaya’ra’iy.”
38 (-)
38 Naatu Jesu iya’afut eo, “O anababatun ibogaigiwas ayu isou a yawas inayara’iy? Turobe a tur ao’owen, kokorere o’e nanamaim, o boro mar tounu inao inayoubu, ayu orot nati men aso’ob.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.