João 12
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs MNT
1 Pasowa kendon ombeŋan sirâm namburân kânok zei Yesuŋâ Betania kamânân arip. Kamân zoren mârum Lasaro mumuŋan gâbâ mâŋgei zaarip.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Oi zoren Yesu sii nalem om pindâne Mataŋâ tokim pâi Lasaro ârândâŋ tap niwe.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Tatnetâ Mariaŋâ kwâip belo ŋâi too wârânŋâ âlipŋâ, sâŋgân zâizâiŋ, zo mem Yesu kiŋan sâŋgonŋâ kâuk sâmotŋandâ âron meip. Oi mirâ zo itom âlipŋâ gam zeip.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Oi arâpŋâ neŋgât buku ŋâi Yuda, Karioto kamânân gok (Zâk narâk ŋâin Yesu tirâpzâŋgoi gâsum kuwe.), zâkŋâ itâ sâip,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 “Too wârân âlip, zorâŋâ sâŋgân kât 3 handeret yatâ mem a kanpitâ ziŋgi dâp opap.”
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coinstatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Zâk a kanpitâ zeŋgât mân nâŋgâm sâip. Zâkŋâ mindum kât pâpanŋaŋgât irâ, zo zâkŋâ galem op ândeip. Kât panetâ tik kâmbu memâip, zorat op sâip.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Sâi Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Birânek. Ambân zo den mân dukunek. Too hitom âlip, zo sâknâ saŋgori mua hanobi, zorat opŋâ kânŋan saŋgonnigap. Zâk âlip uap.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 A kanpitâ, zen âsâbâŋ zen sot ândibi. Nâ ko zen sot narâk karep mân ândibat.”
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Yesu zâk Betania kamânân ândei Yuda a doŋbep zâkkât siŋgi nâŋgâm zoren âiwe. Zen Yesuyâk iknam mân âiwe. Lasaro mumuŋan gâbâ mâŋgeip, zâk ârândâŋ iknam âiwe.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Mirâ haŋsâi a doŋbepŋâ kendongât Yerusalem kamânân zâiwe. Zen Yesu gam taap sâne siŋgi nâŋgâwe.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Den yatâ nâŋgâm sâtâre op gâmalem sot gâlaŋgât iinŋâ namuŋ mem mâtâbân muyaginam âiwe. Âi muyagem pam diim itâ sâwe, “Oe, Kembugât sâtkât gam niŋgat. Nen sâm âlip kwatgigen. Gâ Isirae nengât a kutâ.”
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Yesu zâk doŋgi sigan muyagem kwâkŋan zâi tâi arip. Zorat Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap, zorat dâp oip. Den zo itâ,
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Yerusalem kamân, Sioŋ mâirâp, zen mân keŋgât utnek. Iknek. A kutâ patâziŋ gaap. Zâk doŋgi sigan zorat kwâkŋan gaap.”
15 — ausente —
16 Narâk zoren arâpŋâ nen den zorat topŋâ mân nâŋgâwen. Yesu momŋâ zaat sumbemân zarip, zoren itâ nâŋgâwen, “Zo zâkkât op kulemguwe. Oi zâkŋâ zo yatik oip.”
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Mârum Yesu zâk Lasaro konsâi kwagân gâbâ gâi igâwe, zen den siŋgi zo a nâmbutŋâ dâzâŋgowe.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Oi sen mârât zorat siŋgi nâŋgâweŋâ a doŋbepŋâ gâmalem sot gâlaŋgât iinŋâ namuŋ mâtâbân âi muyagiwe.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Oi Parisaio a, ziŋâ ziŋgitŋâ bukurâpziŋ mindum târâwe itâ sâm dâzâŋgowe, “Nâŋgânek. Zen den nep tuune a doŋbep patâ zâkkârâk op naŋge. Oi zâkŋak walâniŋgi kwaksen.”
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 A kendongât Yerusalem kamânân gawe, zeŋgât oserân Grik a nâmbutŋâ ârândâŋ ândim Anutu mâte okŋaŋgâwe.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Zen Pilipo, Besaida kamân Galilaia hânân gokŋâ, zâkkâren âi itâ sâm dukuwe, “Patâniŋâ, Nen Yesu iknatkât otniŋgap.”
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Sâne Pilipoŋâ nâŋgâm Andrea dukui ârândâŋ Yesugâren âi den zo sâm dukuwet.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Dukoitâ Yesuŋâ itâ sâip, “A bonŋâ, nâ sumbem âsakŋânâ muyagibatkât narâk mâte uap.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Perâkŋak dâzâŋgua nâŋgânek. Segoŋ keetŋâ, zâk hânân gei yen mân zimbap. Hânân gei momŋâ bonŋâ doŋbep muyagibap. Ka keetŋâ hânân mân giari sâi bon buŋ opap. Hânân giari bonŋâ doŋbep muyagibap.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Ŋâi zâk hânân ândiândiŋâ buku okŋaŋgi gulip okŋaŋgâbap. Ŋâi zâk hânân ândiândiŋâ kâsa okŋaŋgâbap, zâk ândiândi kâtik muyagibap.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Ŋâi zâk nâgât kore ândibâ sâm nâŋâ mâtâp ândiwan, zorat dâp ândim molinibap. Yatâ op ândibapŋâ nâgâren gam nâ sot ândibap. Ŋâi zâk kore otnibap, zâk Ibânandâ sâi a patâ op ândibap.”
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 “Itârâŋ umnâ yâmbâriap. Oi dap sâbat? Itâ sâbat? Ibâ narâk ziren sâknam âsagenibap, zo sâna mân âsagibap. Yatâ mân sâbat. Wangât, narâk ziren sâknam itâ zo âsagenibapkât gewan, zorat.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Zorat Ibânâ gâ sâna kutsiŋgigaŋgât kutkâ neule âsakŋoot âsagibap.” Yesuŋâ yatâ sâi ko sumbemân gâbâ den ŋâi itâ geip,
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 “Neule âsakŋâ sa muyageip, zo dum sa muyagibap.” Oi a kâmut patâ kirâwe, ziŋâ itâ sâwe, “Zi sumbem kârap.” Oi nâmbutŋanda itâ sâwe, “Sumbem a ŋâiŋâ den dukuap.”
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Sâne Yesuŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Den zo ninaŋgât buŋâ. Zeŋgât op muyagiap.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Narâk ziren hângât a kutâ Sataŋ kâbakŋiŋiŋ. Oi a ambân tosaziŋaŋgât hâuŋâ mimbigât sâm kwâkâkwâkâŋ.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Nâ nagân nom mem zaat kwânâŋgânine ko hân dâp a diiziŋga nâgâren gabi.”
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Zo mumuŋaŋgât dap yatâ mumbap, zorat den sumbuŋâ zo sâip.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Sâi a kâmut kirâwe, zen itâ dukuwe, “Nen gurumin den sâlâpkum itâ nâŋgâmen. A bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât sâsâŋ, zâk âsagemŋâ mân mom ândim zâimâmbap. Oi gâŋâ itâ sat, ‘A bonŋâ nagân nom mem kwânâŋgânibi.’ A bonŋâ, zâk dap yatâ?”
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Sâne Yesuŋâ itâ mâburem dâzâŋgoip, “Kârâp âsakŋandâ narâk pâŋkânok osetziŋan âsageziŋgâm ândibap. Oi zen ŋâtâtikŋâ kâpizâŋgobapkât kârâp âsakŋâ zemziŋgi zâk mâte okŋaŋgâm ândibi. A ŋâi ŋâtâtigân âibap, zâk dap op mâtâpŋâ ikpap?
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Zorat âsakŋâ zemziŋgi nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâne kâmut gakârâpŋâ upi.” Yesu zâk den yatâ sâmŋâ tik âi ândeip.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Yesu zâk a ambân mâteziŋan sen mârât kulem top top tuugi ekŋâ mân nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâwe.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Zo Propete Yesaiagât den kâtigibapkât yatâ urâwe. Zâk mârumŋan den itâ sâm kulemgoip,
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Oi Yesugât den mân nâŋgâwe, zorat Propete Yesaiaŋâ Kembugât den ŋâi itâ sâm kulemguip,
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Zâk otziŋgi sinziŋ ŋâtâtiksâi umziŋ kâtigeip. Zo zen sinziŋandâ ek nâŋgâbegât. Oi umziŋandâ nâŋgâm kwâtâtibegât. Oi umziŋ melâŋne kubikziŋgâbamgât.”
40 — ausente —
41 Yesaiaŋâ Yesugât sumbem âsakŋâ, zo ekŋâ zâkkât yatâ sâip.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 A sâtŋâ zeŋgâren gâbâ doŋbepŋâ Yesugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâwe. Oi zo sapsune Parisaio ziŋ nâŋgâbegât kwâimbâwe. Mâpâmâpâse namin zâine kâbakŋeziŋgâbegât yatâ urâwe.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Zen a ziŋâ sâm âlip kwatziŋgâbigât yatâ urâwe. Anutuŋâ sâm âlip kwatziŋgâbap, zorat nâŋgâne yenŋâ oip.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Yesuŋâ den kâtikŋâ sâm itâ sâip, “Ŋâi zâk nâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnibap, zo nâyâk buŋâ. Sâŋgonnogip, zâk ârândâŋ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâbap.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Oi ŋâi zâk nâ nikpap, zo yatik sâŋgonnogip, zo ikpap.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nâ kârâp âsakŋandâ hânân gewan, zorat ŋâi zâk nâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwatnibapŋâ ŋâtâtigân mân ândim zobâ gâbap.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Ŋâi zâk dinnâ biri nâŋâ hâuŋaŋgât mân sâbat. Nâ a zeŋgât tosagât hâuŋâ ziŋgâbatkât buŋâ. Nâ kubikziŋgâm tânzâŋgobatkât gewan.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Ŋâi zâk kândâtnom dinnâ biri ŋâiŋâ tosaŋaŋgât den sâm kwâkâbap. Den sâman zo, zâkŋâ narâk patin tosaŋaŋgât topŋâ sapsubap.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Nâ den zo ninâ umgât mân sâman. Ibâ sâŋgonnogip, zâkŋâ sapsumnigi sâman.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Oi nâ nâŋgan. Ibânaŋgât diŋâ lum ândiândi kâtikŋâ muyagibi. Den sâman, zo Ibânandâ sâip dâp sâman.”
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.