Hebreus 9

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Târotâro sâŋgiŋan Kembu mâte okŋaŋgâbigât mâtâp zeip. Oi zorat Kembugât hâmbâ silepŋâ hânân zeip.
1 Obaibasit wantoro’ot nan ana maramaim, bora’ara’aten isan ana ofafar i ma’am naatu bora’ara’aten ana sis auman ana efan i hiwowab batabat.
2 Silep zo itâ tuuwe. Umŋâ ŋâi mâteyâk hâlâlu namâ sâwe. Zoren kârâp sisiŋ zo kirip. Oi zoren tâtatŋâ ŋâi tâip. Zorat kwâkŋan Kembugât siŋgi nalem hâlâlu sâsâŋ, zo tâip.
2 Yoyoban ana sis hiwowowab wanawanan ana itinin i iti na’atube, bar awan tetenane i kakafiyin, nati’imaim i ramef ana batabat efan hiyai, gem ta hiwowab hirouw imaim sibor ana rafiy hiya hisisibor.
3 Umŋâ ŋâi sâŋgumŋâ kom mânâŋgâtne zeip. Zo hâlâlu kâtikŋâ sâne zeip.
3 Faifuw hitaiy re’ere ufunane bar awan bairou’abin i kakafiyin, kakafiyin anababatun.
4 Zoren kâbak hitom âlip uuŋâ goide kâtŋâ tuutuuŋ, zo tâip. Oi târotârogât omboŋâ nakŋâ tuutuuŋ, zo sâkŋan goideŋâ kâpine tâip. Oi Aaroŋgât tân kâm takâm âiyagip, zo sot âmaŋ goide kâtŋâ tuutuuŋ, zorat umŋan nalem kutŋâ Mana, zo zeip. Oi târotârogât gurumin den kârân kulemgoip, zo zeip. Kut ŋâi ŋâi zo omboŋ umŋan ziwe.
4 Nati’imaim i gemogem ta fi’ufiu afunin isan gold amaim hiwowab, naatu obaibasit ana Mouw gold amaim hiwowab hirouw. Nati Mouw wanawanan i manna ana kibub gold amaim hibu’ur hiwan, Aaron ana tu marasika rourin mamatar naatu kabay rebah rou’ab God ana tur 10 hikikirum auman hiwan hiya.
5 Omboŋ kwâkŋan sumbem a dâpŋâ zagât abâtzikŋandâ omboŋ kwâkŋan pam kirâwet. Osetzikŋan tosaziŋ buŋ upapkât namâ galem aŋâ bâu gilâm lokimarâwe. Ziren kut ŋâi ŋâi zorat den kârep mân sâbat.
5 Mouw tafanamaim tounamatarabe rou’ab hitar God ana taragub na’atube, bowabow kakafih notawiyen ana efanamaim bebeh hitatar hibatabat. Baise boun i men ana ma anikinitur iti sawar etei isah ana’omih.
6 Kut ŋâi ŋâi zo kubikne zei namâ umŋâ mâteyâk zoren tirik namâ galem a zen âsâbâŋ zâim nepziŋ tuumarâwe.
6 Sis wanawanan sawar i iti na’atube hiyayabuna ufunamaim, firis hai bowabow isan mar etei hirur i bar awan tetenane imaim hibowabow.
7 Ka namâ umŋâ ŋâi zoren tirik namâ galem a patâ zâk zikŋik kendon patâ ŋâigât umŋan sâp kânok zâimâip. Oi gilâm buŋ mân âimâip. Bâu gilâm sorâk âim zikŋâ sot a ambân zeŋgât tosagât lokimâip. Mân nâŋgâm tosa muyagiwe, zo buŋ upapkât yatâ opmâip.
7 Baise sis awan bairou’abin i firis ukwarin akisinamo irur. Naatu nati i kwamur ta’imon wanawananamaim mar ta’imonamo rur. Runamih i men asir rurumih, baise rara boro nab narun i ana bowabow kakafih isan naatu sabuw hai kasiyomaim kakafih hisisinaf isan nasibor.
8 Zorat topŋâ Tirik Kaapumŋâ itâ tirâpnâŋguap. Tirik namâ galem a ziŋ umŋâ mâteyâk zoren zâim nep tuum ândiwe. Narâk zoren umŋâ ŋâi hâlâlu kâtik sâme, zorat bagibagiŋaŋgât mâtâp mân âsageip.
8 Anun Kakafiyin bebeyan bi’obaiyih Tafaror Bar sis awan bairou’abin Kakafiyin, Kakafiyin Anababatun ana ef men hibotawiy, anayabin bar awan tetenane imaim hibowabow.
9 (Den san zi den sumbuŋâ. Narâk zi topŋâ nâŋgâbigât san.) Hâmbâ silebân nalem sot zuu uuŋâ, zorâŋ dap op a ziŋ Anutu mâte okŋaŋgâwe, zeŋgât umziŋ salekkobap?
9 Sawar iti etei i ina’inan na’atube boun isan bi’obaiyit. Anayabin nati ana veya’amaim sabuw kwafirenayah siwar naatu sibor hibow hina hisisibor, dogoroh wanawanan hai naniyan hibaib i men kukusouwimih.
10 Zo sâkkârâk den kâtik. Nalem sot toogât sot sâk saŋgon zorat den zeip, zo yatâ. Zo zinziŋ kâtik mân sâsâŋâ. Bonŋâ muyagei zo birâbirâŋ.
10 Sawar iti etei i biyat ana ofafar, bay aa, harew tom, naatu harew kif hai ef ta ta imaim hima hisinaf inan Regah ana ef boubun botawiy.
11 Kristoŋâ ko kut ŋâi ŋâi bonŋâ muyagibap sâsâŋâ. Zorat zâkŋâ tirik namâ galem a patâ muyageip. Oi hâmbâ silep tobat ŋâi, bonŋâ, betŋâ mân tuutuuŋ, hânân mân ziap, zoren bageip.
11 Baise Keriso i na sawar gewasih himatar tema’ama hai Firis Gagamin matar, naatu in sis gagamin rousouwin anababatun imaim run. Iti sis men sabuw umahimaim hiwowab naatu men iti tafaram turin.
12 Zâk noniŋ makau zeŋgât gilâm sot buŋâ. Zikŋâ gilâmŋâ hâlâlu namin sâp kânok bagei gilâmŋandâ sâŋgâniŋ meip. Sâŋgâniŋ meipkât zâkkât siŋgi urâwengât zâkkât siŋgi op zâimânat.
12 Mar moumurih na’in isan mar ta’imon rara bai Bar Kakafiyin, Kakafiyin anababatun run, men goat o cow orot hai rara bai runamih. Baise Keriso taiyuwin ana rara bai run, naatu nati rara’amaim mar etei kakafin ana fafatumane rufamit tatit.
13 Noniŋ makau zeŋgât gilâm, zorâŋ a sâkziŋ salekkubapkât aam sâkziŋan pane hâlâlu minziŋgi Kembu mâte okŋaŋgâmarâwe. Makau kârâbân sem simbup oip, zorat kâuŋâ zorâŋ sâkziŋan saŋgori Kembu mâte okŋaŋgâmarâwe.
13 Goat naatu cow orot hai rara naatu cow natun ana fufum sabuw kwafirenayah ofafar hi’astu’ub biyah hibokarit tema’am i biyahimaim tetata’asi’asiy saise hai gubagub hinaseser maiye.
14 Kaapumŋâ ândeipŋâ ândiap sot ândibap, zâk Kristo mam okŋaŋgi zâkŋâ um sâkŋâ salek op Anutugât siŋgi sâm ândiândiŋâ biri gilâmŋâ geip. Oi Kristoŋâ gilâmŋandâ umniŋ saŋgorip. Nen orot mâmeniŋ gukupitŋandâ tuugindâ umniŋ sumunkoip, zo Kristoŋâ saŋgori salekkoip. Gilâmŋâ umniŋ saŋgori Anutu, ândiândi mariŋâ, zâkkât kore mâman a ambân urâwen.
14 Baise Keriso ana rara i igewasin naatu ra’at kwanekwan. Anunin wanatowan ana fairamaim, Keriso taiyuwin biyan rousouwin it ata kakafin isan God siribuw. It ata kakafih tata’amaim nawiyit tan tamomorob iti rara’amaim it kusouwit, saise it tatan God wanatowanin isan tatabow.
15 Zorat Kristo zâk târotâro uŋakŋaŋgât nakŋâ oip. Târotâro sâŋgiŋan ândim tosa muyagiwe, zo buŋ upapkât moip. Oi zorat zâkkât siŋgi a zen bet sâwât, ândiândi kâtik zeŋgât siŋgi sâip, zo âlip mimbi.
15 Ana’an iti isan Keriso na obaibasit boubun ana orot foun batayan matar, saise sabuw iyab God rubinih wanatowan ana baigegewasin eomatanih nitih. Anayabin sabuw obaibasit atamaninamaim hima kakafih hisinaf obaibasit ana ofafar hi’astu’utu’ub hinan Keriso ana morobomaim tubunih hitit.
16 Bet sâwâtkât mâtâp itâ ziap. Mariŋandâ moi ko galem upme.
16 Kwahan ana ef iti na’atube, orot yawasin ema’ama taintuwan ana kwahan boro men hinab, baise namomorob ana veya orot yait kwahan bain isan ana baibasit fefemaim kikirum boro i nab.
17 Wâgân ândei bet sâwât den sâsâŋ zo yen zimbap. Moi ko den zorat bonŋâ muyagibap.
17 Anayabin orot yawasin ema’am kwahan boro mi’itube hinab, baise namomorob ufunamaim i karam boro hinab.
18 Zorat târotâro sâŋgiŋâ zo gilâm buŋ mân muyageip.
18 Ana anaban nati isan, imih obaibasit atamanin ana veya, sawar etei i rara’amaim hin yabih himamatar.
19 Mose zâk den kâtigân den top top minduminduyân a dâzâŋgom naŋgâm makau sot noniŋ gilâm too sot mâpotŋâ râma sâmotŋandâ zoren saam zorâŋâ gilâmân kwândeŋâ Kembugât ekap sot a ambân aksik patâ kwititapkoip.
19 Obaiyunen tur ofafaramaim tutufin etei Moses eo sabuw hinonowar ufunamaim, cow hai rara bai harew auman sartabir, naatu sheep bunibunin hinuw himanak inu’in bai momowar famenamaim iutan eotore butu’ub God ana Buk Firorow tafanamaim ta’asi’asiy naatu sabuw biyah auman ta’asi’asiy.
20 Zâkŋâ itâ dâzâŋgoip, “Anutuŋâ târotâroŋâ sâm kâtigem ziŋgip, zorat gilâm zi.”
20 Naatu sabuw iuwih, “Iti rara i God ana obaibasit kwa bai’ufnunin isan eo ebiyuni kwanabosiyasiyar.”
21 Yatigâk hâmbâ silep sot âmaŋ mot gilâmŋâ kwititapkoi saŋgonziŋgip.
21 Ef ta’imon Moses rara bai Sis Kakafiyin sisibin roun roun naatu kwafiren hai sawar etei biyahimaim ta’asi’asiy.
22 Zorat den kâtikŋan sâsâŋaŋgât kut ŋâi ŋâi âksik saŋgon naŋgânaŋgâŋ sot gilâm buŋ, zorâŋ tosa guligulipkuŋ mân ziap.
22 Turobe ofafar eo na’atube, sawar etei hai kouksouwen i rara akisinamo, naatu rara men nasusuwa na’at bowabow kakafin ana notawiyen i en.
23 Sumbemân kut ŋâi ŋâi bonŋâ ziap. Oi zorat dâp hânân gilâm yenŋandâ kut ŋâi ŋâi saŋgonbapkât sâsâŋâ. Uren bonŋâ ko Yesu zikŋâ sâŋgânŋâ patâ saŋgonbapkât mâtâpŋâ muyageip.
23 Imih nati sawar tutufin etei i mar ana itinin i ana bai’u’ur, imaim hi’ufunun sibor hiya hikukusouwen. Baise mar ana sawar i sibor gewasinamak imaim hinakusouwen, men bobaituw hai rara.
24 Zorat opŋâ Kristo zâk tirik namâ hânân, betŋâ tuutuuŋ, u bonŋâ zorat dâp, zoren mân bageip. Zâk u sumbemân tirik namâ bonŋâ, zoren bageip. Oi zoren Anutu mâteŋan ândim niiŋaŋgât op nep tuumap.
24 Anayabin Keriso i men Sis Kakafiyin mar ana itinin sabuw hi’u’ur umahimaim hiwowowab runamih, baise it isat maramaim run God nanamaim bat it ebibaisit.
25 Tirik namâ galem a zen kendon dâp noniŋ makau kom gilâm mem zâime. Kristo zâk zo yatâ mân oip. Zâkŋâ sâp kânok um sâkŋâ zo Kembugât siŋgi sâm zâi pâip.
25 Firis Gagamin kwamur etei matan yi bobaituw hai rara bai Efan Kakafiyin Kakafiyin anababatun run sisibor, baise Keriso i men mar moumurih na’in biyan bai run siboromih.
26 Kristo zâk tirik namâ galem a nâmbutŋâ zo yatâ opmâip sâi hân muyageibân gâbâ sâknam nâŋgâm gâbap. Zâk yatâ mân opŋâ narâk murukŋan zi suupniŋ mem tosaniŋ gulipkubapkât muyageip.
26 Nati na’atube tasisinaf na’at, tafaram mamatar ana veya na iti boun titit i boro biyababan moumurin na’in tab. Baise tana yomanin tatitit ana veya, Keriso mar moumurih na’in isan mar ta’imonamo na tit, bowabow kakafin souwin isan taiyuwin biyan siboromih yai.
27 Aŋâ kânok munatkât sâm niŋgip. Oi zorat kwâkŋan dinniŋâ sâm kwâkâbapkât sâsâŋâ.
27 Imih orot etei hai morob i boro mar ta’imon hinamorob, naatu morob ufunamaim etei boro God ana baibatiyen hinab.
28 Oi Kristo zâk yatik a doŋbep neŋgât tosaŋâ kwâkŋan zari sâp kânok moipŋâ dum ga bâliŋâ saŋgonbap, zo buŋâ. Zâk gâbapkât um bâbâlaŋ op mambât ândimen, nen miniŋgâbapkât gâbap.
28 Imih Keriso i mar ta’imonamo biyan siboromih yai, sabuw moumurih na’in hai bowabow kakafin notawiyen isan. Naatu boro mar bairou’abin namatabir maiye, men bowabow kakafin isan, baise sabuw iyab yawas wanatowan isan hima tekakaif nan niyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.