Hebreus 12
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 A sâŋgiŋâ kâmut patâ yatâ zorâŋ haamnâŋgom niŋgit tegât kut ŋâi yâmbât sot bâliŋaŋgât tâkŋâ kâpinâŋgomap, zo mânâŋgât birânat. Oi mâtâp tirâpnâŋgowe, zorik âkonŋâ buŋ sârârâk kârâm âim kikerân takânat.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Oi Yesu, nâŋgâm pâlâtâŋgât mariŋâ sot bon muyamuyage, zâkkâren sen kwap ândinat. Zâk sâtâre muyagibapkât sâsâŋâ, zorat nâŋgâm poru nagân sâknam nâŋgâm moip. Oi zorat aŋun kwâkŋan zari nâŋgi yenŋâ oip. Yatâ opŋâ Anutu, imbaŋâ mariŋâ, zâkkât âsan bongen zarip, ândiap.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Bâliŋ mâme zen kâsa okŋaŋgâm mem ŋâi ŋâi okŋaŋgâne nâŋgâm tâtâlim kâtigeip. Zen ko umziŋ loribegât zâkkât nâŋgâmŋâ âkonŋâ buŋ kâtigibi.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Zen bâliŋandâ lotŋan kwatziŋgâbâ sâi kâtigem um sâkziŋ kubikaŋgâm kinkin, zo yatâ op ândiwe. Ka bâliŋandâ kâtigem tâmbetzâŋgobat sâi ko dap upi?
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 Anutuŋâ narâpŋâ zâŋgonsâm itâ sâip. Den zo nelâmzâŋguap? Den zo itâ sâip,
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Anutu zâk a umŋâ gâsuziŋgâm zeŋgât narâpnâ sâmap, zen zâŋgom kubikziŋgâmap.”
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Zorat op ko Kembuŋâ kubikziŋgâbam sâi mân keŋgât upi. Anutu zâk ziŋgiri nan bârarâp utne yatâ otziŋgâmap. Zeŋgâren ibârâpziŋandâ yatik narâpziŋ kubikziŋgâme.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Anutuŋâ zen kubikziŋgâmap. Mân kubikziŋgi sâi ko laŋân gâbâ âsagiwe sâbem.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Oi ŋâi sâbâ. Hânân ibârâpniŋ zen nâŋgom kubikniŋgâne dinziŋâ lum hurat kwatziŋgâmen. Oi sumbem mariŋâ, um dâpniŋaŋgât Ibâ, zâk yatik hurat kwâkŋaŋgâm ândeindâ dâp upap. Yatâ op ândim, ândim kwâtâtinat.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Hânân ibârâpniŋ ziŋ narâk pâŋkânok âkŋâleziŋâ dâp nâŋgom kubikniŋgâme. Sumbem Ibâniŋandâ ko âlip op ândinatkât kubikniŋgâmap. Zikŋâ hâlâlu ândiândiyân târokwatnatkât opmap.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Kubikkubik muyagibap dâp, zo nâŋgindâ umâlip mân oi sâknam nâŋgâmen. Oi bet ko kubikkubigân ândim kâtigimen, neŋgâren bonŋâ muyagemap. Kubikkubikkât bonŋâ zo târârak ândiândiŋ sot um lumbeŋâ.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Zorat zen bitziŋâ lolot sot pabutziŋ bâliŋâ zo kubikŋâ kâtigibi.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Oi kinziŋ lâŋbigât mâtâp zo kubikŋâ zeŋgâren pabutziŋ bâliŋâ zo âlip oi lâŋ âlip upi.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Zen a aksik patâ zen sot lumbe ândiândiŋaŋgât nep tuubi. Oi um hâlâlu op ândibigât kâtigibi. Um sumun sot ândim Kembu igikŋâ, zo mân ziap.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ Anutugât tânzâŋgozâŋgoŋ, zo walâbapkât galem oraŋgâm ândibi. Oi osetziŋan um kâlak dengât kârâpŋandâ ziŋgesebapkât galem oraŋgâm ândibi.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Oi zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ Esaugât mâtâbân lâŋ lâŋ ândiândiŋ sot a hurat mân kwâkwat mân upap. Esau zâk nalem kânok zorarâk op kândom âsaâsagiŋaŋgât bet sâwât zo birip.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Zen zâkkât nâŋgâme. Zâk bet mâsop mimbâ sâi aŋgân kârip. Kut ŋâi oip, zorat isem umbâlâ op um melâŋmelâŋŋaŋgât mâtâp mân muyageip.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Narâk ziren zen bakŋâ ŋâi gâsum mâsâsuatme. Kârâpŋoot, zoren mân âiwe. Oi ŋâtâtikŋâ, sasa sot pibâ zorat umŋan mân bagiwe.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 Oi lâmun diŋâ patâ sot den kwamit patâ zo mân nâŋgâwe. Mârum ko sâkurâpziŋâ mirâ kamân kâtikŋan ândim den zo hiriŋsâbapkât ninâu sâwe.
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Den itâ muyageip, zorat nâŋgâne imbaŋâ oip, “A mo zuu ŋâiŋâ bakŋâ zo lâŋi kâtŋâ kune mumbap.”
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Kut ŋâi zo sânâm kwâtkwâtŋoot muyagei Moseŋâ sâip, “Nâ keŋgât op sânâmnâ sâmbuap.”
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Mârum yatâ âsageip. Narâk zi ko zen bakŋâ yatâ zoren buŋâ. Zen Sioŋ bakŋâ, Anutu ândiândiŋ, zâkkât kamân patin sumbemân, Yerusalem kamân uŋakŋan ga giwe. Oi sumbem a doŋbep, a mân sâlâpzâŋgozâŋgoŋ sot sâtâre mindumindu patâ.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Anutugât narâpŋâ kutziŋ sumbemân kulemgoi ziap, zen mâte otziŋgâwe. Oi a aksik patâ neŋgât den sâm kwâkâkwâkâŋ a patâ, Anutu sot a hâlâlu minziŋgip, zeŋgât um dâpziŋâ, zeŋgâren târokwarâwe.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Oi Yesu târotâro uŋakŋaŋgât nakŋâ, zâkkâren gamŋâ gilâm saŋgonsaŋgon mâte urâwen. Gilâm zorâŋ Abegât gilâmŋâ tosa sâm muyageip, zo yatâ buŋâ. Yesugât gilâm zorâŋâ saŋgoniŋgâbapkât geip.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Zen den dâzâŋgobap, zo zâk kândâtkubegât galem oraŋgâm ândibi. Mârumŋan hânân ge Sinai bâkŋan gâbâ sâkurâpziŋâ den dâzâŋgoi birâne hâuŋâ muyageziŋgip. Zi sumbemân ândim den dâtnâŋgomap, zâk kândâtkom dap yatâ hâuŋâ buŋ ândinat?
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Anutuŋâ Sinai bâkŋan den sâi diŋandâ hân mâŋgeip. Oi zi ko du âsagibapkât sâm kâtigeip. Anutuŋâ itâ sâip,
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 Dum mâŋgibat sâip, zo ko kut ŋâi ŋâi muyageip, zo mâŋgei buŋ upapkât nâŋgâm sâip. Buŋ oi zinziŋ kâtik zo muyagem yen zimbi.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Nen Anutugât um topŋan ândinatkât siŋgi kwatniŋgip, zo zinziŋ kâtikŋâ. Zo minat, zorat Anutu sâtâre okŋaŋgânat. Oi pindiŋsâm hurat kwâkŋaŋgâm keŋgât op mâpâsinat.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Wangât, Anutuniŋâ, zâk kârâp patâ yatâ, zorat op ko. Kârâpŋâ kut ŋâi ŋâi bâliŋâ sem naŋgâbap, zorat san.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.