Gálatas 4
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Itâ sa nâŋgânek. Katep mâik ŋâi ibâŋâ moi bet boi zo zâkkât siŋgi oi dâŋ mân galem upap. Zo kanpitâ yatâ ândibap.
1 Tur tabo anao maiye kwana’itin, orot emomorob nati tot buyoy tutufin etei i natun kek nowan, baise nati kek i akir mowan na’atube boro hinao’waiwin, ana bowabow hinabowawain, anayabin i kek sosof.
2 Oi zâkkât torerâpŋandâ zâkkât bet sâwât zo galemgum ândine lâmbatŋâ ibâŋandâ narâk sâip, zo oi galem upap.
2 Kek sosof ana veya na orot namamatar ana founamaim, orot gagamih afa nati kek boro hinakaif, naatu ana sawar tutufin etei auman boro hinakaif nanan tamah ana kwamur ya’iyai na’atube nab, imaibo ana sawar tutufin etei boro hinaya’abun umanamaim nayen.
3 Kristogât siŋgi a ândien, neŋgâren zo yatik ziap. Mârumŋan umniŋan katep yatâ oi hângât kut ŋâi ŋâi zorat kore op ândiwen.
3 Ef i nati ta’imon it isat na’atube matar, it kek na’atube tai’akir iti tafaram hai afiy kakafih hibonawiyit, tanot boro imaim hitiyawasit.
4 Oi bet narâkŋâ sâsâŋâ zo mâte oi Anutuŋâ nanŋâ sâŋgongoi ambân sigan ŋâigâren gem gâi kâmbonŋâ opŋâ meip. Zâkŋâ âsagemŋâ Mosegât gurumin den lum kore op ândeip.
4 Baise veya anababatun na titit ana maramaim, God taiyuwin Natun iyafar na tafaram babin natun na’atube taub yai, Jew sabuw hai ofafar babanamaim ma.
5 Zo ko nen gurumin dengât dumunân gâbâ olaŋniŋgâbapkât yatâ oip. Nen Anutugât nan bârarâp utnatkât yatâ oip.
5 Sabuw iyab ofafar babanamaim hima’am tobon botaitih, saise it mi’itube tatan God natunatun tatamatar.
6 Oi nen Anutugât nan bârarâpŋâ uengât Anutu nanŋaŋgât Kaapumŋâ umniŋan sâŋgongui gei Anutu itâ sâm konsâmap, “Aboŋ, Ibânâ âlipŋâ.”
6 Natunatun baiturobe isan, God Natun Anun Kakafiyin iyafar it dogorot wanawanan rerey eo, “Abba, Tamaiya!”
7 Zorat nen kore a buŋâ, narâpŋâ ândimen. Oi nanŋâ ândimŋâ Anutu umâlepŋaŋgât bet sâwât mariŋâ op ândinat.
7 Imih kwa i men akir sabuw, baise God natunatun, naatu kwa i kwana natunatun kwamatar, imih toto buyoy tutufin etei God nowan boro natunatun nitih.
8 Zen mârumŋan Anutu mân nâŋgâŋaŋgâm ândim lopio sot kut ŋâi ŋâi yenŋâ, zeŋgât kore op ândiwe.
8 Marasika kwa God men kwaso’ob imih tafaram hai afiy isah kwai’akir, nati i men God hai babatun.
9 Narâk ziren ko Anutuŋâ ziŋgit buku otziŋgi zeŋgoot zâk ekŋâ topŋâ nâŋge. Yatâ opŋâ wangât sâkurâpziŋaŋgât pat siŋgi mem ândiwe, zo dum mâte otziŋgânam kore otziŋgânam ue.
9 Baise boun i kwa God kwasu’ub naatu God kwa su’ubi, naatu mi’itube iban maiye kwakokok kwanamatabir wagabur ririmih naatu murubih kwani’uf nunihimih. Aisim kwakokok iban hai akir kwanamatar maiye.
10 Zen kendon top top zorat nâŋgâne bonŋâ oi tapme.
10 Kwa i tafaror hai veya gagamih, sumar yomanih hai hiyuw, mour hai veya gagamih naatu kwamur yomanih veya gagamih imaim a not gagamin kwabitin, kwanotanot boro imaim yawas kwanab.
11 Zorat nepnandâ zeŋgâren tuuga bon buŋ opapkât nâŋgâm kwâkâ opman.
11 Bowabow nati na’atube kwasisinaf i ayu abirubir, nati ana itinin kwa baibaisi isan asisinaf i yabin en?
12 Bukurâpnâ, nâ dâzâŋgua nâŋgânek. Nâ zeŋgât tobat yatâ orâwan. Zorat ko zeŋgoot nâgât tobat yatâ upi. Zen sot ândia bâliŋâ mân otniwe.
12 Ayu ana kwabe amatar bairi tama’am ana veya, ayu isou men kafai kakafin ta kwasinaf. Imih taitu ao’ototofari ayu’ube kwanamatar.
13 Zen nâŋgâme. Nâ mârum kamân ŋâin âibam ua mâsek otnigi birâm zen sot tap den siŋgi âlipŋâ dâzâŋgom ândiwan.
13 Kwaso’ob ayu boubuntoro’ot Tur Gewasin kwa isa abai anan ana veya i sawow auman baise a binan kwanowar.
14 Nâ mâsek patâ op ândia zen âkonŋâ buŋ on galem otniwe. Oi mân nikne bâliŋ oip. Buŋâ. Zen niknetâ Anutugât sumbem a yatâ orâwan. Opoŋ, niknetâ Yesu Kristo yatâ ua galem otniwe.
14 Basit, ayu biyou sawowomaim iwa’an kwa rurutubuni na’atube, kwa men kafai ayu kwanuw furuwu o kwahaiwu, baise au merar kwayi kwabuwu God ana tounamatar ta na’atube, naatu Keriso Jesu ana merar kwatay kwatabaib na’atube ayu kwabuwu.
15 Oi narâk zoren sâtâre urâwe, zo dap op buŋ uap? Zen mârum sinziŋ keetŋâ sâmbum nâ ninam urâwe. Zo yatâ tânnonam urâwe. Zo perâkŋak nâŋgâmŋâ san.
15 Kwa ayasisir i ra’at, baise boun abistan matar? Ayu boro iti na’atube kwa isa atao, “Matah hitabobotaitenamih tim mata kwatabotaiten, ayu kwatitu.”
16 Narâk ziren ko dap dap yatâ den bonŋâ dâzâŋgua niknetâ kâsaziŋ yatâ uan?
16 Ana itinin i ayu ana kwa arakit amatar, anayabin ayu tur anababatun ao kwanowar imih i?
17 A nâmbutŋandâ den kelâkŋoot sâme. Ziŋâ zen kândâtnom zeŋgât a upigât yatâ sâme. Zen den kelâk sâsâŋâ zo âlipŋaŋgât buŋâ.
17 Nati sabuw baifuwenayah hai kok gagamin i kwa hinabuwi isah kwanarabon ayu kwanihamiyu, baise men kwa a gewasin isan tisisinaf. Nati hai not i kwa hinabuwi i hai gewasin isan.
18 Kut ŋâi âlipŋaŋgât den kelâk sâsâŋâ, zorâŋ âlipŋâ. Zo zeŋgâren ga ândiayâk buŋâ, zâmbamŋâ aria utne âlip upap.
18 Sabuw hai kok gagamin kwa buwi rabon kou’ay ta’amaim i gewasin naatu anayabin gewasinamaim i basit, baise men ayu nati’imaim ana ma’ama hinasinafumih.
19 Murarâpnâ, nâ zeŋgât op sâknam op tâpman. Oi zorik nâŋgâm Kristogât tobat zeŋgâren muyagibapkât sâknam zo nâŋgâm zâibat.
19 Are natunatu, babin taubumih biyababan ebaib na’atube, ayu biyababan ta’imon kwa isa abai anan kwa a’itinin Keriso’obe kwanamatar imaibo nuhunafot.
20 Nâ zeŋgât nâŋgâmŋâ zeŋgâren gamŋâ den dâzâŋgobatkât otnigap. Nâ zeŋgât op nâŋgâm kwâkâ uan.
20 Au notamaim anotanot boun mi’itube biyamaim atatit saise kwa isa abisa anotanot atao kwatanowar, boun men aso’ob abisa boro ayu kwa isa anao.
21 Den ŋâi mâsikâziŋga dâtonek. Gurumin dengât kore utnat sâme, zen zorat ekap sâlâpkum nâŋgâme mo buŋâ.
21 Kwa iyab ofafar babanamaim kwama’am akokok anibatiy, kwa ofafar eo’oban naniyan kwabaib?
22 Zoren itâ kulemguwe. Abaramgât nanzatŋâ âsagiwet. Ŋâigât kutŋâ Ismael. Zâk kore ambân zâkkâren gâbâ âsageip. Ŋâi ko kutŋâ Isaka. Zâk zikŋâ âmbinŋandâ meip.
22 Iti na’atube hikirum ema’am, Abraham natunatun i rou’ab. Natun ta i akir babin biyanane, natun ta i aawan anababatun biyanane.
23 Oi kore ambânŋâ meip, zo ko yenŋâ muyageip. Ambinŋandâ meip, zo Anutuŋâ den kânŋan sâip, zo kâtigei âsageip.
23 Natun iti akir babin biyanane i tufuw maiyow tufuw, baise natun ta i aawan anababatun biyanane tutufuw i God ana omatanenamaim tufuw.
24 Oi den zorat torenŋâ itâ ziap. Ambân zagât zo siŋgi âlip târotâro zagât, zorat dâp urâwet. Anutuŋâ Sinai bâkŋan târotâro ŋâigât den Mose dukuip. Târotâro zorat arâpŋâ zen kore a ambân urâwe, zorat dâp Hagaŋâ oip.
24 Iti sawar tana’i’itin gewas i oroubon na’atube. Baibin rou’ab hairi hai itinin i obaibasit rou’ab. Obaibasit wantoro’ot i oyaw Sinai isan, naatu nati’imaim iyab hitutufuw i akir na’atube hitufuw. Nati i Hagar natunatun.
25 Haga zâk Sinai bakŋâ Arabia hânân taap, zorat dâpkwap san. Oi Yerusalem mâirâp sot Sinai bakŋâ, zen dâpziŋ kânok ue. Zen kore a ambânâk ue. Zen Mosegât gurumin den zo kore kwap ândime.
25 Naatu oyaw Sinai i Arabia wanawananamaim ebatabat, imih nati i Hagar ana itinin, naatu boun ana veya Hagar ana itinin i nati Jerusalem bar meraramaim ta’i’itin, anayabin i natunatun bairi i akir sabuw.
26 Oi Yerusalem kamân uŋakŋâ u sumbemân taap, zâk Sera yatâ kore buŋ. Oi kamân zorâŋâ mamniŋ uap. Yesugât kâmut ândimen, nen Yerusalem uŋakŋâ sumbemân taap, zorat kâmut.
26 Baise mar ana Jerusalem i roufamen, naatu nati babin i it hinat.
27 Kembugât ekabân Yerusalem kamân sâŋgiŋâ sot uŋakŋâ marirâp, zeŋgât den ŋâi itâ ziap,
27 Bukamaim hikikirum eo na’atube, “Babin o yait a’ar, aur kek en, iniyasisir, inakawasa, fana aumetawat na’in iniwow, anayabin o kek hai tufuw ana biyababan men itatam. Baise babin yait taubu’e, a’arin ma’am ana kek boro moumurih na’in hinatufuw, naatu babin aawan auman boro nanatabir.”
28 Bukurâpnâ, Anutuŋâ den kânŋan sâip, zorat bonŋâ nen nan bârarâp urâwen. Oi zorat dâp Isaka âsageip.
28 Imih taitu, kwa i God ana omatanen natunatun Isaac eo’omatan na’atube.
29 Mârum katep yenŋan âsageip, Ismael, zâkŋâ ŋâi Kaapumgât sâtkât âsageip, Isaka, zâk kâsa miŋaŋgip. Narâk ziren zo yatik ziap. Mosegât gurumin den kore ândime, ziŋ Kristogât kâmut nen kâsa otniŋgâme.
29 Nati ana veya’amaim kek tufuw maiyow tutufuw misir kek Anun Kakafiyin
30 Oi Kembugât ekabân den dap yatâ ziap? Den ŋâi itâ ziap, “Kore ambân sot nanŋâ molizikâna âibabot. Kore ambângât nanŋandâ bet boi zi mân galem upap. Zikŋâ ambinŋaŋgât nanŋandâ bet boi zo galem upap.”
30 Baise bukamaim mi’itube eo? “Akir babin natun hairi kwanunih titit, anayabin akir babin natun boro men karam roufamen babin natun tamah ana toto ana buyoy turin nabaimih.”
31 Bukurâpnâ, Kristogât a nen kore ambângât kiun buŋ. Nen ambinŋaŋgât kiurâp uen. Zorat op ko Anutugât nan bârarâp op ândien.
31 Isan imih taitu, it i men akir babin natunatunamih, baise roufamen babin natunatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.