Gálatas 3
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 O Galata a, zen nâŋgânâŋgâziŋ buŋâ. Dap dap op um gulip kwatziŋge? Yesu Kristo poru nagân kuwe, zâkkât siŋgi muyap sâm muyegeziŋgâwen.
1 Kwa Galasia sabuw i kwabikoko’aw! Yait rarafi kwabi’afesair? Kwa etei matamaim Jesu Keriso onaf afe’en momorob isan, ayu bebeyan maiyow ana morob mi’itube i akubunabuna kwanowar.
2 Nâ den ŋâi mâsikâziŋga dâtonek. Tirik Kaapum miwe, zo dap op miwe? Mosegât den kâtik lumŋâ miwe?
2 Imih au baibat ta’imon anibat kwanao ana nowar. Anun Kakafiyin kwabaib i ofafar eo na’atube kwasisinaf imih kwabai, o Tur Gewasin kwanowar kwaitumatum imih kwabai?
3 Nâŋgânâŋgâziŋ buŋ? Kaapum sot pâlâtâŋ urâweŋâ zo birâm mâtâp sâŋgiŋan bagie?
3 Kwa mi’itube’emih kwabikoko’aw! Kwa i Anun Kakafiyinamaim kwabusuruf; naatu boun i kwakokok taiyuw a fairamaim kwanakusouwimih kwabiwa’an?
4 Zen Kembugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgânetâ Kembugât imbaŋâ muyagei igâwe. Kut ŋâi ŋâi zo ek nâŋgâne yenŋâ uap? Kaapumŋâ zeŋgâren nep tuugi bon mân âsagiap?
4 Kwa iti biyababan kwabai kwabi’akir kwanotanot i yabin en ai ana yasisir en? Ige, iti sawar ibo anayabin auman o ana’an auman.
5 Zen sânek. Anutu zâk Kaapum ziŋgâmŋâ sâi sen mârât zeŋgâren âsagemap, zo gurumin den luluziŋaŋgât mo nâŋgâm pâlâtâŋziŋaŋgât otziŋgap?
5 God Anun Kakafiyin ebit naatu wanawanamaim ina’inan ebiwa’an, anayabin ofafar eo na’atube kwasisinaf imih ebit o Tur Gewasin kwanowar kwabitumatum imih ebit?
6 Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap, “Abaram zâk yatik Anutu nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm Kembugât den nâŋgi bon oi Anutuŋâ tosaŋâ buŋâ sâip.”
6 Abraham ana yawas mi’itube ma’am i kwana’itin; Buk eo na’atube, Abraham God itumitum, naatu i ana baitumatumamaim God bai, anayabin ana ef mutufurin God matanamaim.
7 Zorat itâ nâŋgânek. A Kembugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm ândimen, nen Abaramgât kiurâp bonŋâ ândien.
7 Imih kwa i kwanaso’ob, Abraham wawawan anababatun i sabuw iyab aurih baitumatum ema’am.
8 A hân ŋâin gokŋâ zen Anutu nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâne tosaziŋ buŋ upapkât sâip. Zorat mârumŋan nâŋgâmŋâ siŋgi âlip den Abaram itâ sâm dukuip,
8 Buk marasika eo baiman na’atube, God Ufun Sabuw baitumatumamaim boro nayamutufurih. Naatu imih Tur Gewasin Abraham isan eorereb. “O wanawanamaim God boro sabuw etei nigegewasinih.”
9 Abarâmŋâ Anutu nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgip. Oi a Kembugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm ândimen, nen Abaramgât mâsobân bagimen.
9 Abraham itumatum naatu baigegewasin bai, imih sabuw iyab tibitumatum i baigegewasin tebaib i baib na’atube.
10 A zen Mosegât den kâtikŋâ lum tosaniŋ buŋ ândim sumbemân zâinatkât sâme, zen tâmbetagoagoŋaŋgât siŋgi upi. Wangât, Kembugât ekabân gurumin siŋgiŋaŋgât kulemguwe, ziap, zorat,
10 Sabuw iyab ofafar tafan hitumatum hima tibi’ufunun, nati sabuw i o rarafen babanamaim tema’am. Anayabin Bukamaim eo, “Orot yait Ofafar Bukamaim hikirum inu’in mar etei men nati tur eo na’atube ebi’ufunun, nati orot i God ana orarafen babanamaim ema’am!”
11 Gurumin den lum ândim Anutugât mâteŋan tosaniŋ buŋ orot, zo mân ziap. Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap,
11 Imih boun i bebeyan ebi’obaiyit men yait ta ofafar eo’omaim boro ana ef nayamutufur nan God biyan natitamih. Anayabin Bukamaim eo, “Orot yait baitumatumamaim ana ef yamutufur na God baib, i akisinamo boro nama.”
12 Gurumin denân ko nâŋgâm pâlâtâŋgât mân sâwe. Den ŋâi itâ sâwe,
12 Ofafar ana bowabow i men ta baitumatumamaim ema’am, baise Bukamaim eo, “Orot yait sawar etei ofafar eo na’atube nasisinaf na’at boro nama.”
13 Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap,
13 Baise it etei ofafar ana orarafen babanamaim tama’am Keriso tubunit it ata orarafen i bai; anayabin Bukamaim eo, “Orot yait ai afe’en teo’onaf nati orot
14 Oi zorat hân ŋâin ŋâin gokŋâ, zen Yesu Kristo sot pâlâtâŋ op Abaramgât mâsobân bagibi. Oi nen Kaapum neŋgât siŋgi sâip, zo nâŋgâm pâlâtâŋ sot op minatkât yatâ âsageip.
14 Keriso iti sinaf saise baigegewasin God Abraham eo’omatan i Keriso Jesu’umaim tan Ufun Sabuw hitab, saise baitumatumamaim Anun Kakafiyin tatab God eo’omatanit na’atube.
15 Bukurâpnâ, a niiŋan dâpkwap sâbâ. A ŋâiŋâ mumbamŋâ bet boi zo kâsâpkum ziŋgâbap. Zorat kwâkŋan a ŋâiŋâ komŋâ den ŋâi mân sâbap.
15 Taitu tuwai’inah, ayu i boro mar etei tasisinafumaim ao kwana’itin. Orot rou’ab sawar ta isan hairi hio hibasit wabih obaibasit ana fefemaim hikikirum boro men yait ta na’astu’ub o tafan naya’abar.
16 Anutuŋâ Abaram den kânŋan dukuip, zo Abaram sot kiunŋâ zekât siŋgi sâip. Kiurâp doŋbep zeŋgât mân sâip. Kânokkât sâip, zâk Kristo.
16 Naatu boun kwana’itin, God ana omatanen ta Abraham eomatan, naatu uwan auman eomatan, Bukamaim i men hikirum hio wawawan, nati i men wanawan moumurih isah eo, baise uwan ta’imon isan eo. Nati uwan i Keriso.
17 Nâ itâgât op san. Anutu, zâk mârumŋan Abaram sot târotârogât den sâip. Oi bet kendon patâ 430 yatâ âki gurumin den Mosegâren gâip. Gurumin den bet gâip, zorâŋ den kândom sâsâŋ, zo mân kom gulipkoip. Târotâro den kândom muyageip, zo kâtigem ziap.
17 Abisa ao anayabin i God Abraham hairi obaibasit ta hikirum in, imaibo kwamur 430 sasawar ufunamaim ofafar matar, imih men karam God ana obaibasit marasika kikirum boro ta’astu’ub naatu ana omatanen tabosair.
18 Anutuŋâ Mose gurumin den dukuip, zo tosaniŋ buŋ oi sumbemân zâizâiŋaŋgât mâtâp muyagei sâi târotâro den zo buŋ opap. Ka Anutuŋâ siŋgi âlipkât bet sâwât den, zo umâlepŋaŋgât op Abaram kânŋan sâm pindip.
18 Anayabin God ana siwar ofafar tafanamaim tabatabat na’at, nati i ana omatanen tafanamaim boro men tabat, baise God ana bosiyasiyaramaim ana omatanen kaif Abraham baigegewasin itin.
19 Gurumin den Moseŋâ sâm muyageip, zo wangât sâsâŋâ? Zo bâliŋâziŋâ zo mem kabâŋan pâmbapkât Kembuŋâ sâkurâpniŋ sâm ziŋgip. Zo zinziŋ kâtik zimbapkât buŋâ. Abaramgât kiunŋâ Anutuŋâ mârum zâkkât den kânŋan sâip, zâk muyagei siriksâbapkât sâsâŋâ. Gurumin den zo sumbem aŋâ Anutugâren gâbâ mem Mose bikŋan parâwe.
19 Imih ofafar ana’an i abisa isan matar? Ofafar mamatar ana’an i kakafih imaim itinin so’ob isan. Naatu imaim tabonawiyit tanan Abraham uwan isan God eo’omatan tan tatit. Iti ofafar i tounamatar hibai hire orot foun batayan hitin.
20 Mindumindu a Mose zâk kânokkât buŋâ, toren toren zeŋgât. Zâkŋâ minduziŋgâm kirip. Ka Anutuŋâ den Abaram kândom dukuip, zo zikŋak dukuip.
20 Naatu God Abraham omatanen bitin ana veya i men foun batayan orot biyanamaim sinaf, baise God akisin foun bat sinaf.
21 Dap dap sânat? Gurumin denŋâ Anutuŋâ den Abaram kândom dukuip, zo wâlap? Yatâ buŋâ. Gurumin denŋâ a umziŋ mân melâŋbap. Zo yatâ orotŋâ sâi ko gurumin dengât op a tosaziŋ buŋ orot, zo muyagebap.
21 Kwanotanot ofafar naatu God ana omatanen hairi i tibigamigam? En anababatun, anayabin ofafaramaim orot ana yawas tabaib na’at, turobe orot ana ef yamutufurin isan boro ofafaramaim tan.
22 Bâliŋandâ a aksik patâ saaniŋgi ândimen. Topniŋâ zo yatâ Kembugât ekabân ziap. Oi zorat Yesu Kristo nâŋgâm pâlâtâŋ kwapŋâ Anutuŋâ Abaram den dukuip, zorat bonŋâ âlip minat.
22 Baise Bukamaim eorereb tanowar, tafaram tutufin etei i bowabow kakafin ana fair bai karatan. Imih ef ta’imon God ana omatanen bain nowatamih matar isan i Jesu Keriso akisinamo tanitumitum.
23 Yuda a nen mârum nâŋgâm pâlâtâŋniŋ buŋ ândeindâ gurumin denŋâ saaniŋgi dumunân ândeindâ nâŋgâm pâlâtâŋgât den âlipŋâ, zo âsageip.
23 Baitumatum i ufibo natit, baise wantoro’ot i ofafar buwit ana dibur yariyit tama nan imaibo baitumatum natit irerereb.
24 Oi zorat gurumin denŋâ galem otniŋgâm Kristogâren nâmbarip. Zo Kristogâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm tosaniŋ buŋ upapkât yatâ oip.
24 Isan imih ofafar i ata bai’obaiyen orot na’atube bonawiyit tana Keriso biyan tatit, naatu boun i baitumatumamaim ata ef yamutufur God nanamaim tatit.
25 Neŋgât nâŋgâm pâlâtâŋniŋaŋgât mâtâp muyagei zoren lâŋindâ gurumin dengât dumun zo ânâŋgârip.
25 Imih it boro men ofafar ana bonawiyenamaim tanama’amih, nati i sawar, anayabin boun i baitumatum ana veya tit.
26 Oi zen Yesu Kristo nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâwegât Anutugât nan bârarâp op ândie.
26 Naatu kwa etei’imak baitumatumamaim kwana Jesu Keriso bairi kwaita’imon God natunatun kwamatar.
27 Zen too saŋgonziŋgâne Kristogâren târokwarâwe, zen aksik Kristo sot pâlâtâŋ op ândie.
27 Keriso wabinamaim bapataito kwabai ata kou’ay ta’imon matar, imih Keriso ana yawas a faifuwamih kwa’us.
28 Oi zorat Yuda a sot hân ŋâin gok, a zâizâiŋ sot gigiŋâ, a sot ambân, a kâsâpkum nen niiŋik niiŋik zo mân sâbi. Zen aksik Kristo sot pâlâtâŋ opŋâ kâmut kânok urâwe.
28 Imih kwa i men a itinin tata’amih, men Jew o Ufun Sabuw, men akir o roufamen sabuw, men orot o babin, kwa etei i ta’imon Keriso Jesu ana baita’imonin wanawananamaim kwama’am.
29 Zen Kristogât siŋgi urâweŋâ Abaramgât kiurâp bonŋâ op ândie. Oi zorat Anutuŋâ mârum Abaram siŋgi den bonŋâ dukuip, zorat bonŋâ mem ândibi.
29 Keriso kwa nowa namamatar na’at, kwa i Abraham wawawan naatu God abisa eo’omatan boro kwanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.