Colossenses 1
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 — ausente —
1 Ayu Paul God ana kokomaim rubinu, Keriso Jesu ana tur abarayan amatar, taituwa Timothy airi.
2 — ausente —
2 Kwa God ana sabuw kakafiyih naatu bosunusunubayah Keriso wanawananamaim, nati Colosai wanawanan kwama’am etei a merar ayiy.
3 Ninâu sâmet dâp net Kembuniŋâ Yesu Kristo, zâkkât Ibâŋâ Anutu, zâkkâren zeŋgât op sâiwap sâm ninâu sâmet.
3 Aki Mar etei kwa isa ayoyoyoban ana maramaim, ata Regah Jesu Keriso Tamah God ana merar ayiy.
4 Zen Yesu Kristo nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâwe sot Kembugât siŋgi a kamân nâmbutŋan gâbâ gane buku otziŋgâme, zorat sâiwap sâmet.
4 Anayabin kwa ata Regah Jesu Keriso kwabitumitum naatu God ana sabuw kwabiyabuwih ana tur hina hio anowar.
5 Sumbemân ândiândi kâtik zeŋgât siŋgi pâipkât zo minam um bâbâlaŋ op mambât ândime.
5 Tur anababatun Tur Gewasin wantoro’ot hina hio kwanonowar ana veya’amaim, kwa a baitumatum naatu a yabow etei i mar ana yasisir isan nuhi fot kwama kwakakaif.
6 Anutugât tânzâŋgozâŋgoŋaŋgât den, den bonŋâ, zo zeŋgâren gâi nâŋgâne zeŋgâren bonŋoot oip. Zo yatik siŋgi âlip zo hân dâp muyagem laŋ kârâm âim bon opmap.
6 Tur Gewasin ana baigegewasin i tit tafaram wanawanan tuw ra’at orot babin hai yawas ebobotabitabir, ana itinin i boubuntoro’ot hina, manaw kabeber isan hio kwanowar, turobe kwaso’ob naniyan kwabaib, na’atube emamatar.
7 Bukuniŋâ âlipŋâ Epapara, Kristogât kore a op ândim den sâmap. Zo yatik opmap, zâkŋâ siŋgi âlip dâzâŋgoi nâŋgâwe.
7 Iti tur etei i aki bow turai wabin Epaphras, Keriso ana bowayan gewasin ta, aki efani manaw kabeber Godane bai na eo kwanonowar,
8 Oi Kaapumŋâ umziŋ kubigi umziŋâ gâsâyagom ândie. Epapara zâk zorat siŋgiŋâ dâtnâkoip. Zâk zeŋgât op nep tuumap.
8 Aki auman kwa mi’itube Anun Kakafiyin yabow bit isan, eo anowar.
9 Oi net zeŋgât den siŋgi zo nâŋgâm zobik topkwap zeŋgât op ninâu sâm gamet. Anutuŋâ sâi Kaapumŋâ den topŋâ sot nâŋgânâŋgâ ziŋgi Anutugât den nâŋgâm kwâtâtibigât ninâu sâmet.
9 Ana’an nati isan, aki tur anonowar ana veya, kwa isa mar etei ayoyoban God abifefeyan, kwa ayawasamaim abisa sinaf isan ekokok saise so’ob tutufin etei ni’obaiyi. Naatu ayoyoyoban ayubine ana so’ob buriburih auman nit ukwar hina rerekab, sawar etei hai yabih kwanaso’ob.
10 Kembuŋâ yatâ otziŋgi Kembugât a târârak ândine ziŋgiri dâp upap. Oi âlipŋaŋgât nep top top, zo tuum bonŋâ muyagibi. Oi Anutugât topŋâ nâŋgâm biraŋbi.
10 Aki iti na’atube ayoyoyoban saise yawas gewasin Regah ekokok na’atube kwanama, mar etei a sinafumaim Regah boro niyasisir. A bowabow tata’ane gewasih kwabowabow boro ro’on namatar. Naatu God ana so’obamaim anot nara’at natasasar.
11 Anutu zâk imbaŋâ mariŋâ. Zâk imbaŋâ âsakŋoot zorâŋ kâtikŋan kwatziŋgi kâtigem ândine kwâkziŋan kut ŋâi ŋâi yâmbât zari mân lorem kin um bâbâlaŋâk op sâiwap sâm dukubi.
11 Naatu i ana fair bonamanamarinamaim nakura’ara’ahi, saise kwa boro biyababan gagamih wanawanan wainabi ana ef boro kwanaso’ob yate nanub.
12 Oi Ibâniŋ u âsakŋan ândiap, zâkŋâ ândiândi kâtikkât siŋgi kwatniŋgip. Zo Kembugât siŋgi a neŋgât siŋgi upapkât sâi ziap. Zen zorat nâŋgâm um bâbâlaŋâk op sâiwap sâm dukubigât ninâu sâmet.
12 Yasisiramaim Tamat ana merar kwanay, anayabin i ana sinafumaim ef botawiy ana baibasit itit, ana sabuw kakafiyih bairi aiwob marakawin ninowat tanafaram.
13 Anutu zâk ŋâtâtik mariŋaŋgât bikŋan gâbâ mâkâniŋgâm nanŋaŋgât kiŋ topŋan nâmbarip.
13 Gugumin kakafin ana fairane iyawasit naatu nawiyit tatit I Natun ebiyabow ana aiwob wanawanan yariyit.
14 Nanŋâ zâk tosaniŋaŋgât sâŋgânŋâ pam bâliŋan gâbâ mâkâniŋgip.
14 I Natun wanawananamaim it rufamit tatit ata bowabow kakafih notawiyen.
15 Anutu Ibâ, zâk mân igikŋâ. Ka nanŋâ Anutugât holiŋâ sot topŋâ muyageip. Mârum hân kwâkŋan kut ŋâi ŋâi mân muyagei nanŋâ kândom muyageipkât kâukniŋ ândiepŋak ândiap.
15 Keriso i God wa’iwa’irin ana itinin bai na irerereb ta’itin. Natun orot ain fewawawar sawar etei himamatar hai ukwarin
16 Anutuŋâ sâi nanŋandâ a top topŋâ sot kut ŋâi ŋâi sumbemân sot hânân zo muyageniŋgip. Igikŋâ sot mân igikŋâ. Sumbem a âlipŋâ imbaŋâziŋoot sot Sataŋ sot sumbem arâpŋâ bâliŋâ imbaŋâziŋoot. A kutâ sot zâizâiŋ zo aksik patâ nanŋaŋgât imbaŋandâ muyageziŋgip. Oi zo zâkkât siŋgi muyageziŋgip.
16 Anayabin Ine sawar tutufin etei God imataren; sawar iti tafaram wanawanan naatu sawar no mar wanawanan ta’i’itah naatu men ta’i’itah etei, na’atube aiwob, wagabur, fair, bonawiyenayah, roubabaruwenayah, etei God awanamaim eo himatar naatu i isan sinaf himatar.
17 Mârumŋan a sot kut ŋâi ŋâi mân muyagei zei nanŋâ kândom muyageip. Oi zâk zobâ ândim gâip. Nanŋâ zâk a sot kut ŋâi ŋâi zorat galem a sâtŋâ op ândiap. A sot kut ŋâi ŋâi zo zâkkât bikŋan zem gâmap.
17 I mat ma’abo sawar uf himatar naatu ana fair wanawananamaim sawar etei hai efanamaim iu’uman hifokar ti’inu’in.
18 Kiŋ bitniŋaŋgât kâukŋâ ândiap, zo yatik Yesugât kâmut ândien, nen Yesugât kiŋ bikŋâ ândeindâ zâk kâukniŋâ ândiap. Zâk ândiândi niŋgi zâkkât kâmurân ândien. Nanŋâ zâk mârumŋan gâbâ kândom op mumuŋan gâbâ zaarip. Zâk a sot kut ŋâi ŋâi aksik zorat kâukŋâ upapkât mumuŋan gâbâ kândom otniŋgâm zaarip.
18 Jesu i ekaleisia tutufin etei ana ukwarin, yawas an anababatun naatu murumurubih wanawanahimaim I wantoro’ot morobone misir maiye kek ain wan etutufuw na’atube. Imih sawar tutufin etei’imak i akisin ebi’ukwarin.
19 Anutuŋâ zikŋâ imbaŋâ sot ândiândiŋâ sot holiŋâ nanŋaŋgâren dâbâk zimbapkât nâŋgi dâp oip.
19 Anayabin God iyasisir men kafaita, imih i taiyuwin ana itinin bai na Jesu wanawananamaim run ma.
20 Oi a sot kut ŋâi ŋâi hânân sot sumbemân Anutu kâsa okŋaŋgâm ândiwen, nen Anutu sot buku utnatkât nanŋâ sâm pindi poru nagân moi gilâmŋandâ lumbeŋâ muyageniŋgip.
20 Naatu Jesu ana morobomaim mar tafaram God bai na ita’imon tounuw matar Jesu ana rara onaf afe’enamaim suwa re’er ana veya God tufuw e’afuw.
21 Kolosai a ambân zen mârum Anutu kâsa okŋaŋgâm ândiwe. Zen Anutu kândâtkum ândiwe. Nâŋgânâŋgâziŋ bâliŋ oi laŋ gulip ândim bâliŋâ top top op ândiwe.
21 Marasika kwa i bowabow kakafih kwanotanot naatu kwasisinaf, imih God ana kamabiy kwamatar ef yok na’in kwama’am.
22 Ka Kristoŋâ um salek kwatziŋgi Anutu sot buku op zâkkât mâteŋan hâlâlu sot tosa buŋ ândibigât a yatâ opŋâ poru nagân moip.
22 Baise boun i Natun Keriso biyan momorobomaim kwa I ana tounuw kwamatar, saise kwa yayasairen kwamatar, aur kato en biya etei sasouwin nanamaim boro kwanatit.
23 Zorat zen Yesugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm kâtigem kinbi. Den siŋgi âlip muyagem ziŋgip, zo gulip opapkât mân loribi. Siŋgi âlip zorat bonŋâ minam um bâbâlaŋâk op mambât ândibi. Zen yatâ utnetâ Yesuŋâ diiziŋgi Anutugât mâteŋan aŋun buŋ kinbi.
23 A baitumatum kwanabotan kwananan na’at basit, kwanabatkikin gewas a dariniwa’an kwanabat, tur gewasin kwanowar nuhifot kwama’ama men kwanihamiy. Anayabin nati tur gewasin kwanonowar i tafaram wanawanan tutufin etei tibibinan, ayu Paul auman nati tur gewasin isan ai’akir abowabow.
24 Kristoŋâ a kâmutŋâ neŋgât kâukniŋ ândiap. Oi nen ombeŋan kiŋ bikŋâ yatâ ândien. Oi Kristo zâk kâmut patâ neŋgât op sâknam nâŋgip. Sâknam torenŋâ ŋâi nâŋgânâŋgâŋ ziap, zo kwâknan zâibapkât sâip. Zorat nâ umâlip op zeŋgât op sâknam kwâkŋan ândiman.
24 Naatu boun ayu biyababan kwa isa abaib, i abiyasisir, anayabin Keriso ana ekaleisia isah biyan bababan na’atube turin anibais biyou nababan yomanin ana’asa’ub.
25 Anutuŋâ nep sâm nigi zâkkât kâmut zeŋgâren kore op ândiwan. Kore otziŋgâm ândibat sot a hân ŋâin gokŋâ siŋgi âlip dâzâŋgom naŋgâbatkât sâm nigip.
25 Naatu ayu i God ana ekaleisia isan bowamih rubinu, bowabow iti itu, kwa a ma gewas isan tur etei ana binan yomanin ana’asa’ub.
26 Siŋgi âlip den zo narâkŋâ narâkŋâ ekapŋoot zei mân nâŋgâm ândim gawe. Ka narâk ziren Anutu zikŋak zâkkât siŋgi a nen sâm muyageniŋgip.
26 Iti tur i God ana kirikirifot, marasika sabuw hitutufuw yabunibun renan matahimaim ibun wa’ir in, baise boun i bai tit ana sabuw etei nahimaim ebirerereb.
27 Oi den mârum tik zeip, zo a hânŋâ hânŋâ muyageziŋgâbapkât Anutuŋâ nâŋgi âlip oip. Den zo bonŋoot sot âsakŋoot. Oi den zorat topŋâ itâ. Kristogât Kaapumŋâ umziŋan ândiapkât sumbemân zâim neule âsakŋoot ândibigât mambât ândie.
27 Iti kirikirifot i God yakitifuw ana sabuw itih, hitab hitatit Eteni Sabuw isah tirerereb, saise kirikirifot ana yasisir hita’itin. Naatu kirikirifot i Jesu Keriso wanawananamaim kwanarun naatu kwa nuhi nafot God ana aiwobomaim boro ana marakaw bonamanamarin bairi kwafaram.
28 Nen a ambân Kristogât topŋâ sâm muyageziŋgâmen. Oi girem den dâzâŋgomen. A pisuk patâ zen Kristo sot pâlâtâŋ op mem kâtigem nâŋgânâŋgâziŋ yâmbârem gwâlanteŋsâbapkât yatâ upmen.
28 Imih God ana so’ob aki biti’imaim Keriso I abibinan sabuw etei nahimaim, sabuw abimatnuwih naatu abi’obaiyih saise Keriso wanawananamaim hinarun nakusouwih ana bow anan God nanamaim ana tit
29 Zen Kristo sot pâlâtâŋ op kâtigem upigât Kristoŋâ imbaŋâ nigi kâtigem sâknam nep tuuman.
29 Iti bowabow baisawarin isan abow ai’akir yuwou a’asfufur, anayabin i ana fair ayu wanawana’umaim ma kura’ara’ahu abowabow.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Colossenses 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.