Atos 9
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Saulo zâk Kembugât a ambârâpŋâ kâsa otziŋgâm zâŋgobatkât umŋâ kârâp oip. Oi âi tirik namâ galem a patâgâren sâip.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Âi sâi Damasiko kamânân Yuda a zeŋgât mâpâmâpâse namâ galem a, zeŋgât ekap kulemgum pindip. Pindi âim Damasiko kamânân a ambân zen Yesugât mâtâbân nep tuum ândiwe, zo gâsuziŋgâm saaziŋgâmŋâ diiziŋgâm Yerusalem kamânân gâbam arip.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Zâk âimŋâ Damasiko kamân mâte oi sumbemân gâbâ âsakŋandâ gem gâm zâkkâren âsagem naŋgip.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Âsagei hânân gei kom den ŋâi itâ nâŋgip, “Saulo, Saulo, gâ wangât nom ândimat?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Sâi Sauloŋâ mâsikâm sâip, “Kembu, gâ ŋâi?” Sâi zâkŋâ sâip, “Gâ nom ândimat. Nâ Yesu.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Gâ zaat kamânân âina nep tuuban, zorat a ŋâiŋâ diŋâ dâgobap.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Oi a zâk sot âiwe, zen dinziŋ buŋ oi kirâwe. Zen den zo ko nâŋgâwe. Ka a ko mân igâwe.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Oi Saulo zâk zaatŋâ siŋâ ikpâ sâm egi ŋâtâtik oip. Yatâ oi bukurâpŋâ zen bikŋan gâsum Damasiko kamânân zâiwe.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Oi sirâm karâmbut umŋan siŋâ ŋâtâtik kâri tap too nalem mân neip.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Damasiko kamânân Yesugât kâmurân gok a ŋâi ândeip, kutŋâ Anania. Oi Kembuŋâ umanân muyagem konsâip, “Anania.” Sâi Ananiaŋâ sâip, “Kembu, nâ zi.”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Sâi Kembuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ kamân mâtâp kutŋâ târârak, zoren âim a ŋâi kutŋâ Yuda, zâkkât mirâŋan zâim zoren a ŋâi kutŋâ Saulo, Taso kamânân gok, zâk muyagiban. Zâk zoren ninâu sâm ziap.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Oi uman ŋâi itâ eksap. A ŋâi kutŋâ Anania, zâkŋâ zâkkâren gamŋâ siŋâ ânâŋgâtpapkât bikŋâ kâukŋan paap.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Kembu zâk den yatâ sâi Anania zâk itâ sâip. “Kembu, nâ a zorat a doŋbepŋâ sâne nâŋgâman. Zâk arâpkâ Yerusalem kamânân doŋbep tâmbetzâŋgoip.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Oi ziren yatigâk kutkâ gonsâmen zo, nen yatik gâsum saaniŋgâbapkât tirik namâ galem a patâŋâ ekap kulemgum pindâwe.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Sâi Kembuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ laŋ âi. A zo gâsum sâlâpkuan. Zâkŋâ a kâmut ŋâin ŋâin sot a kutâziŋâ sot Isirae a zeŋgâren nâgât den siŋgi dâzâŋgom ândibap.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Yatâ oi kutsiŋginaŋgât opŋâ sâknam nâŋgâbap, zorat tirâpkubat.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Oi Anania zâk âim mirin zâim bikŋâ Saulo kâukŋan pamŋâ sâip, “Saulo bukunâ, Kembu Yesuŋâ mâtâbân muyagegigip, zâkŋâ sâŋgonnogi gaan. Gâ siŋgâ ânâŋgâri Tirik Kaapumŋâ umgan piksâbapkât sap.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Yatâ sâi zorenâk siŋan gâbâ sâkŋâ senâŋâ yatâ gem gei siŋâ âlip egip. Yatâ okŋaŋgi zaari aritâ too saŋgonŋaŋgip.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Yatâ oi Sauloŋâ nalem nemŋâ kâtigeip.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Saulo zâk Yesugât kâmut Damasiko kamânân ândiwe, zen sot mâik ŋâi ândeip.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Oi narâk zoren Yuda zeŋgât mâpâmâpâse namin zâim Yesugât siŋgi sâm muyagem itâ sâm dâzâŋgoip, “Yesu, zâk Anutugât nanŋâ.” Yatâ sâm dâzâŋgoi nâŋgâwe, zen aksik imbaŋâziŋ buŋ oi itâ sâwe, “Yerusalem kamânân Yesugât kutŋâ zo konsâne laŋ kâri a zo tâmbetzâŋgom ândeip. Ziren yatigâk gam saam diiziŋgâm tirik namâ galem a patâ zeŋgâren âibapkât gâip. Zorâŋ dap op purikgurik uap?”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Oi Saulo zâk kâtigem sâip. “Yesu, zâk a bâliŋan gâbâ mâkâziŋgâbapkât mârum sâsâŋ, Kristo.” Yatâ sâm zorat den topŋâ sâm muyagem dâzâŋgoip. Oi Damasiko kâmânân Yuda a ândiwe, zen diŋâ zo nâŋgâm kwakmak urâwe.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Yatâ oi ândimŋâ Yuda a zen Saulo kunam sâm kâtâŋ urâwe.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Diŋâ sâne Sauloŋâ den zo nâŋgâm ândei Yuda a zen hilâm ŋâtik kamân mâtâp galem op kunam op ândiwe.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Yatâ utne Yesugât kâmut ziŋâ ŋâtigân Saulo mem âim kamângât paŋ kâtikŋâ saasaaŋâ, zoren irin gem mem pane âkŋan gem arip.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Âimŋâ Yerusalem kamânân takâmŋâ Yesugât arâp zeŋgâren târokwâpatkât sâi zen zâkkât keŋgât urâwe. Zâk Yesugât a oip, zorat nâŋgâne bon mân oip.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Oi Banabaŋâ Paulo buku okŋaŋgâm Aposolo zeŋgâren diim arip. Zeŋgâren âimŋâ Kembuŋâ Saulo mâtâbân muyageŋaŋgâm den dukuip sot Damasiko kamânân Sauloŋâ Yesugât den siŋgi sâm muyageip, zorat den siŋgi sâm dâzâŋgoip.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Zorat kwâkŋan Saulo zâk Yerusalem kamânân zen sot tâtat mâme oip.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Oi Saulo zâk Kembugât korân lâŋ kâtigem a zen sot Yesugât topŋâ sâm âraguwe. Oi Yuda a Grik den sâmarâwe, zen sot den âragum den sârek âraguwe. Oi a zo ziŋâ kâsa okŋaŋgâm kunam urâwe.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Oi Saulogât bukurâpŋâ zen den zo nâŋgâm diim Kâisarea kamânân âi pane Taso kamânân arip.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Oi Yesugât kâmut Yudaia hânân Galilaia hânân sot Samaria hânân ândiwe, zeŋgâren lumbeŋâ zeip. Lumbeŋâ ândim, kâtigem ândim zâimŋâ Kembu hurât kwâkŋaŋgâm uruŋsâm ândiwe. Oi Tirik Kaapumŋâ mam otziŋgi kâmut doŋbep urâwe.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Petero zâk kamânŋâ kamânŋâ âim gam Yesugât kâmut Lida kamânân ândiwe, zeŋgâren takip.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Zoren a ŋâi egip, kutŋâ Ainea. A zo kiŋ bik mumuŋâ oi zem ândei kendon patâ nâmburân karâmbut oip.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Ainea, Yesu Kristoŋâ kubikgigap. Zaatŋâ isengâ gikak kubik.”
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Sâi zorenâk oksâm zaarip. Yatâ oi Lida sot Saroŋ kamân mâirâp zo igâwe, zen umziŋ melâŋ Kembugât a urâwe.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Yope kamânân Yesugât kâmurân ambân ŋâi ândeip, kutŋâ Tabita. Grik denân ko kutŋâ Doka sâmarâwe. Ambân zo a ambân betziŋan mem kut ŋâi ŋâi âlipŋâ op ândeip.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Narâk zoren ambân zo mâsek opŋâ moip. Moi ko kâmbarâŋâ too saŋgon mem mirâ umŋâ ŋâin zâi pane zeip.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Lida kamân sot Yope kamân, zo goot goot tarâwet. Oi narâk zoren Petero zâk Lida kamânân ândei zorat Yesugât kâmut Yopa kamânân ândiwe, zen den siŋgi nâŋgâm a zagât sâŋgonzâkone Peterogâren âi itâ sâm dukuwet, “Gâ diigigitâ neŋgât kamânân kek âinâ.”
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Sâitâ Peteroŋâ zen sot ârândâŋ âiwe. Âi Yope kamânân takâm mirâ kâmbarâŋ zeibân diim zâiwet. Zoren ambân malâ zen haamgum isem tap Tabita gwâlâ ândim hâmbâ mot gârim ziŋgip, zo Petero tirâpkuwe.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Peteroŋâ sâi ambân zo aksik geine simin liim kwap ninâu sâip. Ninâu sâm naŋgâm kâmbarâŋ mâte okŋaŋgâm itâ sâip. “Tabita, gâ zaat.” Sâi siŋ kârum Petero ekŋâ zaat tâip.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Peteroŋâ bikŋan gâsui zaat kirip. Zaat kiri Peteroŋâ sâi ambân malâ sot Yesugât kâmut zen ga igâwe.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Oi zorat siŋgi Yope kamânân laŋ kârâm ari doŋbepŋâ Kembugât a ambân urâwe.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Oi Petero zâk a ŋâi kutŋâ Simoŋ, zâk bâu sâkziŋ lâkum tuumap, zâkkât mirin tâtat mâme op ândeip.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.