Atos 8

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kune Sauloŋâ nâŋgi âlip oip.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Oi a târârak nâmbutŋâ zen Setepano hangum âigirâp urâwe.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Sauloŋâ ko Yesugât kâmut kâsa otziŋgâm mirâŋâ mirâŋâ zâim a sot ambân gâsum diiziŋgâm tâk namin zâmbarip.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Yesugât kâmut siŋsururuŋ op âiwe zo, zen kamân dâp ândim den siŋgi âlip dâzâŋgom ândiwe.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Oi Pilipo zâkŋâ Samaria zeŋgât kamân ŋâi gamŋâ Kristogât siŋgi âlip sâm dâzâŋgoip.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 A doŋbep zen mindum diŋâ nâŋgâm âkŋâliwe. Oi sen mârât kulem top top tuugi igâwe.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Zâkŋâ wâke doŋbep moliziŋgip. Wâke zen a umŋan gâbâ den kâtik sâm gem âiwe. Oi kin bitziŋ mumuŋâ zo doŋbep kubikziŋgip.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Oi zorat kamân zoren sâtâre patâ urâwe.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Kamân zoren a ŋâi ândeip, kutŋâ Simoŋ. Zâkŋâ zikŋaŋgât nâŋgi zâizâiŋ oi kware suŋa tuugi Samaria a zen ekŋâ imbaŋâziŋ buŋ oip.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Oi a zâizâiŋ, gigiŋ zen zâkkât nâŋgâne zâizâiŋ oi itâ sâwe, “A zi Anutugât kâwali murukŋâ ŋâi zâkkâren ziap.”
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Oi kwareŋandâ um gulip kwatziŋgipkât narâk kârep zâkkâren mindum ândiwe.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Ândinetâ Pilipoŋâ ga Anutugât um topŋan ândiândiŋâ sot Yesu Kristogât den siŋgi âlip sâm dâzâŋgoi a ambân zen zorat nâŋgâne bon oi Pilipoŋâ too saŋgonziŋgip.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Yatâ utne Simoŋ yatik siŋgi âlip nâŋgi bon oi too saŋgone Pilipogât um topŋan ândeip. Oi Pilipoŋâ sen mârât kulem top top tuugi egi imbaŋâ oip.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Samaria hânân a ambân zen Anutugât den nâŋgâm mem umziŋan gine, zorat siŋgi Yerusalem kamânân ari Aposolo zen nâŋgâwe. Nâŋgâm Petero sot Yohane sâŋgonzâkone zeŋgâren âiwet.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Âi takâm a ambân zen Tirik Kaapum mimbigât ninâu sâwet.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Ombeŋan Tirik Kaapumŋâ zeŋgâren mân gâip. Zen Yesugât korânâk sâm yen too saŋgorâwe.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Petero sot Yohane zet bitzikŋâ kâukziŋan pâitâ zen Tirik Kaapum sot urâwe.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Aposolo zagât zet bitzikŋâ a ambân kâukziŋan pâitâ Tirik Kaapum sot utne Simoŋâ ekŋâ kât mem itâ sâm dâzâkoip,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 “Zet imbaŋâ zo yatik nâ nigitâ bitnâ a kâukziŋan pa Tirik Kaapum mimbi.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Sâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Ga Anutuŋâ imbâŋâ yen ziŋgâziŋgâŋ zo kwâlâbam sat, zorat kâtkâ sot gikâ ârândâŋ sim kârâbân gei tâmbetagobabot.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Anutuŋâ um sarâgâ eksapkât zirâŋâ gâgât siŋgi mân uap.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Gâ nâŋgânâŋgâgâ bâliŋâ zo birâm umgâ melâŋ ninâu sâban. Kembuŋâ tosagâ birâbapkât ninâu sâban.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Gâ bâliŋaŋgât kâlakŋâ umgan piksâm ziap. Bâliŋandâ saagigap.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Sâi Simoŋâ itâ sâip, “Zikŋak nâgât opŋâ Kembugâren ninâu sâitâ den sat, zo bonŋâ mân muyagenibap.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Petero sot Yohane zet Kembugât den dâzâŋgom naŋgâm Yerusalem kamânân âiram âburiwet. Âburem Samaria hânân kamânŋâ kamânŋâ den siŋgi âlip dâzâŋgom âiwet.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Kembugât sumbem a ŋâiŋâ Pilipogâren muyagem itâ sâm dukuip, “Gâ zaat âi. Yerusalem kamânân gâbâ Gasa kamânân geime, mâtâp zoren âi.” (Mâtâp zo hân a mân ândiândiŋan ziap.)
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 — ausente —
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 — ausente —
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Yatâ oi Kaapumŋâ Pilipo itâ sâm dukuip “Gâ zâkkâren âinan.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Sâi Pilipoŋâ zâkkâren sârârâk kârâm ari a sâtŋâ zâk Propete Yesaiagât den sâlâpkoi nâŋgâm itâ sâm mâsikip, “Den sâlâpkuat, zorat topŋâ nâŋgat?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Sâi zâkŋâ sâip, “Ŋâi mân dâtnone ninak dap yatâ nâŋgâbat?” Yatâ sâmŋâ sâi Pilipoŋâ zâi zâk sot tâip.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Den sâlâpkoip, zo itâ,
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Zâkkât nâŋgâne gigiŋâ oi den nebân pamŋâ den sâkŋanâk sâwe. Hânân ândiândiŋâ buŋ oip. Oi kiurâpŋâ dap yatâ sâlâpzâŋgom naŋgâbe.”
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Oi a sâtŋâ zâk Pilipo itâ sâm mâsikip, “Gâ sâna nâŋgâbâ. Propete zâk ŋâigât yatâ sap? Zikŋaŋgât sap mo a ŋâigât sap?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Sâi Pilipo zâk Propetegât den zobâ topkwapŋâ Yesugât den siŋgi âlip sâm dukuip.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Yatâ op âim tooyân takâwet. Oi a sâtŋandâ itâ sâip, “Too ziap. Zi âlip sa saŋgonniban?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Sâi Piliponŋâ sâip, “Gâ den san, zo nâŋgâna bon oi âlip saŋgongibat.” Sâi den itâ mâburem dukuip, “Itâ nâŋgan. Yesu Kristo, zâk Anutugât nanŋâ. Zâk nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgan.”
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Yatâ sâmŋâ kore a dukui biosi saagi a sâtŋâ sot Pilipo ârândâŋ toin geiwet. Geim Pilipoŋâ saŋgonŋaŋgip.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Oi toin gâbâ kopgâitâ Kembugât Kaapumŋâ Pilipo mem ari a sâtŋâ zâk dum mân ekŋâ sâtâre op mâtâbân arip.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Pilipo, zâkŋâ ko Asido kamânân taki igâwe. Oi zâk kamânŋâ kamânŋâ den siŋgi âlip dâzâŋgom Kaisarea kamânân arip.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.