Atos 5
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 A ŋâi ândeip, kutŋâ Anania. Zâkkât ambinŋâ Sapira, zâk sot sâm nâŋgâm hânzikŋâ pâitâ mem sâŋgân zikâwe.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Ananiaŋâ sâŋgân mem torenŋâ tik pam torenŋigâk Aposolo zeŋgâren pam, zi aksik sâip.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Pâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Anania, gâ wangât Sataŋŋâ umgan giari Tirik Kaapum kâitkum hângât sâŋgânŋâ torenŋâ tik paat?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Hângât sâŋgân mân mena zemgibap. Mo kât mem gikâ mimbâ sâm âlip membat. Gâ wangât umgandâ kâitgogi yatâ uat? Gâ a mân kâitkuat. Anutu kâitkuat.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Yatâ sâi Anania zâk den nâŋgâm kin zorâŋak hânân gei zem moip. Oi zâkkât siŋgi nâŋgâwe, zen keŋgât urâwe.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 A sigân, zen kâmbarâŋâ mem kâpim lum âi hanguwe.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Narâk mân kârep oi ambinŋâ zâk siŋgi mân nâŋgâm gâip.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Gâi Peteroŋâ itâ sâm mâsikip, “Hângât sâŋgânŋâ kât itik miwet?” Sâi zâkŋâ sâip, “Zo yatik miwet.”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Sâi Peteroŋâ itâ sâm dukuip, “Zet wangât den saamŋâ Kembugât Kaapum kâitkuabot? Nâŋgâ. Apkâ hangue, zen mâtâbân ga kinze. Zen yatigâk gâ mingim âi hangobi.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Yatâ sâi zorenâk kiŋ topŋan gei zem moip. A sigan ziŋâ mirin gam muyagem lum âi apŋâ naŋgâmŋan hanguwe.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Oi Yesugât kâmut sot a ambân nâmbutŋâ zen siŋgi zo nâŋgâm keŋgât doŋbep urâwe.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Aposolo zen a zeŋgâren sen mârât kulem top topŋâ tuum ândiwe. Oi Yesugât kâmut zen tirik namâ umŋâ ŋâi kutŋâ Salomo, zoren um kânok opŋâ mindumarâwe.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Mindunetâ a nâmbutŋâ hurat kwatziŋgâm târokwatziŋgânam keŋgât op birâwe.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Ka a ambân kâmut kâmutŋâ, zen Kembu nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâm Yesugât kâmut zeŋgâren târokwatziŋgâwe.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 A ambân zen bukurâpziŋâ sisi mâsekziŋoot helâŋân pam luziŋgâm âi mâtâbân itâ sâm zâmbarâwe, “Peteroŋâ mâtâbân âim gâi sândokŋandâ zeŋgâren ari âlip upi.”
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Oi Yerusalem kamân naŋgâm naŋgâm a ambân ândiwe, zen gam minduwe. A ambân mâsekziŋoot sot wâkeziŋoot diiziŋgâm gane âlip op naŋgâwe.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Oi kut ŋâi yatâ âsagei tirik namâ galem a patâ sot arâpŋâ sot Sadukaio a, zen um kâlak nâŋgâm Aposolo gâsuziŋgâwe.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Gâsuziŋgâm tâk namâ patin zâmbarâwe.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Zâmbane zinetâ ŋâtigân Kembugât sumbem a ŋâiŋâ ga hâŋgi mem pam diiziŋgâm gem itâ sâm dâzâŋgoip,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Zen tirik namin zâim a ambân ândiândi uŋakŋaŋgât den dâzâŋgom kinbi.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Yatâ sâm dâzâŋgoi nâŋgâm haŋgât tirik namin zâim a ambân siŋgi âlip dâzâŋgowe.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Oi tirik namâ galem a patâ sot arâpŋâ, zen Isirae a sâtŋâ aksik minduziŋgâne gawe. Oi a nâmbutŋâ sâŋgonzâŋgom tâk namin âi Aposolo diiziŋgâm gabi sâwe. A zo tak namin âi a kâruziŋgâmŋâ mân muyageziŋgâm âburem gam sâwe,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Nen âimŋâ namâ hâŋgi kâtikŋâ kiri iksen. Oi galem a zen hâŋgiyân kinze. Oi hângi mem pam bagim a kâruziŋgindâ buŋ ue.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Den yatâ sânetâ tirik namâ kâwali a sot tirik namâ galem a patâ, zen den zo nâŋgâne kwakmak oip.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Utnetâ a ŋâiŋâ ga sâip, “Nâŋgânek. A tâk namin zâmbanse, zen tirik namin a den dâzâŋgom kinze.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Sâi Tirik namâ kâwali a patâ sot arâpŋâ zen Aposolo gâsuziŋgânam âiwe. A ziŋâ kuk op kâtŋâ zâŋgobegât keŋgât op mulunâk diiziŋgâm gawe.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Minduminduyân diiziŋgâm zâmbane kinetâ tirik namâ galem a patâŋâ itâ sâm dâzâŋgoip,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Mârum den kâtikŋâ dâzâŋgowen. A zorat korân a ambân den mân dâzâŋgobi. Oi yatâ sâindâ Yerusalem kamânân laŋ kârip. A kuwe, zorat tosa neŋgâren pânam sâme.”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Sâi Petero sot Aposolo nâmbutŋâ, zen den itâ mâburem dukuwe, “A den lum Anutugât den birânat, zo ko mân dâp upap.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Zen Yesu poru nagân kune moip. Oi sâkurâpniŋ zeŋgât Anutu, zâkŋâ mâŋgei zaarip.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Zaari Anutuŋâ âsan topŋan bongen pam a sâtŋâ patâ sot kubikkubikniŋâ kwânâŋgip. Oi Isirae a ambân, zen umziŋ melâŋne tosaziŋ gulipkubapkât sâmap.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Kut ŋâi ŋâi zo igâwen. Oi zorat siŋgi den nen sot Tirik Kaapum, niŋâ sâmen. Tirik Kaapum Anutuŋâ sât lulu gakârâp ziŋgâmap.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Den yatâ sâm dâzâŋgoi kuk opŋâ Aposolo zâŋgonam urâwe.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Oi minduminduyân Parisaio a ŋâi tâip, kutŋâ Gamalie. Zâk gurumin dengât kubikkubik a oi a ambân ziŋ hurat kwâkŋaŋgâwe. Zâkŋâ oksâm kin Aposolo sâi diiziŋgâm geiwe.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Oi bukurâpŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Isirae a, zen a zi kut ŋâi nâŋgâmŋik otziŋgâbi.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Mârum a ŋâi kutŋâ Teuda, zâkŋâ nâ a kutâziŋâ sâi a 4 handeret yatâ zâkkât a urâwe. Oi zikŋâ kâmbam zigi arâp ziŋâ sinsururuŋ urâwe.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Oi bet a sâlâpzâŋgozâŋgoŋ narâkŋan Galilaia gokŋâ, a ŋâi kutŋâ Yuda, zâkŋâ a kutâ kunat sâi a nâmbutŋâ arâpŋâ urâwe. Ka a zo moi ko arâpŋâ zen siŋsururuŋ urâwe.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Zorat den dâzâŋgua nâŋgânek. Zen a zi birâziŋgâne ândinek. Zen den sot nep zo ziiŋ umziŋaŋgât upme oi ko bon buŋ upap.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Ka Anutugâren gâbâ oi ko mân buŋ upap. Oi zen Anutu kâsa miŋaŋgâbegât.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Zo yatâ sâm dâzâŋgoi nâŋgâne dâp oi sâne Aposolo mirin zâine tâkŋâ lapitziŋgâwe. Zâŋgomŋâ Yesugât kot mân dâzâŋgobigât sâm sâŋgonzâŋgowe.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Sâŋgonzâŋgone sâtâre op âiwe. Yesugât a, zen Yesugât op lapitziŋgâwe, zorat minduminduyân gâbâ gem sâtâre op âiwe.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Oi sirâmŋâ sirâmŋâ tirik namin sot a mirin Yesu Kristogât siŋgi âlip mân birâm dâzâŋgom ândiwe.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.