Atos 24
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Sirâm bâtnâmbut âki tirik namâ galem a patâ Anania, zâk sot galem a nâmbutŋâ sot a ŋâi kutŋâ Teatulo, zen Kaisarea kamânân geim Paulogât den sânam Roma a kutâgâren âiwe.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Âine a kutaŋâ sâi Paulo diim gane Teatuloŋâ Paulo tosaŋâŋaŋgât den itâ sâm muyageip, “A kutâ âlipŋâ Peliki, gâ âlip galem otniŋgâna lumbeŋ ândimen. Oi Yuda a kâmut nen zi betniŋan mena ândiândi âlip ândien.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Gâ kâmân dâp âlip galem otniŋgâmat, zorat nâŋgindâ âlip opmap.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Oi den sa kârep opapkât nâŋgânina den pâŋkânok dâgobâ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 A zirat nâŋgindâ bâliŋ opmap. Yuda a hânŋâ hânŋâ den dâzâŋgom um gulip kwatziŋgâmap. A zo Nasarete gokŋâ sarâ agât arâpŋâ, zeŋgât a sâtŋâ ândiap.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Zâkŋâ tirik namin âim mem bâliŋ kwapâ sâi gâsuwen.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Niiŋâ gurumin den lum kubiknam oindâ Kawali a galemŋâ Lisia, zâk sot arâpŋâ ga diim âiwe.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Oi denân parâwen, nen gâgâren gânatkât sâip. Oi nen den dâgogen, zorat gikak mâsikâm topŋâ nâŋgâban.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Den yatâ sâi Yuda a ziŋâ bekŋan mem zorik sâwe.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Oi Pelikiŋâ bikŋâ dâp oi Pauloŋâ itâ sâip. “Gâ Yuda neŋgât hân ziren a kutâ op narâk kârep ândim gâin, zorat umâlibân den sâbat.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Nâ Yerusalem kamânân Anutu mâpâsibam op zâim ândia sirâm kiin zagât uap. Den zorat um zagât op a zi mâsikâziŋgâna dâgonek.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Nâ tirik namin mo mâpâmâpâse namin mo sombemân a ambân zen sot sârek den mân âragoindâ niŋgirâwe.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Oi a zirâŋâ den se, zorât bonŋâ mân tirâpgobi.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Oi ŋâi dâgoga nâŋgâ. Mâtâp uŋakŋâ birâme, zorik ândim sâkurâpnâ zeŋgât Anutu mâpâseman. Ka Mosegât gurumin den sot Propete zeŋgât den kulemguwe, zorat nâŋga bonŋâ opmap.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Oi gâtâm Anutuŋâ a orot mâmeziŋ bâliŋâ sot âlipŋâ, nen mumuŋan gâbâ mâŋginiŋgi zaatnat, zo nâŋgâm ândime. Zo yatik nâ nâŋgâm ândiman.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Yatâ opŋâ galem oraŋgâm ândim Anutu sot a zeŋgât mâteziŋan aŋun mân op ândiman.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Yatâ op hân kârebân ândim bukurâpnaŋgât kât mem Yerusalem kamânân gâwan.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Kât zo mem gam tirik namin zâim kubikaŋgâm ta muyageniwe. Zoren a kâmurân mo kwamit patâ, zoren mân tarâwan.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Asia hânân gâbâ Yuda a nâmbutŋâ zen tarâwe. Oi a zo ziŋâ nâgât tosa nâŋge oi ko gâgât mâtegan ga sâm muyaginek.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Mo a sâtŋâ mindumunduyân nâŋâ den sa tosa ŋâi muyagiwe oi ko a zi ziŋâ gâgât mâtegan sapsunek.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Nâ a minduminduyân den kânok sâwan. Zo nâŋgâne mân dâp oip. Zo ko den kâtik sâm itâ sâwan. Mom zaatzaatŋâ den zo sâman, zorat nâmbutŋandâ denân nâbanetâ kinzan.”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Pauloŋâ den yatâ sâi ko Roma a kutâ Peliki, zâk Paulogât den zo mân sâm kwâkâm biri zeip. Wangât, zâk mâtâp uŋakŋâ zorat den siŋgi nâŋgip, zorat itâ dâzâŋgoip, “Kâwali a galem a Lisiaŋâ Yerusalem kamânân gâbâ gâi ko zeŋgât den sâm kwâkâbat.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Yatâ sâmŋâ kâwali a sâtŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ sâne arâpkâ zen Paulo galem op kâsa mân okŋaŋgâbi. Bukurâpŋâ, zen kut ŋâi ŋâi mem ga pindânam utne mâtâp mân dooŋgubi.”
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Sirâm nâmbutŋâ zo tapŋâ Peliki zâk ambinŋâ, Yuda gokŋâ, kutŋâ Durusila, zâk sot tapŋâ Paulo sâi gâm Kristo Yesu nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkwatŋaŋgât dâzâkoip.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Oi Pauloŋâ târârak ândiândiŋ sot âkŋâlegât kendon ândiândiŋ sot hâuŋâ mimiŋaŋgât narâkŋâ, zorat den sâi Pelikiŋâ keŋgât opŋâ Paulo itâ sâm dukuip, “Âlip âi ândina neŋgât kabâ ŋâi muyagei ko sa gâban.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 A kutâ zo Paulo kât nibap sâm narâk dâp sâi gâi zâk sot den den op ândeip.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Oi kendon zagât âki a kutâ ŋâi kutŋâ Porikio Pesto, zâk Peliki hâukwâip. Oi Peliki zâk Yuda a ambân umziŋ âlip upapkât Paulo tâk naminâk birâŋaŋgâm arip.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.