Atos 18
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Pauloŋâ Ateŋ kamân birâm Korinti kamânân arip.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Zoren Yuda a ŋâi muyageip, kutŋâ Akwila. Zâk Ponto hânân gokŋâ. Oi ambinŋâ Pirisila zâk sot Italia hânân ândeitâ Roma a kutâ Kalaudio, zâkŋâ Roma kamânân Yuda a ambân tarâwe, zo moliziŋgip. Oi zet zo birâm Korinti kamânân âiwet.
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 Paulo zâk zekât mirin zâri tâtat mâme urâwe. Wangât, zet nep ârândâŋ tuumarâwet, zorat zekâren zari tarâwe. Zeŋgât nep ko hâmbâ silep tuumarâwe.
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 Yuda zeŋgât kendon dâp Paulo zâk mâpâmâpâse namin zâim Yuda a sot Grik a siŋgi âlip dâzâŋgoi nâmbutŋâ zen Yesugât kâmut urâwe.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Oi Sila sot Timoteo zet Makedonia hânân gâbâ gâitâ Paulo siŋgi âlip nep zorarâk nâŋgâm ândeip. Zâkŋâ Yuda a itâ sâm kâtigem dâzâŋgoip, “A bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât mârum sâsâŋ, Kristo, zâk Yesu.”
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 Yatâ sâi Yuda a zen diŋâ birâm kâsa okŋaŋgâne zâkŋâ hâmbâŋan gwapgwap koi gei itâ sâm dâzâŋgoip, “Tâmbetagobi, tosa zo nâgât buŋâ. Ziiŋâ upap. Zorat nâ kândâtzâŋgom hân ŋâin gok zeŋgâren âibat.”
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Yatâ sâm a ŋâi kutŋâ Titeo Yusito, zâk Grik aŋâ Yuda a zen sot ândim Anutu hurat kwâkŋaŋgâm ândeip, zâkkât mirâ zo Yuda zeŋgât mâpâmâpâse namâ ginŋan kirip. Pauloŋâ zâkkât mirin âi tâtat mâme oip.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 Mâpâmâpâse galem a kutŋâ Kirispo, zâk sot a ambârâpŋâ zen aksik siŋgi âlip nâŋgâm Kembugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâwe. Oi Korinti a zeŋgâren gâbâ doŋbepŋâ siŋgi âlip nâŋgâm Yesugât kâmut utne too saŋgonziŋgâwe.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Pauloŋâ ŋâtik ŋâin uman egi Kembuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ mân keŋgât otnan. Siŋgi âlip sâm mân birâban. Sâmŋik ândiban.
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 Nâ galem otgiga aŋâ mân gobi. Kamân ziren nâgât siŋgi a doŋbep ândie.”
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Yatâ sâm dukui Pauloŋâ kamân zorat a Anutugât den dâzâŋgom ândei kâin kiin nâmburân karâmbut âkip.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Oi Galioŋ zâk Grik hânân a sâtŋâ patâ op ândei Yuda a zen um kânok opŋâ Paulo kâsa okŋaŋgâm gâsum diim a sâtŋaŋgâren âiwe.
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 Diim âim Paulogât itâ sâm dukuwe, “A zi zâk Anutugât gurumin den komŋâ mâtâp uŋakŋan âim Anutu mâpâsibigât sâmap.”
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 Yatâ sâne Pauloŋâ den hâuŋâ sâbam oi Galioŋâ Yuda a itâ sâm dâzâŋgoip, “O Yuda a, a zi bâliŋ op tosa patâ muyagei sâi dinziŋâ nâŋgâbam.
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 Zen sâkurâpziŋâ zeŋgât den kâtik sot den nâmbutŋâ âragum diim ge, zorat nâ mân kubikpat. Ziiŋak kubikpi. Zo nâgât nep buŋâ.”
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 Yatâ sâm moliziŋgi gem âiwe.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Oi a zen aksik patâ mâpâmâpâse galem a kutŋâ Sostene gâsum lumŋâ a sâtŋaŋgât mâteŋan kom mem ŋâi ŋâi utne ziŋgitŋâ mân nâŋgânâŋgâ oip.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Paulo zâk Korinti kamânân ândim zâim Yesugât kâmut kândâtziŋ kelik Siria hânân âibam arip. Pirisila sot Akwila zet zâk sot ârândâŋ âiwe. Kenkereai kamânân takâm kâukŋâ mânâŋgârip. Zorat mârumŋan Anutu mâteŋan den sâm kâtigem kâukŋâ mân mânâgât ândeip.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 Zobâ waŋgâyân zâim Epeso kamânân takâm kâsâpagowe.
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 Oi zen sot ândibapkât sâne itâ sâm dâzâŋgoip,
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 “Anutuŋâ sâi nâ du zeŋgâren âburem gâbat.” Yatâ sâm kelikmelik otziŋgâm waŋgâyân zâim Epeso kamân birâm arip.
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Âimŋâ Kaisarea kamânân takip. Zoren takâm Yesugât kâmut kândâtziŋ kelik den dâzâŋgom Antiokia kamânân âburem arip.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Paulo zâk Antiokia kamânân mâik ŋâi ândim zâmbamŋâ siŋgi âlip nebân du arip. Oi Galata sot Pirigia hânân kamânŋâ kamânŋâ Yesugât kâmut ândiwe, zo sâm kâtikŋan kwatziŋgâm arip.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 Oi Epeso kamânân Yuda a ŋâi gâip, kutŋâ Apolo. Zâk Alesandiria kamânân gok. A zo nâŋgânâŋgâŋâ patâ. Zâk Kembugât den ekabân sâlâpkum nâŋgâm naŋgip.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 A zo Kembugât topŋâ zo dukune nâŋgâm naŋgip. Too saŋgon nep ko Yohanegârâk nâŋgipŋâ Yesugât siŋgi imbaŋâŋoot dâzâŋgom ândeip.
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 Zâk Yuda a zeŋgât mâpâmâpâse namin zâim siŋgi den keŋgât buŋ, lâu bâbâlaŋ sâm dâzâŋgoip. Zoren siŋgi âlip sâi Pirisila sot Akwila zet nâŋgâm buku okŋaŋgâm diim âi Anutugât den nâmbutŋâ dukum naŋgâwet.
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Oi Apolo zâk Grik hânân âibâ sâi Yesugât kâmut zen ekap ŋâi kulemgum Yesugât kâmut Grik hânân ândiwe, zeŋgât pindâne mem arip. Ekap zoren den itâ zeip, “Zen a zi buku okŋaŋgâbi.” Den yatâ kulemgum pindâne arip. Âimŋâ Korinti kamânân takâm Anutuŋâ tângoi Yesugât kâmut itâ betziŋan meip.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 Kembugât den ekabân gâbâ Yuda a den dâzâŋgom sâip, “A bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât mârum sâsâŋ, Kristo, zâk Yesu.” Zâkŋâ minduminduyân den yatâ sâm Yuda zeŋgât den zo mem ge kwatziŋgip.
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.