Atos 17
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Paulo sot Sila zet Ampipoli sot Apolonia kamân walâm Tesalonike kamânân takâwet. Zoren Yuda zeŋgât mâpâmâpâse namâ ŋâi tâip.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Oi Paulo zâk op ândeip, yatâ op Yuda zeŋgât kendonân mâpâmâpâse namin zâimŋâ zen sot den siŋgi âlip âraguwe. Nep mâme karâmbut yatâ op ândeip. Zâk Kembugât den ekabân den topŋâ dâzâŋgom itâ sâip.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 “Kristo zâk sâknam nâŋgâm mom zaatpapkât den Kembugât ekabân ziap. Oi Yesu kutŋâ dâzâŋgoman, zâk a bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât mârum sâsâŋ. Zâk Kristo.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Yatâ sâm dâzâŋgoi zeŋgâren gâbâ nâmbutŋâ zen den zo nâŋgâne bon oi Paulo sot Sila zekâren târokwarâwe. Osetziŋan Grik a doŋbep ziŋâ Kembugât den siŋgi mârumŋan nâŋgâm Anutu mâpâsem ândiwe sot ambân zâizâiŋâ nâmbutŋâ zen târokwatziŋgâwe.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 A ambân doŋbepŋâ utnetâ Yuda a zen nâŋgâm um kâlak nâŋgâziŋgâm zen den kwamit patâ sâm Yasoŋgât mirin Paulo sot Sila tarâweyân âi minduwe. Mindumŋâ a zagât gâsuzikâm mindumindu patin zâpanam sâwe.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Paulo sot Sila mân muyagezikâmŋâ Yasoŋ sot Yesugât kâmut zeŋgâren gâbâ a nâmbutŋâ gâsuziŋgâm a sâtŋâ zeŋgâren diiziŋgâm âiwe. Âimŋâ itâ sâwe, “A zen hânŋâ hânŋâ ândim den bâliŋ dâzâŋgom a um gulip kwatziŋgâme, a zorâŋâ neŋgâren ge.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Gane Yasoŋâ sâi mirâŋan tâtat mâme urâwe. Zen Roma a kutâgât den kom a kutâ uŋakŋâ muyagiap, kutŋâ Yesu sâme.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Yuda a ziŋâ den yatâ sâne kamân a sot a sâtŋâ zen Yasoŋ sot bukurâpŋâ kâsa otziŋgâm den kwamit patâ sâwe.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 A sâtŋâ zen Yasoŋ sot bukurâpŋâ tâk namin mân zâibigât sâm sâŋgân mine zâmbane âiwe.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ŋâtiksâi Yesugât kâmut zen keŋgât op Paulo sot Sila sâŋgonzâkone Berea kamânân âiwet. Zoren takâm Yuda zeŋgât mâpâmâpâse namin zâi den siŋgi âlip dâzâŋgowet.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Kamân zoren Yuda a zen a âlipŋâ. Zen Tesalonike a yatâ buŋâ, gât ko den siŋgi âlipŋâ nâŋgâm âkŋâliwe. Dinzikŋâ zo bonŋâ mo sarâ sâm sirâm dâp Kembugât den ekabân sâlâpkum nâŋgâwe.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Oi zeŋgâren gâbâ doŋbepŋâ Yesugât kâmut urâwe. Oi Grik a ambân patâ nâmbutŋâ, ziŋâ zeŋgâren târokwârâwe.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Pauloŋâ Berea kamânân Anutugât den sâi siŋgi Tesalonike kamânân ari Yuda a ziŋ nâŋgâwe. Nâŋgâm Berea kamânân âim kâsa otzikâbigât a ambân dâzâŋgowe.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Yatâ utne Yesugât kâmut zen zo nâŋgâm zorenâk Paulo sot a nâmbutŋâ sâŋgonzâŋgone saru sâtŋan geiwe. Ka Sila sot Timoteo zet kamân zoren ândiwet.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Oi a zen Paulo diim âi Ateŋ kamânân pane itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen âi sâne Sila sot Timoteo zet kek gâbabot.” Sâi a zen âburem âiwe.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Paulo zâk Ateŋ kamânân Sila sot Timoteo, zekât mambât ândim eŋ lopio doŋbep tatne ziŋgit umŋâ kârâp oip.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Oi Yuda a zeŋgât mâpâmâpâse namin zâim Yuda a sot Grik a nâmbutŋâ zen Anutu mâpâsemarâwe, zen sot âraguwe. Oi sirâmŋâ sirâmŋâ kamân sombemân a muyageziŋgâm siŋgi âlip dâzâŋgoip.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Kamân zoren a nâŋgânâŋgâziŋ patâ, Epikue a kâmut sot Stoike a kâmut, zeŋgâren gâbâ a nâmbutŋâ zen Paulo sot den âraguwe. Oi nâmbutŋandâ Paulogât itâ sâwe, “A zi nâŋgânâŋgâŋâ buŋ den laŋ sap. Zâk wan wan den sâm taap?” Nâmbutŋandâ itâ sâwe, “Zâk lopio uŋakŋaŋgât den sap.” Paulo zâk Yesugât den sot mom zaatzaatŋaŋgât den sâi zen yatâ sâwe.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 — ausente —
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 — ausente —
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Ateŋ kamân mâirâp sot kamân ŋâin gokŋâ zen sot ândiwe, zen den uŋakŋâ nâŋgânam den âragum ândiwe.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Paulo zâk Areo den sâsâŋ sombemân kin a itâ sâm dâzâŋgoip, “Ateŋ mâirâp, nâ topziŋ ek nâŋgan. Zen lopio doŋbep sobim bimbi kwatziŋgâme.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Nâ kamânziŋan âim gam lopioziŋâ ekŋâ lopiogât nalem pâpanŋan den itâ zei sâlâpkuwan, ‘Nalem pâpanŋâ zi bem lopio ŋâigât siŋgi, kutŋâ mân nâŋgen.’ Mân nâŋgâm mâpâsime, zorat topŋâ dâzâŋgobâ.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Anutu zâk hân muyagem kwâkŋan kut ŋâi ŋâi pâip. Zâk hân sot sumbem zorat mariŋâ. Zo namâ a betŋâ tuutuuŋ, zoren tâtat mâme mân opmap.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 A zeŋgât kut ŋâi ŋâi tuume, kut zo mân kârumap. Zâkŋak a ândiândiniŋâ sot Kaapum sot kut ŋâi ŋâi zo niŋgâmap.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 A hânân ândien zo sâi a kânokâren gâbâ muyagem laŋ kârâm hânân a kâmutŋâ kâmutŋâ muyagem laŋ kârâm âiwen. Oi muyagem âinat, narâk sot daŋgon zo zâkŋak sâm niŋgip.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Nen umniŋandâ Anutu kârum âim muyaginatkât yatâ oip. Zâk kârebân buŋâ, gootniŋan a hutnâŋgon ândiap. Den ŋâi itâ ziap,
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 ‘Nen zâkkât ândiândiŋ umŋan ândim kut ŋâi ŋâi upmen.’
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Anutugât nâŋgindâ lopio yatâ mân upap. Lopio kât âlipŋâ a bitziŋandâ sobime. Oi nen Anutugâren gâbâ muyagiwenŋâ nâŋgindâ Anutu zâk lopio yatâ mân upap.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Mârumŋan kwakmak ândiwen. Anutuŋâ niŋgitŋâ birâm ândeip, zorat narâk âkip. Irak ko a aksik umniŋ melâŋnatkât sap.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Zâk narâk pâip, zo ziap. Zoren hânŋâ hânŋâ topniŋâ sâm muyagemŋâ hâuŋâ niŋgâbap. Oi a ŋâi, zâk nep zo tuubapkât gâsum kwânâŋgip. Oi hân a aksik zâkkât nâŋgindâ bon upapkât mumuŋan gâbâ mâŋgei zaat ândiap.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Paulo zâk mumuŋan gâbâ zaatzaat, zorat den sâi nâmbutŋâ ziŋ mem gei kwâkwat den sâwe. Oi nâmbutŋâ ziŋâ sâwe, “Den zo narâk ŋâin ko sâna nâŋgânat.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Yatâ utnetâ Pauloŋâ zâmbam arip.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 A nâmbutŋandâ Paulogâren pâlâtâŋ op Yesugât siŋgi urâwe. Oi zeŋgât osetziŋan kamân zorat a sâtŋâ zeŋgât kâmurân gok kutŋâ Dionisio. Oi ambân ŋâi kutŋâ Damari sot nâmbutŋâ ândiwe.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.