Atos 13
SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI
1 Antiokia kamânân Yesugât kâmut, zeŋgâren Propete nâmbutŋâ ândiwe. Kutziŋâ itâ Banaba sot Simoŋ (Zak a sumun konsâmarâwe.), Lukio Kirene kamânân gokŋâ sot a ŋâi kutŋâ Manaeŋ. Zâk a kutâ Herode tâlaŋâ. Zet ârândâŋ ândim lâmbarâwet. Oi ŋâi Saulo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Oi sirâm ŋâin zen mindum Anutu mâpâsinam nalem birâm mâpâsem ândine Tirik Kaapumŋâ den itâ sâm dâzâŋgoip, “Zen Banaba sot Saulo nep diŋ sâm zikâwan, zo tuubabotkât sâŋgonzâkonek.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Sâi nalem birâm ninâu sâmŋâ bitziŋâ kâukzikŋan pam sâŋgonzâkone âiwet.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Tirik Kaapumŋâ yatâ opŋâ sâŋgonzâkoi zet âi Seleukia kamân saru sâtŋan âi takâwet. Zo takâm waŋgâyân zâim âi Kipiro hân saru tânâmŋan âi takâwet.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Oi zoren kamân patâ kutŋâ Salami, zoren âi takâm Yuda a zeŋgât mâpâmâpâse namin zâi Anutugât den siŋgi âlip sâm dâzâŋgowet. Yohane Mareko zâk zet sot âim betzikŋan mem ândeip.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Oi hân torengen gâbâ gamŋâ Papo kamânân takâwe. Zo gam Yuda a ŋâi, kware a sot propete sarâŋâ ândeip, kutŋâ Bara-Yesu, zâk muyagiwe.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 A zâk galem a ŋâi kutŋâ Seregio Paulo zâk sot pâlâtâŋ op ândeip. Oi Seregio Paulo zâk a nâŋgânâŋgâŋoot. Zâk Anutugât den nâŋgâbapkât Paulo sot Banaba diiziki mirâŋan zâiwet.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Diiziki kware a Elima (Kot zo kware a zorat sâmarâwe.), zâkŋâ Saulo sot Banaba kâsa otzikip. Galem a zâk siŋgi âlipŋâ mân nâŋgâbapkât sâip.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Yatâ oi Saulo, kutŋâ ŋâi Paulo sâmarâwe, zâkkât umŋan Tirik Kaapum piksâi Elima itâ sâm dukuip,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 “Sataŋgât nanŋâ, gâ. Gâ kut ŋâi ŋâi târârak, zorat kâsaŋâ. Umgan sarâ sot bâliŋâ piksâm ziap. Gâ Anutugât mâtâp târârak zo dooŋgumat. Zo narâk ikâ zoren birâban?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Zorat Kembu imbaŋâŋaŋgât kulem ikpan. Gâ siŋgâ ŋâtâtik kâri narâk ziren âsakŋâ mân ek ândiban.” Yatâ sâi zorenâk siŋâ ŋâtâtik kâri gâsum birâbirâ op a ŋâi bikŋan gâsum diibapkât sâip.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Âsagei galem a zo ekŋâ Kembugât siŋgi âlip, zorat nâŋgi imbaŋâ oi nâŋgâm pâlâtâŋ kwâip.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Paulo sot arâpŋâ zen Papo kamân birâm waŋgâyân zâimŋâ âim Pampilia hânân, Perege kamânân takâwe. Zoren Yohane Mareko zâpam Yerusalem kamânân âbureip.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Oi zen ko Perege kamânân gâbâ âimŋâ Pisidia hânân Antiokia kamân ŋâin, zo takâwe. Zoren ândim Yuda zeŋgât kendon oi mâpâmâpâse namin zâi tarâwe.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Oi mâpâmâpâse namâ galem a zen gurumin den sot Propete a zeŋgât ekabân den sâlâpkumŋâ itâ dâzâŋgowe, “A bukuzatniŋâ zekâren den ŋâi ziap oi ko sâitâ nâŋgânâ.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Sâne Paulo zâk zaatŋâ hiriŋsâbigât bikŋandâ dâp opŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Isirae a sot a nâmbutŋâ Anutu mâpâsime, zen aksik den dâzâŋgua nâŋgânek.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Isirae neŋgât Anutu, zâk sâkurâpniŋâ gâsum sâlâpzâŋgone Aigitâ hânân âi ândim kâmut patâ urâwe. Anutugât imbaŋâŋandâ zobâ diiziŋgâm gâip.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Oi zen hân a mân ândiândiŋan diiziŋgâm ândei kendon patâ 40 âkip. Narâk zoren zâkkât den kwâkâne mân birâziŋgâmâip.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Oi Kanaan hânân a kâmut nâmburân zagât zâŋgomŋâ hân zo sâkurâpniŋ ziŋgi zen hân zo kâsâpkum mem ândiwe.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ândine kendon patâ 450 yatâ âkip. Oi Kanaan hânân ândinetâ den kubikkubik a muyageziŋgi ândine Propete Samue âsageip.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Narâk zoren a kutâgât sâne Anutuŋâ Benyamin kiurâp zeŋgâren gâbâ Kisi nanŋâ Saulu ziŋgip. Zâkŋâ a kutâ op galem zâŋgoi kendon patâ 40 yatâ ândiwe.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Oi Anutuŋâ zâk kâbakŋei zâkkât gebâkŋan Dawidi a kutâ kwânâŋgip. Oi zâkkât den itâ sâip, ‘Nâ Yesegât nanŋâ Dawidi muyagian. Zâk eksa a âlipŋâ uap. Nep diŋ sâm pindâbat, zo tuum naŋgâbap.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Oi Dawidigât kiurâpŋâ zeŋgâren gâbâ Isirae a neŋgât kubikkubik a muyagibapkât sâip. Zo bon upapkât Anutuŋâ sâi Yesu âsageip.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Yesuŋâ nep topkwap mân tuugi Yohaneŋâ Isirae a ambân umziŋ melânŋe too sâŋgonziŋgâbapkât dâzâŋgom ândeip. Zo yatâ a ambân kubikziŋgip.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Oi Yohane zâk nep zo tuum naŋgâm itâ sâip, ‘Nâgât itâ sâme. A gâbapkât sâme, zo nâ. Nâ a zo buŋâ. Zikŋâ bet gam taap. Zâk patâ oi nâŋâ zâkkât irâ sikum goribat zo ko mân dâp upap.’
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 A bukurâpnâ, Abaramgât kiurâp zen sot a nâmbutŋâ Anutu mâpâsime, nâŋâ den sa nâŋgânek. Kubikubik den zi neŋgât op geip, ziap.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Yerusalem mâirâp sot a sâtŋâ ziŋâ Yesu ekŋâ topŋâ mân nâŋgâm mumbapkât sâwe. Zen yatâ utnetâ Propete a zeŋgât den kânŋan sâsâŋ kendon dâp sâlâpkume, den zo kâtigeip.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Zen Yesu tosaŋaŋgât kârum mân muyagem laŋ sâne Pilatoŋâ koi moip.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Oi Kembugât ekabân den zeip, zo op naŋgâm poru nagân gâbâ mâkâm kât mâtâpŋan âi parâwe.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Ka Anutuŋâ mumuŋan gâbâ mâŋgei zaarip.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Oi zâk sot Galilaia hânân gâbâ Yerusalem kamânân ârândâŋ âiwe, zeŋgâren sirâm nâmbutŋan muyageziŋgâm ândeip. Muyagei igâwe, zen ko zâkkât siŋgi sâsâŋ a opŋâ a ambân dâzâŋgom ândie.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Nen umâlep den dâzâŋgonam gen. Anutuŋâ sâkurâpniŋâ kut ŋâi ŋâi siŋgi dâzâŋgoip, zorat bonŋâ âsagiap.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Anutuŋâ Yesu mângei neŋgâren bonŋâ muyagiap. Zorat umâlep den dâzâŋgonam gen. Psalm daŋgon zagât, zoren den itâ kulemguwe,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Yesu mumuŋan gâbâ mâŋgei zaarip. Oi Yesu zâk mân mom alâgibap, zorat Anutuŋâ den itâ sâip,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Oi Psalm ekabân den ŋâi itâ ziap,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Dawidigât nâŋgâme. Zâk Anutuŋâ nep diŋ sâm pindip, zo arâp zeŋgâren tuum âim moip. Moi sâkurâp zeŋgât kwagân hângune alâgeip.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Ka Dawidigât kiunŋâ Yesu, zâk ko mân alâgeip. Anutuŋâ mumuŋan gâbâ mâŋgei zaarip.”
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Yatâ sâmŋâ Pauloŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “A bukurâpnâ, dâzâŋgua nâŋgânek. Bâliŋâ guligulipkuŋ, zo a zorâŋ muyageipkât zorat den mâte otziŋgap.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Mosegât gurumin den, zo bâliŋâziŋ gulipkubam oseip. Yesugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwatne bâliŋâziŋâ zo gulipkubap.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Propete zeŋgâren den itâ zo kâtigibapkât itâ dâzâŋguan,
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 ‘A zen den nâŋgâm kwâkâkwâkâŋâ zeŋgâren nep top ŋâi tuubat. Ziŋâ zorat nâŋgâne bon buŋ upap. Zen kut ŋâi zo ekŋâ kwakŋâ mumbi.’”
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Oi Pâulo sot Banaba zet mâpâmâpâse namin gâbâ geitâ kendon ŋâin yatik dâzâŋgobabotkât sâwe.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Oi minduminduyân gâbâ gem Yuda a doŋbep sot kamân ŋâin gâbâ Anutu mâpâsemarâwe, zen aksik Paulo Banaba zet sot âim den utne Paulo sot Banaba zet zen Anutugât lumbeŋan ândibigât dâzâŋgowet.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Bet kendon ŋâin mâte oi kamân zorat mâirâp a topŋâ topŋâ zen aksik minduyaŋgâm Anutugât den nâŋgânam gawe.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Mindum gane Yuda a ziŋâ ziŋgitŋâ nâŋgâm bâliŋ kwatziŋgâm Paulogât den mem gei kwarâwe. Oi sâm bâliŋ kwâkŋaŋgâwe.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Yatâ utnetâ Paulo sot Banaba zet den keŋgât buŋâ itâ sâm dâzâŋgowet, “Yuda a zen Anutugât den kândom dâzâŋgonatkât sâsâŋ. Ka Yuda a zen kândâtkomŋâ ândiândigât siŋgi mân utnatkât se, gât ko zâmbamŋâ hân ŋâin gok zen siŋgi âlip dâzâŋgonat.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Kembu zâk zorat itâ sâm dâtŋângoip, ‘Zen hân toren toren a zeŋgât âsakŋâ zâmbarâwan. Oi a zen Anutugât mâtâp ekŋâ zoren âi ândibi.’”
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Yatâ sâitâ hân ŋâin gokŋâ zen den zo nâŋgâm umziŋ âlip oi Kembugât den sâm bâbâlaŋ kwârâwe. Oi ândiândi kâtikkât siŋgi urâwe, zen den zo nâŋgâne bon oip.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Oi hân zoren Kembugât den laŋ kârâm arip.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Yuda a ziŋâ kamân zorat a sâtŋâ sot ambân sikumziŋoot zen Anutu mâpâsemarâwe, zo den dâzâŋgone um kâlak op Paulo sot Banaba kâsa otzikâm molizikâne âiwet.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Âiram kinzikŋan gwapgwap tuugitâ gei kândâtzâŋgom Ikonioŋ kamânân âiwet.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Aritâ Yesugât kâmut kamân birâwet, zo zen umziŋan Tirik Kaapum piksâm zei sâtâre kwâkŋan ândiwe.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.