Atos 10

SIŊGI ÂLIP EKAP (KPF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kaisarea kamânân Roma kâwali a kâmut zen ândiwe. A kâmut zo zeŋgât kutziŋâ Italia sâmarâwe. A ŋâi kutŋâ Konelio, zâkŋâ kâwali a kâmut zo zeŋgât a sâtŋâ ândeip.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Zâk sot a ambârâpŋâ, zen Anutu hurât kwâkŋaŋgâm mâpâseŋaŋgâm ândiwe. Zâkŋâ a ambân kanpitâ kât nalem ziŋgâmâip sot Anutugâren ninâu sâm ândeip.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Konelio zâk yatâ opŋâ sirâm ŋâin mirâ oi uman ŋâi itâ egip. Anutugât sumbem a ŋâiŋâ zâkkâren gam itâ sâm dukuip, “Konelio.”
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Konsâi tâpâk ekŋâ keŋgâtŋaŋgât op sâip, “Kembu, dapkât sat?” Sâi ko sâip, “Ninâugâ sot orot mâmegâ Anutuŋâ egi âlip oip.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Zorat Yope kamânân kore a sâŋgonzâŋgona âi a ŋâi kutŋâ Simoŋ, kutŋâ ŋâi Petero, zâk diim gabi.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Zâk sot tâip zo bâu sâkziŋ lâkum tuumap, kutŋâ Simoŋ. Zâkkât mirâ saru sâtŋan taap. Oi Petero zâk zorenâk ândiap.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Sumbem aŋâ den yatâ dukum ari zorenâk kore a zagât sot kâwali a ŋâi sâŋgonzâŋgoip. Kâwali a zo Anutu mâpâsemâip.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Den siŋgi zo dâzâŋgomŋâ Yope kamânân sâŋgonzâŋgoi âiwe.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 A zen âim mâtâbân ziwe. Haŋsâi zaat kamân goot goot utne mirâ bâkŋan oi Peteroŋâ ninâu sâbam mirin zarip.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Zâi ninâu sâmŋâ tepŋaŋgât oi nalem une sei zâk uman zem, uman ŋâi itâ egip.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Sumbem mâtâp pâroŋsâi sumbemân gâbâ isen patâ ŋâi muruk toren toren kimembut zoren saam pane geip.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Umŋan zuu, mulum mot, nii top top sot kut ŋâi ŋâi ziwe.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Oi den ŋâi itâ Peterogâren geip, “Petero, gâ kom gaam ne.”
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Yatâ sâi Peteroŋâ sâip, “Kembu, nâ mân upat. Nii zuu bâliŋâ mo mân niniŋâ, zo mân neman.”
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Sâi ko den dum âsageip, “Anutuŋâ kut ŋâi ŋâi âlipŋâ sâm paap, zo bâliŋâ mân sâban.”
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Kut ŋâi zo sâp karâmbut muyagei dum buraŋŋoot sâmbune sumbemân zarip.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Oi Petero uman egip, zorat nâŋgâm kwâkâm tâi Konelio arâp zen gamŋâ Simoŋgât mirâŋâ kârum âim muyagem mirâ sombemân kirâwe.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Kinŋâ mâsikâm sâwe, “Simoŋ, kutŋâ ŋâi Petero, zâk mirâ ziren tap?”
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Yatâ sâne Petero zâk uman egip, zorat nâŋgâm kwâkâm tâi Kaapumŋâ itâ sâm dukuip, “A karâmbut gamŋâ gâ kârugige, gât ko gâ geimŋâ zen sot âibam keŋgât mân upan.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 A zo nâŋâ sâŋgonzâŋgua ge.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Oi Peteroŋâ den zo nâŋgâmŋâ zeŋgâren geimŋâ sâip, “Wangât nâgâren ge?”
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Sâi a ziŋâ dukuwe, “Kâwali galem a patâ Konelio, zâk Anutu hurat kwap târârak ândimap. Yuda a zen zâkkât nâŋgâne a âlipŋâ opmap. Sumbem kore a ŋâiŋâ zâkkâren âsagem gâ mirâŋan diigim arindâ diŋgâ nâŋgâbapkât sâip,”
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Yatâ sâne Peteroŋâ nâŋgâm sâi mirin zâine nalem ziŋgip. Haŋsâi zâk sot Yope kamânân gokŋâ a nâmbutŋâ zen sot âiwe.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Zen mâtâbân âi zem Kaisarea kamânân takâwe. Konelio, zâk a ambârâpŋâ sot bukurâpŋâ minduziŋgi mambâtziŋgâm tatne gawe.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Gamŋâ Petero zâkkât mirin zari Konelio zâk kiŋ topŋan gei zem mâpâseip.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Zei Peteroŋâ mem zaatŋâ itâ sâm dukuip, “Zaat. Nâ a, gâ yatâ.”
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Yatâ sâm mirâ umŋan âim a ambân kâmut patâ muyageziŋgâm itâ sâm dâzâŋgoip,
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 “Zen Yuda a neŋgât topniŋâ nâŋgâme. Nen a kamân ŋâin gokŋâ zen sot buku opŋâ tâtat mâme mân upmen. Gurumin denân den ŋâiŋâ mâtâp zo dooŋgoi ziap. Nâ ko Anutuŋâ ziŋgiri mân dâp opmap mân sâbatkât Anutuŋâ umanân nii zuu bâliŋâ sot mân niniŋâ buraŋŋoot saam pâi gei tirâpnogip.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Zorat a ziŋâ nâgâren ga dâtnone nâ mân kwaksan. Oi zi diiniwe, zorat sâne nâŋgânâ.”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Yatâ sâi Konelioŋâ itâ sâm dukuip, “Sirâm kimembut ombeŋan mirâ oi nâ mirin tap ninâu sâm ta a ŋâi hâmbâŋâ âsakŋâŋoot nâgâren muyagem itâ sâm dâtnogip,
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 ‘Konelio, Anutuŋâ ninâugâ sot orot mâmegâ nâŋgi âlip uap.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Zorat gâ Yope kamânân a sâŋgonzâŋgona âi Simoŋ, kutŋâ ŋâi Petero, zâk diim gabi. A ŋâi bâu sâkziŋ lâkum tuumap, kutŋâ Simoŋ, zâkkât mirin tâtat mâme uap. Mirâŋâ saru sâtŋan taap.’
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Oi nâ zorat a sâŋgonzâŋgua gâgâren âiwe. Gâ nâgât den lum gaatkât umnâ âlip uap. Oi Anutuŋâ den dâgogip, zo sâna nâŋgânatkât Anutugât mâteŋan mindum ten.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Petero zâk topkwapŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Itârâŋ nâ itâ ek nâŋgan. Anutu zâk a kâmut ŋâi buku otziŋgâm a kâmut ŋâin kândâtzâŋgom mân opmap.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 A kâmutŋâ kâmutŋâ zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ hurâtkwapŋâ târârak ândine, zeŋgât nâŋgi âlip opmap.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Anutu zâk Isirae a den niŋgip, zo itâ. Yesu Kristo, zâk a neŋgât Kembu. Anutuŋâ zâk sâŋgongoi gem lumbeŋaŋgât den dâtnâŋgoip, zo nâŋge.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Yohane zâk too saŋgonziŋgâbapkât den dâzâŋgoip, narâk zoren Yesugât den siŋgi âlip zo Galilaia hânân topkwâi Yudaia hânân arip.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Oi Yesu, Nasarete kamânân gokŋâ zo ko Anutuŋâ imbaŋâ sot Tirik Kaapum pindi hân muruk toren toren âim sisi mâsek a âlip kwatziŋgip. Oi a ambân Sataŋŋâ saaziŋgip, zo aksik olaŋziŋgip. Anutuŋâ tâŋgoi nep zo tuugip.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Oi Yuda a neŋgât hânân sot Yerusalem kamânân kut ŋâi ŋâi tuum arip, zo ek nâŋgâwen. Oi a sâtŋâ ziŋ gâsum poru nagân kune moip.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 — ausente —
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 — ausente —
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Oi Anutuŋâ Yesu a mumuŋâ sot gwâlâ neŋgât den sâm kwâkâkwâkâŋ a kwânâŋgip. Oi nen den zo a ambân dâzâŋgonatkât nep diŋ sâm niŋgip.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Oi a ziŋ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâbi zo, zeŋgât tosa gulipkubap. Den zo Propete ziŋ sapsum naŋgâwe.”
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Petero zâk den yatâ sâm kiri nâŋgâm tarâwe aksik zeŋgâren Tirik Kaapum gem gâip.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Oi Yuda a Yesugât kâmurân gâbâ Petero sot âiwe, zen Anutuŋâ a hân ŋâin gokŋâ Tirik Kaapum ziŋgip, zo ekŋâ imbaŋâziŋ buŋ oip.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 A hân ŋâin gokŋâ, zen den gându uŋakŋâ sâm Anutu sâm âlip kwâkŋaŋgâwe.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Oi Peteroŋâ itâ sâip, “Nen Tirik Kaapum sot urâwen, yatigâk Tirik Kaapum âsageziŋgap. Zorat too saŋgonsaŋgon zo a ziŋ aŋgân kârâne mân dâp upap.”
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Yatâ sâi ziŋâ Yesu Kristogât korân sâm too saŋgonziŋgâwe. Too saŋgonziŋgâne Petero mân âibapkât sânetâ hilâm nâmbut zen sot tâip.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.