Mateus 26
GOD RIITI MAJI KEPI (KMO) vs NTLH
1 Jisas rii diita majin riiti disaipel yenya ba hamarek, rii yenya eecha wor:
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 “Kwo hikitu yadii upurus Pasova nokusha a nedii yanak, Ma Yikapwa riin tapak howu hanak, riin mek ji siitiichikiita.”
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 — ausente —
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 — ausente —
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Ye eecha wochar: “Nota opoche diita Pasova nokusha a nediik otiitanakech. Ma mima yepa eena hechi owun yesokwakiita.”
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Jisas rii Betani akamak mashi maba kapasek tar Saimon riiti akak tar. Betani akamak tar.
6 — ausente —
7 Eeka tarek, mima pochi sii riitak yari, sii kwowa ya tar ukun woyi tar papa awon yayaniga Jisas riita yi otii atarek, riiti masekiik gwotii powur. Eeta uku ya naji tar uku.
7 — ausente —
8 Worek, disaipel ye eena hechi inyaka kwotayichi riina eecha woher: “Boyewak siita diita ukun shebo shebo gwotiiwa?
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 Nota diita ukun haney anadii ma ye tokona harapa yan nota yeechi kiiriisiiposii tawa man waga hawa!”
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Worek, Jisas rii yecha hiki tar majin hechi rii eecha wor: “Boyewak kwo kata mima siina yo mayakan hawa? Sii ana hadabas boboy kepin otiichuwa.
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Kiiriisiiposii tawa ma ye eechaba eechaba kwotaka tawa. Wowak, ada kwotaka eechaba nedii takasakech.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 Mima siita kwoya ya tawa ukun eeji mabak gwotiiri, sii eeji ha nobo takiichuwa.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Diina na makabek heechi. Diita hadabas majin diita nosapek sawo ye i tanak, siita otiiwa boboyen eechaba sawo ye i takiita. Sawo ye i tanak, yepa eena hiki takiita.”
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Worek, disaipel por Jisas riitaka eecha 12 tari, riiti hi Judas Iskeriot, rii i opelen otiitar harapa ma yenya eecha wor:
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 “Kwota ana boy boboyen hanak, ada Jisas riina kwoti tapak hak?” Worek, ye 30 ya mani kenyichi riin har.
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Wowak, eeta nediik Judas rii Jisas riina how ha nobon yeshatar.
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Yis Biish Tar Gey nokusha atar mapo yadii yarek, disaipel ye Jisas riitak yaniga woher: “Kapo siitak nota Pasova nokusha a nediin miina sayarechikiita?”
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 Rii yenya eecha wor: “Kwota na i harapa akamaka tawa ma por wohe: ‘Eeta Tisa rii echa wor: Eeji nedii yar. Yarek, ada eeji disaipel yechada eecha miiti akak Pasova nokusha akiita.’”
18 Ele respondeu:
19 Worek, disaipel ye Jisas riita worega eecha Pasova sayarer.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Hogo nedii siirek, Jisas rii riiti 12 disaipel yechaka eecha aken yir.
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 Yecha atarek, Jisas rii eecha wor: “Kwotaka bana tawa ma por riipa ana magiirechichi kwodii wokiita.”
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Disaipel ye meejichi eena hiki ye ichi riina wohechar: “Harapa Ma, miita wochawey, ana boy wokasakech?”
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Jisas rii awasen eecha wor: “Kata ma rii adaka eecha tapa sicha chegiik heebiyak geyen hey woyir ma riitapa ana magiirechikiita.
23 Jesus respondeu:
24 God riita keyir maji eecha wor: Ma Yikapwa wii sapa ha. Wori, riipa hakiita. Wowak, Ma Yikapwa riina magiirechichichawa ma riipa kapasek wey siikiita! Riiti nokwapa sii riina yimowanan siiyega, owaga kepi.
24 Pois o
25 Worek, Judas, magiirechir ma, rii eecha wor: “Tisa, miita ana kapo wokasakech?” Jisas rii awasen eecha wor: “Miita wochowey, eeta mii wocho.”
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Yecha atarek, Jisas geyen yeechi Apoko riina woshi eechi neeki reekiichi disaipel yenya har. Haniga rii eecha wor: “Na ya a. Dii eeta eeji maba.”
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Worek, riita wain uku yeechi eechaba Apoko riina woshi eechi yenya haniga eecha wor: “Kwota na eyey a.
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 Dii eeta eeji pi. Eecha mukuchichu God riita wotar maji sii eeta siiken woy sokwato. Eeji pi nosapek gwotii sakanak, nokwapa nokwapa ma mima yechi kapasek boboyen poyekiita.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Ada kwona wocho: diita wain ukun ada saka komas kawka akiitawak. Komas ada eeji Apoko riiti kigdomek siinak, eeka akar wain ukun akiita.”
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Worek, ye hokwa pochi chichi sokwa geenyik ichi Oliv kwowuk eeka ir.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Worek, Jisas rii disaipel yenya eecha wor: “Diita niyik kwoti hiki siitiichichawa boboyen adak heechi ikiita. God riita mashi heyir maji eecha wocho: ‘God rii sipsip hehar tar ma riina pi sowakwonak, sipsip ye heechi akii i ye yakiita.’
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Wonyak, ana saniyeechi yesokwanak, ada mapo i Galili nosapek i takiita.”
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Pita rii eecha wor: “Anadii ma yepa miina heechi inyey, adaba miina saka heechikiitawak!”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Jisas rii meejichi Pita riina eecha wor: “Diita niyik apochok woken otii tana nediik miita ana piiriichar eecha wokiita: Miita ana hekasakech.”
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Pita rii awasen eecha wor: “Ada siiken wocho: Ada miiti hin veenyikasakech. Ada miitaka eecha hakiita!” Worek, eyey disaipel ye eechaba wor.
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Worek, Jisas rii riiti disaipel yechaka eem pochi Getsemani eeka ir. Irek, rii yenya eecha wor: “Kwo diika na yinyak, ada i katak God riina maji bak.”
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Rii Pita riina Sebedi riiti yikapwa piiriitaka eecha yeechi ye ir. Riiti inyaka harapa nomo yar. Harapa nomo yeechi rii yenya eecha wor:
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 “Eeji inyaka harapa nomon yawa. Yawak, ada hak otiito. Kwo diika tanak, adaka eecha siitii kowu ta.”
38 e disse a eles:
39 Worek, rii ameda yeroku ichi riiti misomak sakar. Sakachi rii eecha wor: “Eeji Apoko, ma yechi kapasek boboy bachi poyi anadii nobo taney, na otiichinyak, ada nomo yatawa boboyen na yeechi rabo. Wowak, eeji inyakak hiki taweyn eena sumowukasakech. Miiti inyakak hiki taweyn ii napa sumowukiita.”
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Worek, rii disaipel piiriichar yechak awasen yar. Yari, rii her ye watar. Watarek, hechi rii Pita riina eecha wor: “Boyewak kwo saka adaka awa pochi saka siitii kowutawak?
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Kwo na siitii kowutanak, God riina maji ba ta. II kwopa boboy siipa kwona eecha heechiney, kwopa tiipiikeneechi sakakiita. Spirit rii yaken otiitawey, maba sii yuyato.”
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Jisas rii kawka iri God riina maji bar. Rii eecha wor: “Eeji Apoko, diita kapasek adak yatawey, diita heebiya adapa anan yuyakiita. Wowak, ada aney, ii eeta miiti yon ada otiiney, ii sa ya. Miiti yon adapa otiikiita.”
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Worek, rii disaipel yechak kawka yari, rii her yecha kawka watar. Yechi mi meejitar.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 Worek, rii heechi kawka iri God riina maji mashi bar majiban iiban batar.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Worek, rii kawka ya disaipel yenya wor: “Kwo boy opoy wabato? Na he. Ma Yikapwa riina kapasek yo otii tawa ma yechi tapak howu ha nedii yawa.
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Na sokwa napa i. Na he. Ana magiiriichichi kwodii wochi kapasek otii tawa ma rii yawa!”
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Jisas riita batarek, Judas, Jisas rii 12 disaipel por, rii eecha yar. Riita yarek, akar ma ye eeki kubuka eecha neeki neeki riitaka eecha yar. Opelen otii tar harapa ma ye Ju yechi apoko saba ma yecha wochirek, eena yar.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Kwodi wochi kapasek otii tar ma rii ya mapo mukuchichawa boboyen otiitar. Rii eecha wor: “Kata ma riina ada waga woshi eechi amor amorechi heedhinak, riina kwo yaken otiito. Riina napa yeechi poko ji!”
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Judas rii nagwa nagwa yari, Jisas riina omor amorechi eecha wor: “Tisa na eshar ta.”
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Worek, Jisas rii awasen eecha wor: “Miita otiiken otii tawa boboy na ameya otii!” Worek, yecha yari, Jisas riina tapak kiikiiriinachi neekitar.
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Ma por rii Jisas riitaka eecha tari, rii eena heechi riiti eekin heyi huguruku yeechi opelen otii tar harapa ma riiti wakasa ma por riiti mabiyan tiimii rabor.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Worek, Jisas rii riina eecha wor: “Na eeki awasen heyi heehci. Eyey ma ye eekibak ana pichawak, eeki siipa yenya pi sowakwo hamakiita.
52 Aí Jesus disse:
53 Kwo kapo saka hechawak? Ada eeji Apoko riina wonyak, riita ana nokwapa nokwapa ejel heechinak yanak, 12 ami ye yenya gamu poyekiita.
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 Ada riina wohenyey, God riita mashi keyir maji siipa saka sokwakiitawak. Wowak, mashi keyir maji sii sapa siiken ya.”
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Worek, Jisas rii ma yenya eecha wor: “Kwota yari eekika kubuka eecha neeki neeki yari ii hiyiya tawa man yaken yaniga kwo eecha yar. Boyewak eecha otiito? Nokwapa nokwapa yadii ada harapa lotu adak yi maji pokii tari, kwo ana eeka yakasakech.
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 Wowak, piirapet ye God riiti maji keyiri, sii sa i siiken sokwa ta.”
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Worek, eyey disaipel ye riina heechi akii ir.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Worek, Pita rii wumowu icharin rii yapa kadak tar. Opelen otii tar harapa ma riiti akak Pita rii eeka i sumowutar. Sumowuchi rii inyik wok i yarechi rii siitii kowutar ma yechaka eecha yichar. Rii sokwana boboyen heken eena eeka yichar.
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 Opelen otii tar harapa ma ye kansil ma ye Jisas riina woshepii maji ba diima man eena yeshatar. Yecha riina pi sowakwoken hikirek, eena eecha otiitar.
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 Nokwapa nokwapa ma ye woshepii maji batarek, ye riina sowakwo nobon yesha hipiir. worek, ma upurus piir yari eecha wor:
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 “Diita ma rii eecha wor: ‘Ada eeta kiki sowa ada harapa lotu akan dagiichi yadii piiriichar kawka otii hamakiita.’”
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Worek, opelen otii tar harapa ma rii Jisas riina eecha wor: “Mii diita ba diima tawa majin mii boyewak saka awasen bawak?”
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Worek, Jisas rii meejichi saka awasen barek. Worek, harapa ma rii way kawka riina eecha wor: “Ada eechaba eechaba takiitawa God riiti hik miina wocho: Miita howuk tawa God riiti hin na baba: Mii boy eeta Kraist, eeta God riiti Yikapwa?”
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 Jisas rii riina awasen eecha wor: “Miita bawa maji eetata. Ada kwona wocho: Komaskwo hikiita. Ma Yikapwa riipa i howuk hapaga tawa Apoko riiti mama yepak yikiita. Tanak, hapaga siichi riipa neerek kawka yakiita!”
64 Jesus respondeu:
65 Worek, harapa ma rii eena kwotayechi riiti rikin woyarechi eecha wor: “II God riina wosoboyeto. Ba diima tawa ma kaw ii sa kayekiisii! Kwo eeta apak riiti kapasek majin meeji hamawa!
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 Kwo shecha otiiken hikitu?” Ye awaseneecha wor: “Rii kapasek tawa. Sa kayek ha!”
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 — ausente —
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 — ausente —
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Pita rii inyi wok yicharek, opelen otii tar harapa ma riiti wakasa mima sii ya Pita riina eecha wor: “Mii eechaba Galili Jisas riitaka tar.”
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Worek, Pita rii eyey ma mi somak woshepiichi eecha wor: “Ada niji maji meejikasakech.”
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Worek, rii sokwa inyi nuberejok iyarer. Worek, anadii wakasa mima pochi sii way riina hechi eeka tar ma yenya eecha wor: “Diita ma rii Nasaret Jisas riitaka eecha tar ma.”
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Worek, Pita riita meejichi kawak woshepii majin wor: “Ada sabo howu maji siikenen wocho: Kata ma riin an hekasakech!”
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Ameda siichi eeka siitii tar ma ye ya Pita riina eecha wor: “Eeta siiken. Miita eeta riiti ma por. Miiti maji sii eeta miina kwodii wocho!”
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Worek, Pita rii meejichi sabo howu bokonachi eecha wor: “God miita ana pi. Kata ma riina ada hekaskech!” Worek, apochok aya wor.
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 Worek, Pita rii Jisas riita riina bar majin hikir. “Apochok wo nediik miita eeji hin piiriichar veenyikiita.” Worek, Pita rii eena hikichi i sabak yarechi inyakapwa hikichi harapa keyatar.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.