Mateus 13
Kalam NT (KMH_KAL) vs NAA
1 Ñin kun ak, Jiysis korip kun ak kirgiy am Galiyliy chemb gol ak bisgiy minim aŋgñiniŋg gek,
1 Naquele mesmo dia, Jesus saiu de casa e se assentou à beira-mar.
2 biynimb kuŋay yimb nep ap nup piŋiy kus kus geyak, nuk am bot ar ak bisgiy, am ñiŋg namb siŋbindoŋ mindyiŋg; kuyip minim paydoŋ ayiŋg aŋgñak. Aŋgñiyiŋg aŋgak, “Bi bap wiyt jakaŋ aŋgiy, wiyt maŋgiy ak dam woŋgday okok yokek,
2 E grandes multidões se reuniram em volta dele, de modo que entrou num barco e se assentou. E toda a multidão estava em pé na praia.
3 — ausente —
3 E de muitas coisas lhes falou por parábolas, dizendo:
4 gunap kinjeŋ kosemb ar ak yapek, yakir gok apiy ñiŋniŋgambay.
4 E, ao semear, uma parte caiu à beira do caminho, e, vindo as aves, a comeram.
5 Gunap kamb ar man siskoy ayniŋgamb okok yapiy kasek gup giniŋgamb ak pen, kindiy am wos ma giniŋgamb rek,
5 Outra parte caiu em solo rochoso, onde a terra era pouca, e logo nasceu, visto não ser profunda a terra.
6 pumb niŋiy milip giyowniŋgamb.
6 Saindo, porém, o sol, a queimou; e, porque não tinha raiz, secou-se.
7 Pen gunap kikasik dindbiliŋ namb okok yapiy jakniŋgamb ak pen, miñ kun ak saw giy pikñimbek, milip giniŋgamb.
7 Outra parte caiu entre os espinhos; e os espinhos cresceram e a sufocaram.
8 Pen gunap lum teprep ar okok yapiy, jak tep yimb giy, maŋgiy kuŋay yimb nep piyniŋgamb. Gunap ñin jiwiy rek piyniŋgamb; gunap ñin jiwiy omiŋal rek piyniŋgamb; gunap ñin jiwiy kaw bap rek piyniŋgamb aŋgak.”
8 Outra, enfim, caiu em boa terra e deu fruto: a cem, a sessenta e a trinta por um.
9 Jiysis kun aŋgiy aŋgak, “Nimb biynimb gos timund sek mindenimimb gok, minim aspiyn biy niŋnimimb aŋgak.”
9 Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
10 Jiysis kun aŋgek, binuk gok apiy, nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Biynimb gok kuyip, yenen minim paydoŋ ay nep apan?”
10 Então os discípulos se aproximaram de Jesus e lhe perguntaram: — Por que o senhor fala com eles por meio de parábolas?
11 Aŋgeyak aŋgak, “Gor biynimb nuk diy kond mindeniŋgamb minim weygiy mindyiŋgip ak, nimbip gos ñek niŋniŋgambim; pen biynimb yikop gok ma niŋniŋgambay.
11 Ao que Jesus respondeu:
12 Biynimb minim yip niŋiy dipay gok minim gunap sek niŋiy, junj ak niŋrep giniŋgambay; pen biynimb minim yip niŋiy ma dipay gok, minim sikoy niŋbay ak pisnep kurginiŋgamb.
12 Pois ao que tem, mais será dado, e terá em abundância; mas, ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
13 Kuyip minim paydoŋ ay apiyn ak; kiyk windin sek, gos timund sek ak pen, aŋgip mey ak aŋgiy, ma niŋbay.
13 Por isso, falo com eles por meio de parábolas: porque, vendo, não veem; e, ouvindo, não ouvem, nem entendem.
14 “Gipay kun ak, bi Gor minim aŋgep Asaya nind giniŋgamb aŋgiy tikak rek nep gipay. Minim kun ak tikiy aŋgak:
14 Assim, neles se cumpre a profecia de Isaías:
15 — ausente —
15 Porque o coração deste povo
16 “Kun ak kiyk ma niŋbay; Gor nimbip gos tep ñek niŋbim ak, miñmiñ ginimimb. Biynimb Gor nup chiŋgyak gok sek, minim nup aŋgep gok sek kuŋaynep Kiyŋ yomb key yimb ak nup niŋun aŋgyiŋgipay ak pen, yip ma niŋiy, minim yip ma niŋiy giyak. Miñiy nimb minim yip niŋiy, yip niŋiy gispim ak, miñmiñ ginimimb.
16 — Bem-aventurados, porém, são os olhos de vocês, porque veem; e bem-aventurados são os ouvidos de vocês, porque ouvem.
17 — ausente —
17 Pois em verdade lhes digo que muitos profetas e justos desejaram ver o que vocês estão vendo, mas não viram; e quiseram ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 “Pen minim paydoŋ ay aŋgambiyn junj ak nimbip aŋgen niŋim.
18 — Ouçam, portanto, o que significa a parábola do semeador.
19 Wiyt maŋgiy gunap kinjeŋ kosemb ar ak yapeniŋgamb, yakir gok ñimbdiniŋgambay apiyn ak; biynimb gok, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim tep ak niŋniŋg gey, Seytan gek sakiy giniŋgambay aŋgiy apiyn.
19 A todos os que ouvem a palavra do Reino e não a compreendem, vem o Maligno e arrebata o que lhes foi semeado no coração. Este é o que foi semeado à beira do caminho.
20 “Pen maŋgiy gunap kamb ar man siskoy ayniŋgamb okok yapiy, kasek gup giniŋgamb ak pen kindiy am wos ma gek, pumb niŋiy milip giniŋgamb apiyn ak; biynimb gok minim yip ak kisen niŋniŋgambay won ak niŋiy miñmiñ giniŋgambay ak pen; won ak sakiy giy gos ar gunap niŋniŋgambay aŋgiy apiyn.
20 O que foi semeado em solo rochoso, esse é o que ouve a palavra e logo a recebe com alegria.
21 — ausente —
21 Mas ele não tem raiz em si mesmo, sendo de pouca duração. Quando chega a angústia ou a perseguição por causa da palavra, logo se escandaliza.
22 Maŋgiy gunap yowniŋgamb kikasik dindbiliŋ namb okok apiyn ak; minim yip ak niŋniŋgambay ak pen; woŋg wariy, korip kanj, tiw minan, maniy tap gok nep gos niŋiy; Gor minim tep ak kirginiŋgambay aŋgiy apiyn.
22 O que foi semeado entre os espinhos é o que ouve a palavra, porém as preocupações deste mundo e a fascinação das riquezas sufocam a palavra, e ela fica infrutífera.
23 Pen maŋgiy gunap man tep ar ak yapiy, jak tep giy, maŋgiy kuŋay piyniŋgamb apiyn ak; biynimb gok minim yip ak niŋiy, yip chiŋgrep yimb giniŋgambay. Gunap mindrep giniŋgambay, gunap mindrep yimb giniŋgambay, gunap mindrep giy ar kun ak key yimb giniŋgambay aŋgiy apiyn aŋgak.”
23 Mas o que foi semeado em boa terra é o que ouve a palavra e a compreende; este frutifica e produz a cem, a sessenta e a trinta por um.
24 Jiysis kuyip minim bap sek paydoŋ ay aŋgak, “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ak kesim dispiyn biy rek giniŋgamb. Biyomb bap wiyt maŋgiy gok jakaŋ aŋgiy, dam woŋgday nuk okok yokniŋgamb.
24 Jesus lhes propôs outra parábola, dizendo:
25 Pen kisyim biyaŋ kin amniŋgambay won ak, bi timey bap tap yiŋ timey gunap dand apiy, namb kun okok yokiy amniŋgamb.
25 Mas, enquanto todos estavam dormindo, veio o inimigo dele, semeou o joio no meio do trigo e foi embora.
26 Pen wiyt yiŋ tep gok jakakniŋ, tap yiŋ timey gok sesek jakniŋgamb.
26 E, quando as plantas cresceram e produziram fruto, apareceu também o joio.
27 Kun gek, bi woŋg giñemb gok apiy aŋgniŋgambay, ‘Biyomb! Tap yiŋ tep gok nep dam woŋgday ak yokpan; tap yiŋ timey gok yergiy namb kun okok sesek jaksap?’
27 Então os servos do dono da casa chegaram e disseram: “Patrão, o senhor não semeou boa semente no seu campo? De onde, então, vem o joio?”
28 Aŋgey kuyip aŋgniŋgamb, ‘Bi yip miluk niŋimb bap dap yokip.’ Aŋgek aŋgniŋgambay, ‘Chin am tap yiŋ timey jakip kun gok tuŋgjiw yokjun akaŋ?’ Aŋgey bi woŋgday nop nimb ak aŋgniŋgamb,
28 Ele, porém, lhes respondeu: “Um inimigo fez isso.” Mas os servos lhe perguntaram: “O senhor quer que a gente vá e arranque o joio?”
29 ‘Mer! Ñin biy, tap yiŋ timey kun gok tuŋgjiwim aŋgen, am tap yiŋ tep gunap sek tuŋgjiwnimimb rek ayip ak, kirgem omiŋal giy jaknimuŋ. Pen jakiy maŋgiy piy, dep ñin ak apek ker, bi yand gok aŋgen, tap timey gok tuŋgjiwiy, dam mon daŋgiyey yin simbok amek; wiyt maŋgiy gok nep di nan-giy, dam korip miŋgan yip ak yokniŋgambay aŋgniŋgamb.’”
29 O dono da casa respondeu: “Não! Porque, ao separar o joio, vocês poderão arrancar também com ele o trigo.
30 — ausente —
30 Deixem que cresçam juntos até a colheita. E, no tempo da colheita, direi aos ceifeiros: ‘Ajuntem primeiro o joio e amarrem-no em feixes para ser queimado; mas recolham o trigo no meu celeiro.’”
31 Jiysis kuyip minim bap pen paydoŋ ay aŋgak, “Bi bap mon mastet yiŋ ak dam woŋgday nuk ak yokniŋgamb. Mon yiŋ kun ak maŋgiy sikoy ak pen; jak yomb giy, alik tep ak pikek, yakir gok ap alik keykey korip giniŋgambay. Kun ak rek mey, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim tep ak aŋgak.”
31 Jesus lhes propôs outra parábola, dizendo:
32 — ausente —
32 Esse grão é, na verdade, a menor de todas as sementes, mas, quando cresce, é maior do que as hortaliças, e chega a ser uma árvore, de modo que as aves do céu vêm se aninhar nos seus ramos.
33 Minim bap pen paydoŋ ay aŋgak, “Biyn gok tap yiys ak di pilaw sek tuŋgandik mandik giy daŋgiyey yin yomb yimb tanimb. Kun ak rek mey, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim tep ak aŋgak.”
33 Jesus lhes contou ainda outra parábola:
34 Jiysis biynimb gok kuyip minim guniy aŋgñiniŋg miseŋ ma aŋgyiŋgip; paydoŋ ay nep kuyip aŋgñiyiŋgip.
34 Jesus disse todas estas coisas às multidões por parábolas e sem parábolas nada lhes dizia.
35 Gak kun ak, bi Gor minim aŋgep bap nind giniŋgamb aŋgiy tikak rek nep gak. Nuk minim kun ak tikiy aŋgak:
35 Isso aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta: “Abrirei a minha boca em parábolas; publicarei coisas ocultas desde a criação do mundo.”
36 Jiysis biynimb gok kuyip kun aŋgiy, korip miŋgan amnakniŋ, binuk onep wimiŋgan gok apiy nup aŋgyak, “Tap yiŋ timey woŋgday namb okok jakip aŋgiy paydoŋ ay apan ak, chinup aŋgey niŋun aŋgyak.”
36 Então, despedindo as multidões, Jesus foi para casa. E, aproximando-se dele os seus discípulos, disseram: — Explique-nos a parábola do joio do campo.
37 Aŋgeyak aŋgak, “Bi tap yiŋ tep woŋgday okok yokip apiyn ak, Bi bap Ñinuk.
37 E Jesus respondeu:
38 Woŋgday apiyn ak, mankumb biy maŋgiysek. Tap yiŋ tep apiyn gok, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb gok. Bi tap yiŋ timey dap yokek jakak apiyn ak, bi yip miluk niŋimb Seytan nup apiyn. Tap yiŋ timey jakip gok, Seytan biynimb nuk gok kuyip apiyn. Pen wiyt maŋgiy pik giniŋgamb ñin apiyn ak, ñin kisen ak apiyn. Bi tik dand owep apiyn ak enjol gok kuyip apiyn.
38 O campo é o mundo. A boa semente são os filhos do Reino; o joio são os filhos do Maligno.
39 — ausente —
39 O inimigo que o semeou é o diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os ceifeiros são os anjos.
40 Tap monmon jakip gok tuŋgjiw di mon yinjap yokniŋgambay apiyn ak:
40 Pois, assim como o joio é colhido e jogado no fogo, assim será no fim dos tempos.
41 Bi bap Ñinuk enjol gok kuyip aŋgek, am biynimb Gor biynimb nuk gok yip yiŋgoŋg giy mindyiŋg, key timey gipay rek, biynimb gunap kuyip gey timey gipay ak,
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, que ajuntarão do seu Reino todos os que servem de pedra de tropeço e os que praticam o mal
42 aŋg mon sinjrimey yinimb ak yokey, yiwur gakniŋ, meŋg siwbirikiy siy aŋgniŋgambay aŋgiy apiyn.
42 e os lançarão na fornalha acesa; ali haverá choro e ranger de dentes.
43 Ñin kun ak Gor biynimb suŋ-tep nuk gok nuk yip mindiy, mindrep giy, sup melik pik mindeniŋgambay. Nimb biynimb gos timund sek gok, minim kun ak niŋnimimb.
43 Então os justos resplandecerão como o sol, no Reino de seu Pai. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
44 “Pen Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb gok, kesim ar biy rek mindip. Bi bap amiy niŋniŋgamb, maniy kes wosrey weygiyak bap mindeniŋgamb. Nuk niŋiy tap gunap di aybirik tep giy korip amiy, tap nuk gok maŋgiysek monmon yokiy maniy diy, maniy kun ak dand amiy tip wikan kun ak tawiy, am maniy kes kun ak diniŋgamb.
44 — O Reino dos Céus é semelhante a um tesouro escondido no campo, que um homem achou e escondeu. Então, transbordante de alegria, vai, vende tudo o que tem e compra aquele campo.
45 “Bi sikyim gep gok kunep kumbap piyow niŋraŋgiy kumbap milip yimb bap niŋiy korip amiy, tap kiyk gok maŋgiysek yokiy maniy diy, am kumbap kun ak tawniŋgambay.
45 — O Reino dos Céus é também semelhante a um homem que negocia e procura boas pérolas.
46 — ausente —
46 Quando encontrou uma pérola de grande valor, ele foi, vendeu tudo o que tinha e comprou a pérola.
47 “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ak; bap mey kesim ar aŋgniŋg gispiyn biy rek. Biynimb gunap wimben dand amiy, ñiŋg maŋgiy chemb ak yokey, piys kuŋaynep apiy miŋgan kun ak ambay.
47 — O Reino dos Céus é ainda semelhante a uma rede que foi lançada ao mar e apanhou peixes de toda espécie.
48 Kun gey wimben ak lipiŋg dand gol okok amiy, piys tep gok yipruŋg piys ayep baket miŋgan ak ay, piys timey gok diyokpay.
48 E, quando já estava cheia, os pescadores a arrastaram para a praia e, assentados, escolheram os bons para os cestos e jogaram fora os ruins.
49 Ñin kisen ak kun ak rek giniŋgamb. Gor enjol nuk gok aŋgyokek apiy, biynimb suŋ-tep gok key ay, biynimb tap siy tap timey gipay gok key ay,
49 Assim será no fim dos tempos: os anjos sairão, separarão os maus dentre os justos
50 dam mon yinjap ak yokeniŋgambay; meŋg siwbirikiy, siy aŋg mindeniŋgambay aŋgak.”
50 e os lançarão na fornalha acesa; ali haverá choro e ranger de dentes.
51 Kun aŋgiy aŋgak, “Minim aspiyn gok niŋbim?” Aŋgek, binuk gok, “Yaw. Niŋbun aŋgyak.”
51 Então Jesus perguntou: Eles responderam: — Sim!
52 Aŋgeyak aŋgak, “Basind sikop Gor minim aŋgyiŋgipay ak niŋiy, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim yand apiyn ak niŋiy gipim ak mey, biynimb gunap aŋgñiniŋg; minim tep nindnimb ak sek, kisenimb ak sek aŋgñiniŋgambim aŋgak.”
52 Então Jesus lhes disse:
53 Pen Jiysis paydoŋ ay minim aŋgak kun gok aŋgjiwiy, miñmon nuk amiy,
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas, retirou-se dali.
54 Jiwda nan-gep korip ak amiy biynimb gok kuyip minim aŋgñek niŋiy, wal yimb aŋgyak. Kisen pen aŋgyak,
54 E, chegando à sua terra, ensinava-os na sinagoga, de modo que se maravilhavam e diziam: — De onde lhe vêm esta sabedoria e estes poderes miraculosos?
55 “Bi kun biy nop nonim, numam nunay nuk gok, chin yip mindpay ak, nuk yergiy biyomb rek mindiy, minim key aŋgiy, tap mageprek gok gisap. Nop nuk ak bi kapenda; nonim Mariya; numam nuk gok; Jemis ak, Josep ak, Saymon ak, Jiwdas ak. Kun ak nuk yergiy ap kun asap?”
55 Não é este o filho do carpinteiro? A sua mãe não se chama Maria, e seus irmãos não são Tiago, José, Simão e Judas?
56 — ausente —
56 Todas as suas irmãs não vivem entre nós? Então, de onde lhe vem tudo isto?
57 Kun aŋgiy, nup miluk niŋyak. Pen Jiysis kuyip aŋgak, “Bi Gor minim aŋgep gok biynimb miñmon par okok amiy aŋgey, niŋind apay aŋgiy niŋbay ak pen korip miñmon kiyk key ak aŋgey, yesek apay aŋgiy kirpay rek ak nimb gispim aŋgak.”
57 E escandalizavam-se por causa dele. Jesus, porém, lhes disse:
58 Minim aŋgak ak ma niŋeyak, miñmon kun ak tap mageprek tapin ginimuŋ rek ma ayak.
58 E não fez ali muitos milagres, por causa da incredulidade deles.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.