Atos 13

Kalam NT (KMH_KAL) vs ACF

Sair da comparação
ACF Almeida Corrigida Fiel
1 Miñmon Antiyok kun ak, bi Gor minim aŋgep gunap, bi Gor minim aŋgñiyiŋgipay tiysa gunap mindeyak. Bi kun gok mey, bap Banabas; bap Sol; bap Simiyon. Bi Simiyon kun anup bi mosimb aŋgyiŋgipay. Bap mey, Liwsiyas. Nuk miñmon Sayriyniy nimb. Bap Maneyen, nuk mey biyomb Herot buŋgiy nuk ak.
1 E na igreja que estava em Antioquia havia alguns profetas e doutores, a saber: Barnabé e Simeão chamado Níger, e Lúcio, cireneu, e Manaém, que fora criado com Herodes o tetrarca, e Saulo.
2 Pen bi Gor minim aŋgñemb kun gok, tap ma ñimbiy, Gor nup nep aŋgniŋ mindyakniŋ, Gor Kawnan ak kuyip aŋgak, “Nimb Banabas yip, Sol yip kuyip aŋgenimimb, woŋg kuyip aŋgnik ak ger amnimuŋ aŋgak.”
2 E, servindo eles ao Senhor, e jejuando, disse o Espírito Santo: Apartai-me a Barnabé e a Saulo para a obra a que os tenho chamado.
3 Kun aŋgek, tap ma ñimbiy, Gor nup nep aŋgniŋ mindiy, Banabas yip, Sol yip kuyip diniŋiy, bilesiym giyiŋg, Gor nirmiŋay yip mindeniŋgamb aŋgiy aŋgyokeyak;
3 Então, jejuando e orando, e pondo sobre eles as mãos, os despediram.
4 Gor Kawnan ak kuyip kond mindakniŋ, binak Jon Mak nup woŋg chinup siskoy gunap ginimuŋ aŋgiy poŋind, Seliwsiya biyaŋ amiy, siyip diy, miñmon ñiŋg timb kusgak Saypras amniyak. Amiy, miñmon yomb Seliwsiya amiy, Sol yip, Banabas yip Jiwda nan-gep korip gok amiy, biynimb gok kuyip Gor minim aŋgñirik.
4 E assim estes, enviados pelo Espírito Santo, desceram a Selêucia e dali navegaram para Chipre.
5 — ausente —
5 E, chegados a Salamina, anunciavam a palavra de Deus nas sinagogas dos judeus; e tinham também a João como cooperador.
6 Pen biynimb miñmon kun okok, Gor minim aŋgñi dam dam; miñmon yomb Pepos amjakyak. Miñmon Pepos kun ak, gapman biyomb kiyk ak yimb nuk, Sesiyas Polas. Bi kun ak nuk bi gos kind yimb aŋgiy niŋyiŋgip. Nuk Banabas yip, Sol yip kuyip, yip Gor minim tep ak aŋger niŋiyn aŋgiy, aŋgek apiy, minim tep ak aŋgñirik. Aŋgñer niŋiy, buŋgiy nuk Jiwda nimb, kunj tap gok nep giyiŋg, ‘Yand bi Gor minim aŋgep aŋgyiŋgip ak aŋgak,’ “Bi omiŋal kun ak, minim aspiyr ak ma dinimin aŋgak.” Bi kun ak yimb nuk Bajiysis. Pen Griyk minim aŋgiy, Eliymas aŋgyak. Eliymas aŋgyak minim kiñiŋ ak; koyimb sek aŋgiy aŋgyak.
6 E, havendo atravessado a ilha até Pafos, acharam um certo judeu mágico, falso profeta, chamado Barjesus,
7 — ausente —
7 O qual estava com o procônsul Sérgio Paulo, homem prudente. Este, chamando a si Barnabé e Saulo, procurava muito ouvir a palavra de Deus.
8 — ausente —
8 Mas resistia-lhes Elimas, o encantador (porque assim se interpreta o seu nome), procurando apartar da fé o procônsul.
9 Sol nup yimb bap mey, Pol aŋgyiŋgipay. Gor Kawnan ak Pol nup gos tep ñakniŋ, Bajiysis nup niŋyinjsek aymindiy aŋgak,
9 Todavia Saulo, que também se chama Paulo, cheio do Espírito Santo, e fixando os olhos nele,
10 “Nip kichekiy tikak; timey nep gipan. Gor minim tep apay ak ma nep niŋban. Tap yerip yerip tep mindip ak kirgiy, biynimb gok kuyip tom nep gipan. Yerip ñin ak niŋniŋgamban?
10 Disse: Ó filho do diabo, cheio de todo o engano e de toda a malícia, inimigo de toda a justiça, não cessarás de perturbar os retos caminhos do Senhor?
11 Kun gipan ak Gor gek, ñin kaw bap windin koy giy nep mindeniŋgamban aŋgak.” Pol minim kun ak aŋgakniŋ, Eliymas niŋak; semb gach rek band bap, ap windin nup ak yiwgak. Kun gek, bi bap yip kinjeŋ yomaŋ aŋgiy, tuŋgrirkoy gakniŋ,
11 Eis aí, pois, agora contra ti a mão do Senhor, e ficarás cego, sem ver o sol por algum tempo. E no mesmo instante a escuridão e as trevas caíram sobre ele e, andando à roda, buscava a quem o guiasse pela mão.
12 gapman biyomb Sesiyas Polas niŋiy, wal yimb aŋgiy, Jiysis nup gosimb niŋak.
12 Então o procônsul, vendo o que havia acontecido, creu, maravilhado da doutrina do Senhor.
13 Pen Pol binuk gok yip siyip diy, Pepos kirgiy, miñmon Pega, Pampiyliya propens ak amniyak. Am mindiy, Jon Mak nuk, kuyipmiŋay kirgiy, andkind Jerusalem amnak.
13 E, partindo de Pafos, Paulo e os que estavam com ele chegaram a Perge, da Panfília. Mas João, apartando-se deles, voltou para Jerusalém.
14 Kiyk pen Pega kirgiy, miñmon Antiyok, Pisiydiya propens ak amnirik. Am mindiy, Jiwda lotiw ñin ak apek, Jiwda nan-gep korip ak amiy, bisiŋg mindrikniŋ,
14 E eles, saindo de Perge, chegaram a Antioquia, da Pisídia, e, entrando na sinagoga, num dia de sábado, assentaram-se;
15 bi lotiw kond mindyiŋgipay gok tikjakiy, Mosis minim tikak gunap, bi Gor minim aŋgep tikyak gunap, riytiym giy, ap Pol yip, Banabas yip kuyip aŋgyak, “Mam omiŋal. Biynimb guniy niŋdiniŋgiy rek minim ar gunap mindonimuŋ; kuyip aŋgñinimiyr aŋgyak.”
15 E, depois da lição da lei e dos profetas, lhes mandaram dizer os principais da sinagoga: Homens irmãos, se tendes alguma palavra de consolação para o povo, falai.
16 Aŋgeyak, Pol tikjakiy minim aŋgniŋg, ñin dand araniy aŋgak, “Nimb Jiwda biynimb gok sek, Jiwda biynimb mer gok sek Gor nup niŋem tep gip gok, minim aŋgniŋg gispiyn biy, timund pik niŋmindenimimb.
16 E, levantando-se Paulo, e pedindo silêncio com a mão, disse: Homens israelitas, e os que temeis a Deus, ouvi:
17 Chin Jiwda biynimb miñiy mindpun biy, wosrey apis basind chinup gok, Gor niŋek tep gek aŋgak, ‘Biynimb kun gok rek diniŋgayn aŋgak.’ Kun aŋgiy kuyip dak ak mey, kisen kiyk miñmon Yijip am mindeyak, kuyip kond mindrep gek; ñi pañ gay, kuŋay yimb mindeyak. Ñin kun ak, biyomb Perow kuyip ma amniŋgiy aŋgak ak pen, Gor tap mageprek gunap giy, kuyip dand miñmon nep namb Saynay owak. Kiyk keñmaŋgiy tap gok nen, yiruk marik aŋgyiŋgipay ak pen; kuyip kond mindrep gek, simiy yin ñin jiwiy, andikiy ar piskind ak amnak.
17 O Deus deste povo de Israel escolheu a nossos pais, e exaltou o povo, sendo eles estrangeiros na terra do Egito; e com braço poderoso os tirou dela;
18 — ausente —
18 E suportou os seus costumes no deserto por espaço de quase quarenta anos.
19 Pen kisen kuyip dap miñmon Keynan biy, miñmon onep ar ak wikan keykey ayniŋg, apis basind sikop kuyip kond mindek, biynimb nind mindeyak gok gunap pik ay, gunap yuk yokiy, ap tip kun ak diyak.
19 E, destruindo a sete nações na terra de Canaã, deu-lhes por sorte a terra deles.
20 “Kiyk Yijip mindey simiy yinak ak ñin paŋgiy, miñmon nep namb okok mindey simiy yinak ak ñin paŋgiy, biynimb yuk yokiy, miñmon kun ak diyak simiy yinak ak kunep ñin paŋgiy gey mey, simiy yin ñin jiwiy onep tiŋgawip piskind rek amnak. “Pen Gor kuyip dap miñmon kun okok ay, bi minim tuŋgasikep gunap aŋgayek, kuyip kond mindyiŋgipay. Kisen bi minim nup aŋgep Samwel mindek ñin ak,
20 E, depois disto, por quase quatrocentos e cinqüenta anos, lhes deu juízes, até ao profeta Samuel.
21 kiyk aŋgyak, ‘Chin kiyŋ, biyomb miñmon chinup maŋgiysek kond mindeniŋgamb bap dinjun aŋgyak.’ Aŋgeyak, Gor binak Kiys ñinuk Sol nup aŋgayek, kiyŋ kiyk mindyiŋgip. Nup Benjamen kiñiŋ ak tik dand amiy tikyak. Nuk kuyip kond mindek, simiy yin ñin jiwiy, andikiy onep ar piskind ak amnak.
21 E depois pediram um rei, e Deus lhes deu por quarenta anos, a Saul filho de Cis, homem da tribo de Benjamim.
22 Pen kisen Gor Sol nup kirgiy, Jesiy ñinuk Depiyt nup dek, kiyŋ mindiy, kuyip kond mindyiŋgip. Kun giy kond mindakniŋ, Gor aŋgak, ‘Jesiy ñinuk Depiyt bi tep yimb; apiyn rek nep giniŋgamb aŋgak.’
22 E, quando este foi retirado, levantou-lhes como rei a Davi, ao qual também deu testemunho, e disse: Achei a Davi, filho de Jessé, homem conforme o meu coração, que executará toda a minha vontade.
23 Kun aŋgiy kisen aŋgak, ‘Yand gen, Depiyt tikek tik dand amiy tikniŋgambay bi bap, Yisrel biynimb biyomb kiyk mindiy, kuyip di Gor yip jimñiy ayniŋgamb aŋgak.’ Aŋgek mey, Jiysis Krays nup tikeyak; aŋgak rek nep gak.
23 Da descendência deste, conforme a promessa, levantou Deus a Jesus para Salvador de Israel;
24 “Pen Jiysis Krays tikjak woŋg ma gak ñin ak, Jon bi ñiŋg pikñemb ak ap Yisrel biynimb kuyip aŋgak, ‘Gor nup yenen timey gipun aŋgiy, tap siy tap timey gipim ak kirgem, nimbip ñiŋg pikñiniŋgayn aŋgak.’
24 Tendo primeiramente João, antes da vinda dele, pregado a todo o povo de Israel o batismo de arrependimento.
25 Jon biynimb okok kuyip Gor minim aŋgñi dand amiy, kisen ñin bap aŋgak, ‘Nimb yip an aŋgiy gos niŋbim? Biyomb per kond mindpun ak mey, wip aŋgiy niŋbim? Yand biyomb yimb kun ak mer; Nuk kisen winiŋgamb. Yand bi tep mer; tomb tirup nup ak tuŋgasikyiŋg, tap nup gok marik ginim rek ma ayip aŋgak.’
25 Mas João, quando completava a carreira, disse: Quem pensais vós que eu sou? Eu não sou o Cristo; mas eis que após mim vem aquele a quem não sou digno de desatar as alparcas dos pés.
26 “Pen nimb Ebraham kiñiŋ ak sek, biynimb okok nimb Gor nup aŋgniŋbim gok sek Jiysis chinup aŋgiy kumak minim ak, minim chin yimb.
26 Homens irmãos, filhos da geração de Abraão, e os que dentre vós temem a Deus, a vós vos é enviada a palavra desta salvação.
27 “Jerusalem biynimb gok sek, biyomb kiyk gok sek minek minek Jiwda nan-gep korip ak amiy, Krays kisen winiŋgamb aŋgiy tikyak minim ak, niŋrep giyak ak pen; Jiysis apek, biyomb chin per kond mindpun ak, mey wip biy aŋgiy nup ma kirgiyak; nind bi Gor minim aŋgep gok nup pisnep pik ayniŋgambay aŋgyak rek nep giyak.
27 Por não terem conhecido a este, os que habitavam em Jerusalém, e os seus príncipes, condenaram-no, cumprindo assim as vozes dos profetas que se lêem todos os sábados.
28 “Nuk tap timey bap gip akaŋ aŋgiy, piyow mer niŋyak ak pen; gapman biyomb Paylat nup aŋgyak, ‘Nup ñaŋgbirik aynimin aŋgyak.’
28 E, embora não achassem alguma causa de morte, pediram a Pilatos que ele fosse morto.
29 Aŋgey, nup dam mon kiros bak ak ñaŋgbirik ay, bi Gor minim aŋgep gok giniŋgamb aŋgiy aŋgyak rek nep giyak. Pen kun giy geyak, biynimb nuk gok ap nup tuŋgasik dam kamb miŋgan ak komey,
29 E, havendo eles cumprido todas as coisas que dele estavam escritas, tirando-o do madeiro, o puseram na sepultura;
30 Gor gek tip ak tikjakiy,
30 Mas Deus o ressuscitou dentre os mortos.
31 kim mindakniŋ, Galiyliy biynimb nuk yip Jerusalem wiyak gok, nup minek kuŋaynep niŋyak rek, Yisrel biynimb gok kuyip aŋgñey niŋsipay.
31 E ele por muitos dias foi visto pelos que subiram com ele da Galiléia a Jerusalém, e são suas testemunhas para com o povo.
32 “Miñiy mindpun namb biy, Jiysis nup gek tip tikjakip minim tep ak, nimbip aspur. Pen minim kun ak kisenimb mer; Gor wosrey apis basind sikop kuyip aŋgek, kond mindyiŋgipay minim anep aspur. Baybol buk day sam namba tiw apay ak tikiy aŋgyak, ‘Ñiyand. Yand miñiy Nap nand mindpiyn aŋgip’ aŋgyak.
32 E nós vos anunciamos que a promessa que foi feita aos pais, Deus a cumpriu a nós, seus filhos, ressuscitando a Jesus;
33 — ausente —
33 Como também está escrito no salmo segundo: Meu filho és tu, hoje te gerei.
34 “Gor aŋgak kun ak, Ñinuk kumek, tip gek tikjakak ak mey, kisen kumiy kuyiŋg yownimuŋ rek ma ayip. Gor Ñinuk Jiysis nup gek pisnep tikjakniŋgamb minim ak aŋgniŋg aŋgak:
34 E que o ressuscitaria dentre os mortos, para nunca mais tornar à corrupção, disse-o assim: As santas e fiéis bênçãos de Davi vos darei.
35 “Ar kun ak nep mey, baybol buk ‘Sam’ apay ak, minim gunap tikiy aŋgyak:
35 Por isso também em outro salmo diz: Não permitirás que o teu santo veja corrupção.
36 “Pen nimb gunap aŋgniŋgambim, Gor minim aŋgiy tikyak kun ak, Depiyt nup aŋgiy tikyak aŋgniŋgambim ak pen; Depiyt nup aŋgiy ma tikyak. Depiyt Gor nup gosimb niŋiy aŋgak rek, biynimb nup gok kuyip woŋg giñi dand amiy kumek, nop nusind sikop kuyip komyiŋgipay okok dam komeyak, kuyiŋg yowak.
36 Porque, na verdade, tendo Davi no seu tempo servido conforme a vontade de Deus, dormiu, foi posto junto de seus pais e viu a corrupção.
37 Kun ak mam ay sikop niŋim! Depiyt nup ma aŋgyak, bi aŋgyak kun ak kumek, Gor gek tikjakak ak mey, ma kuyiŋg yowak. Bi kun ak Jiysis nup nep aŋgyak. Kun ak mey, Gor tap siy tap timey gipim ak niŋiy kirginiŋgamb aŋgiy, nimbip aspur.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou nenhuma corrupção viu.
38 — ausente —
38 Seja-vos, pois, notório, homens irmàos, que por este se vos anuncia a remissão dos pecados.
39 Chin Jiwda low minim ar anep niŋiy goniŋgambun; Gor tap siy tap timey gipun ak niŋnep mindeniŋgamb. Pen Jiysis nup gosimb niŋoniŋgambun; tap siy tap timey ginuk ak, niŋiy kirgiy, ‘Biynimb suŋ-tep yand gok aŋgniŋgamb.’
39 E de tudo o que, pela lei de Moisés, não pudestes ser justificados, por ele é justificado todo aquele que crê.
40 Pen nimb bi Gor minim aŋgep gok, wosrey aŋgyak rek ginimimb rek ayip ak, niŋrep ginimimb. Kiyk aŋgyak:
40 Vede, pois, que não venha sobre vós o que está dito nos profetas:
41 — ausente —
41 Vede, ó desprezadores, e espantai-vos e desaparecei;porque opero uma obra em vossos dias,ora tal que não crereis, se alguém vo-la contar.
42 Pol yip, Banabas yip minim kun ak aŋgiy mis amnirikniŋ, biynimb gok aŋgyak, “Lotiw ñin kisen ak tip apiy, chinup minim kun ak gunap sek aŋgñinimiyr aŋgyak.”
42 E, saídos os judeus da sinagoga, os gentios rogaram que no sábado seguinte lhes fossem ditas as mesmas coisas.
43 Jiwda nan-gep korip ak kirgiy, keykey amniyakniŋ, Jiwda biynimb yipund giy gunap, biynimb okok nimb, Jiwda biynimb niŋyak rek niŋyak gok gunap Pol yip, Banabas yip kuyip kindik giy amniyak. Kinjeŋnamb ak amyiŋg, kuyip aŋgrep giy aŋgrik, “Gor chinup simb niŋimb rek dip aŋgiy, gos ak niŋyiŋg nep mindenimimb aŋgrik.”
43 E, despedida a sinagoga, muitos dos judeus e dos prosélitos religiosos seguiram Paulo e Barnabé; os quais, falando-lhes, os exortavam a que permanecessem na graça de Deus.
44 Jiwda lotiw ñin kisen ak, biynimb miñmon yomb kun ak mindeyak gok maŋgiysek rek, Gor minim niŋniŋg ap nan-giyak.
44 E no sábado seguinte ajuntou-se quase toda a cidade para ouvir a palavra de Deus.
45 Kun geyak, Jiwda biyomb gok Pol yip, Banabas yip kuyip niŋey, milukrimey yimb yapek, biynimb gok kuyip minim yerip yerip aŋgrik ak aŋgjiwiy, kuyipmiŋay aŋgjiwiy giyak.
45 Então os judeus, vendo a multidão, encheram-se de inveja e, blasfemando, contradiziam o que Paulo falava.
46 Kun giy aŋgjiweyak, Pol yip, Banabas yip kuyip aŋgrik, “Minim kun ak, nimbip Jiwda biynimb nind aŋgep rek ak apur ak pen; nimb key permindep ma diniŋgambun apim ak; miñiy Jiwda biynimb mer gok kuyip aŋgñiniŋgambur.
46 Mas Paulo e Barnabé, usando de ousadia, disseram: Era mister que a vós se vos pregasse primeiro a palavra de Deus; mas, visto que a rejeitais, e não vos julgais dignos da vida eterna, eis que nos voltamos para os gentios;
47 Kun ak, Gor wosrey aŋgek tikyak rek giniŋgamb. Nuk aŋgak: ‘Yand apiyn ak mey, nimb Jiwda biynimb gok, Jiwda mer gok kuyip melik kiyk ak mindiy, minim yip ak miñmon okok maŋgiysek aŋg ñem mey; biynimb minim yip niŋiy diniŋgambay gok kuyip, di yand yip jimñiniŋgayn aŋgak.’”
47 Porque o Senhor assim no-lo mandou:eu te pus para luz dos gentios,a fim de que sejas para salvação até os confins da terra.
48 Jiwda mer gok minim kun ak niŋeyak, kuyip tep yimb gek, Gor minim nuk ak tep yimb aŋgyak. Kun ak biynimb Gor perper mindeniŋgiy aŋgiy niŋayak gok maŋgiysek, nup gosimb niŋyak.
48 E os gentios, ouvindo isto, alegraram-se, e glorificavam a palavra do Senhor; e creram todos quantos estavam ordenados para a vida eterna.
49 Pen Jiysis minim ak, miñmon Antiyok okok maŋgiysek tapin nep amnakniŋ,
49 E a palavra do Senhor se divulgava por toda aquela província.
50 Jiwda biynimb gok kuyip miluk yapek, am Antiyok biyomb, biynyomb Jiwda lotiw wiyak gok kuyip aŋgeyak, kiy am biynimb kuŋaynep dand apiy, Pol yip, Banabas yip kuyip timey giy, aŋgyokyak.
50 Mas os judeus incitaram algumas mulheres religiosas e honestas, e os principais da cidade, e levantaram perseguição contra Paulo e Barnabé, e os lançaram fora dos seus termos.
51 Aŋgyokeyak, miñmon Antiyok kun ak kiriŋg amniŋg, biyn bi guniy minim ak dand apor ma niŋbay aŋgiy, tomb silkul gok pipal piker yapek, miñmon Aykoniyam amnirik.
51 Sacudindo, porém, contra eles o pó dos seus pés, partiram para Icônio.
52 Pen Antiyok biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, Gor Kawnan ak yip mindiy, miñmiñ yimb giyiŋg mindyiŋgipay.
52 E os discípulos estavam cheios de alegria e do Espírito Santo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.