Atos 25
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Pen biyomb Pestas, Siysariya apiy, ñin omiŋal nokom mindiy, Jerusalem amnakniŋ,
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 — ausente —
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 — ausente —
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Kun aŋgeyak, Pestas aŋgak, “Pol kalambis mindip Siysariya. Kun ak, yand amniŋg gispiyn rek,
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 nup minim gunap mindonimuŋ, biyomb nimb gunap aŋgem, yand yip Siysariya amiy, nup kor giniŋgiy aŋgak.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Kun aŋgiy, nuk ñin kaw bap mindiy, biyomb kiyk gunap Pestas yip Siysariya amniyak. Minek, kor gep miŋgan ak amiy, Pestas aŋgek,
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Pol nup dand apeyak, Jiwda bi Jerusalem nimb wiyak gok ap nup piŋiy kus kus giy, minim ar keykey kuŋaynep aŋgyak. Pen minim aŋgyak ar kun gok, minim kiñiŋ mindek ma aŋgyak; yesek nep aŋgyak.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Pen Pol tikjakiy aŋgak, “Yand Jiwda biynimb minim ar ak akaŋ, Gor aŋgniŋep korip minim ar ak akaŋ, Rom biyomb Siysa low minim nup ar ak, ma timbrikpiyn aŋgak.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Aŋgek, biyomb Pestas gos nuk ak key niŋiy aŋgak, “Pol nup Jerusalem yoken, Jiwda biynimb yip niŋey tep giniŋgamb aŋgiy,” Pol nup aŋgniŋiy aŋgak, “Kor minim kun biy, Jerusalem amiy aŋgjun?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Aŋgek Pol aŋgak, “Miñiy Rom biyomb Siysa kor ar nuk ak mindpiyn. Yenen Jerusalem amiy aŋgjun? Yand Jiwda biynimb kuyip tap bap ma yimb gipiyn ak, nand kunep niŋban.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Pen tap bap gen, kor giy yip pikayun apyap ak; ma pirikpinip. Ak yip monmon pikpiyap. Pen kor giy, minim kiñiŋ ma mindip ak, yip Jiwda biynimb kuyip ñiniŋg gispan ak, yipund ma gip. Rom biyomb yimb Siysa, low nuk bap kun giy ma mindip. Kun ak yand biyomb Siysa mindip ak amiy, minim kun biy aŋgniŋgayn. Pen yand Jerusalem ma amniŋgayn aŋgak.”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Pol kun aŋgek, biyomb Pestas am binuk gok yip minim kun ak aŋg amiy apiy giy, andkind apiy aŋgak, “Biyomb Siysa kor yip ak niŋniŋgamb apan ak mey, nip Siysa mindip Rom aŋgyokon, kor kun ak giniŋgamban aŋgak.”
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 — ausente —
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 — ausente —
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Yand Jerusalem amenik, Gor nup simboŋgep biyomb gok sek, bi Jiwda kanjsol gok sek maŋgiysek aŋgyak, ‘Pol nup pikaynimimb aŋgyak.’
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Pen minim kiñiŋ bap ma aŋgeyak kuyip aŋgnik, ‘Chin Rom biynimb low bap kun giy ma mindip. Biynimb yikop ma pikpun; kor giy, minim junj bap mindamb nep mey, kun gipun aŋgnik.’
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Kun aŋgiy, yand yip Jerusalem biy apiy, minek mey, am kor gipay korip miŋgan ak bisgiy, Pol nup suk aŋgen owak.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Yand aŋgniŋnik-eŋ, minim yomb yimb mindip aŋgnik ak pen, bi nup kor giyak gok, minim aŋgyakniŋ niŋnik; minim yomb ma mindek.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Kiyk yikop aŋgyak, ‘Gor minim ak, chin aŋgrep gipun rek ma aŋgip; nuk gunap sisker aŋgip aŋgyak.’ Bi bap yimb nuk Jiysis aŋgyak ak kunep; kiyk pisnep kumimb aŋgyak’ ak pen; Pol aŋgak, ‘Miñiy tikjakiy kim mindip aŋgak.’
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Gor minim aŋgiy kor gipay ak, yand niŋrep ma gipiyn rek, nup aŋgnik, ‘Jerusalem amiy, minim kiñiŋ kun ak aŋgñiniŋgamban akaŋ aŋgenik,’
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 ‘Mer! Yand kalambis nep mindeniŋgayn. Kisen Rom biyomb yimb Siysa, nuk key minim kun ak aŋgniŋgamb aŋgak.’ Kun aŋgek, yand nup Siysa ker yokniŋg, kalambis aypiyn rek mindip aŋgnik.”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Pestas kun aŋgek, kiyŋ Aŋgriypa aŋgak, “Pestas. Bi kun ak minim nuk key aŋgek, yand niŋniŋgayn aŋgak.” Aŋgek aŋgak, “Kun ak toy niŋnimin aŋgak.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Kun aŋgek, minek, Aŋgriypa nunay Baniys yip, chech tep tep nep ay, amiybi yomb gunap, biyomb miñmon kun ak nimb gunap yip wilikiy, biynimb yomb aswun aŋgiy, yiñrimey giyiŋg, kor niŋep korip miŋgan ak wiyak. Ap mindyakniŋ, Pestas bi gunap kuyip aŋgak, “Pol nup am dand owim aŋgak.”
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Aŋgek, dand apeyak, Pestas tikjakiy aŋgak, “Kiyŋ Aŋgriypa sek, biynimb ap mindpim guniy sek bi biy nup niŋim. Jiwda biynimb nup kor giy, minim yomb aŋgiy, bi kun biy pisnep pikayep apay. Jerusalem minden, yip kun anep apay; biy apen, kun anep apay.
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Yand niŋbiyn: biynimb gok tap timey yimb gey, ñin gunap pikaypay ak pen, bi biy nup kor giy niŋnik: tap kun ak rek bap ma gak. Nuk key aŋgak, ‘Biyomb Siysa nep minim yip kun ak aŋgniŋgamb aŋgak.’ Kun ak mey, yand gos kun ak niŋiy, Siysa ker yokniŋg gispiyn.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Pen yand bi kun biy tap yerip yerip gip minim kiñiŋ ak, minj sek tikñinim rek ma ayip. Kun ak, kiyŋ Aŋgriypa sek, biynimb yikop gok sek nimb minim nup ak niŋiy, tap gunap yerip yerip gip ak aŋgem, minj sek tikiy, biyomb Siysa mindip ak yoknim.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Yikop yokniŋgambiyn ak, yand niŋen yipund ma giniŋgamb aŋgak.”
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.