Atos 23
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 Pol nup kun giy wisik dap ayeyak; nuk Jiwda kanjsol kun gok kuyip niŋmindyiŋg aŋgak, “Mam sikop. Yand Gor aŋgip rek per gipiyn ak mey, gospar ayiŋg ma mindpiyn aŋgak.”
1 Paulo, fitando os olhos nos membros do conselho, disse: Irmãos, eu tenho procedido diante de Deus com toda a boa consciência ate o dia de hoje...
2 Kun aŋgek, Ananayas Gor nup simboŋgep biyomb yimb ak, bi maŋ siŋak mindeyak gok kuyip aŋgak, “Minim yesek aŋgip joŋimb band, ak piktopil gim aŋgak.”
2 Mas Ananias, sumo sacerdote, mandou aos que estavam ao seu lado que lhe batessem na boca.
3 Kun aŋgek, nup pikeyak, Pol nuk biyomb kun anup aŋgak, “Biynimb gok nip niŋey, bi tep rek mindpan ak pen; gos timund nak ak, timey yimb niŋban. Kun gipan kun ak, Gor nip pen pikniŋgamb. Chin Jiwda gipun rek niŋiy, yip kor gipan ak pen; Jiwda gipun ar ak kirgiy, ‘Nup monmon pikim apan’ aŋgak.”
3 Então Paulo lhe disse: Deus te ferirá também a ti, hipócrita! Tu estás aí assentado para julgar-me segundo a lei, e contra a lei mandas que eu seja ferido?
4 Pol kun aŋgek, bi maŋ siŋak mindeyak kun gok aŋgyak, “Gor nup simboŋgep biyomb yimb anup aŋgjiwsipan?”
4 Os assistentes disseram: Tu injurias o sumo sacerdote de Deus.
5 Aŋgey, Pol aŋgak, “Mam sikop. Nuk Gor nup simboŋgep biyomb yimb aŋgiy ma niŋbiyn. Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Biyomb nimb gok kuyip ma aŋgjiwnimimb aŋgyak.’”
5 Respondeu Paulo: Não sabia, irmãos, que é o sumo sacerdote. Pois está escrito: Não falarás mal do príncipe do teu povo {Ex 22,28}.
6 — ausente —
6 Paulo sabia que uma parte do Sinédrio era de saduceus e a outra de fariseus e disse em alta voz.: Irmãos, eu sou fariseu, filho de fariseus. Por causa da minha esperança na ressurreição dos mortos é que sou julgado.
7 — ausente —
7 Ao dizer ele estas palavras, houve uma discussão entre os fariseus e os saduceus, e dividiu-se a assembléia.
8 — ausente —
8 {Pois os saduceus afirmam não haver ressurreição, nem anjos, nem espíritos, mas os fariseus admitem uma e outra coisa.}
9 — ausente —
9 Originou-se, então, grande vozearia. Levantaram-se alguns escribas dos fariseus e contestaram ruidosamente: Não achamos mal algum neste homem. {Quem sabe} se não lhe falou algum espírito ou um anjo...
10 — ausente —
10 A discussão fazia-se sempre mais violenta. O tribuno temeu que Paulo fosse despedaçado por eles e mandou aos soldados que descessem, o tirassem do meio deles e o levassem para a cidadela.
11 Pen ñin kun ak kisyimken biyaŋ, Jiysis ap Pol mindek siŋak jak mindiy aŋgak, “Gos sek mindenimin. Minim tep yand ak Jerusalem biy apan rek, Rom amiy, kunep aŋgnimin aŋgak.”
11 Na noite seguinte, apareceu-lhe o Senhor e lhe disse: Coragem! Deste testemunho de mim em Jerusalém, assim importa também que o dês em Roma.
12 — ausente —
12 Quando amanheceu, coligaram-se alguns judeus e juraram com imprecações não comer nem beber nada, enquanto não matassem Paulo.
13 — ausente —
13 Eram mais de quarenta as pessoas que fizeram essa conjuração.
14 Kun aŋgiy, am Gor nup simboŋgep biyomb gok sek, bi kanjsol yikop gok sek kuyip aŋgyak, “Chin niŋind yimb apun. Tap ma ñiŋniŋgambun: Pol nup pisnep pik ay mey, kisen tap ñiŋniŋgambun.
14 Foram apresentar-se aos sumos sacerdotes e aos cidadãos, dizendo: Juramos solenemente nada comer enquanto não matarmos Paulo.
15 Kun ak nimb, amiybi yomb anup minim yokiy, yesek aŋgiy aŋgnimimb, ‘Pol nup dand biy apey, nup minim gunap sek aŋgniŋ tep ginjun aŋgnimimb.’ Yesek kun aŋgem mey, chin ñiluk ay mindoniŋgambun; apeniŋgamb, pisnep pikayniŋgambun aŋgyak.”
15 Vós, pois, ide com o conselho requerer do tribuno que o conduza à vossa presença, como se houvésseis de investigar com mais precisão a sua causa; e nós estamos prontos para matá-lo durante o trajeto.
16 Pen Pol nunay ñinuk ak, Pol nup pikayniŋg giyak minim kun ak niŋiy, numbap Pol nup dam ayak korip ak amiy, aŋgñak.
16 Mas um filho da irmã de Paulo, inteirado da cilada, dirigiu-se à cidadela e o comunicou a Paulo.
17 Aŋgñek, Pol niŋiy, amiybi kuyip kond mindep bi bap nup aŋgak, “Bi paranj biy, minim bap mindip. Nup poŋind amiybi yomb yimb mindip ak amey, minim kun ak aŋgaŋ aŋgak.”
17 Este chamou a si um dos centuriões e disse-lhe: Leva este moço ao tribuno, porque tem alguma coisa a lhe transmitir.
18 Aŋgek, nunay ñinuk kun anup poŋind amiybi yomb yimb mindek ak amiy aŋgak, “Pol kalambis bi ak aŋgip, ‘Bi paranj biy minim bap mindip nen, nup poŋind dand, biyomb yimb ak mindip amey, minim kun ak aŋgnimuŋ aŋgek;’ poŋind aswiyn aŋgak.”
18 Ele o introduziu à presença do tribuno e lhe disse: O preso Paulo rogou-me que trouxesse este moço à tua presença, porque tem alguma coisa a dizer-te.
19 Kun aŋgek, amiybi yomb yimb ak, ñi kun anup ñin kind ak diy, poŋind gol okok amiy aŋgak, “Yip minim aŋgniŋg apan kun ak, aŋgan aŋgak.”
19 O tribuno, tomando-o pela mão, retirou-se com ele à parte e perguntou: Que tens a dizer-me?
20 Aŋgek, ñi paranj kun ak aŋgak, “Jiwda biynimb gok toy nip minim yokiy, yesek aŋgniŋgambay, ‘Pol nup dand kanjsol mindpay ak apenimin, minim gunap sek aŋgniŋrep ginjun aŋgniŋgambay.’
20 Respondeu-lhe ele: Os judeus têm combinado rogar-te amanhã que apresentes Paulo ao Grande Conselho, como se houvessem de inquirir dele alguma coisa com mais precisão.
21 Kun ak minim kiy aŋgniŋgiy ak, ma niŋnimin. Bi kiyk ñin jiwiy omiŋal rek, Pol nup ñaŋg ay nep mey, tap ñiŋniŋgambun aŋgiy, minim aŋgaypay. Kiyk minim nip ak niŋiy, kun ginjun aŋgiy kond mindpay aŋgak.”
21 Mas tu não creias, porque mais de quarenta homens dentre eles lhe armam traição. Juraram solenemente nada comer, nem beber, enquanto não o matarem. Eles já estão preparados e só esperam a tua permissão.
22 Kun aŋgek, amiybi yomb yimb ak niŋiy, nup aŋgyokyiŋg aŋgak, “Biynimb gunap kuyip niŋiy, amiybi yomb yimb anup, kun kun giy aŋgiy aswiyn ma aŋgnimin aŋgak.”
22 Então o tribuno despediu o moço, ordenando-lhe que a ninguém dissesse que o havia avisado.
23 Amiybi yomb yimb ak kun aŋgiy, amiybi kond mindep nuk omiŋal ak suk aŋgek aper aŋgak, “Pol nup pik ayniŋg minim aspay. Kun ak miñiy kisyimnamb biyaŋ, nup poŋind dand Siysariya amnimimb. Bi kusay diniŋgiy gok, ñin jiwiy onep wanjrem ak diy, amiybi gok, ñin jiwiy onep wanjrem ak diy, kanj hos sek diniŋgiy gok, ñin jiwiy omiŋal nokom, andikiy onep wanjrem ak diy dand amnimimb.
23 Depois disso, chamou ele dois centuriões e disse-lhes: Preparai duzentos soldados, setenta cavaleiros e duzentos lanceiros para irem a Cesaréia à terceira hora da noite.
24 Pol nup hos gunap sek di namb ay, poŋind dam, gapman biyomb Piyliyks mindip ak yokiy winimimb aŋgak.”
24 Aprontai também cavalgaduras para Paulo, que tendes de levar com toda a segurança ao governador Félix.
25 Kun aŋgiy, nuk biyomb Piyliyks nup minj bap tikiy aŋgak,
25 E ele escreveu uma carta nestes termos:
26 “Yand Kilodiyas Liysiyas; nip gapman biyomb Piyliyks minj tiksipiyn. ‘Nand mindpan?’
26 Cláudio Lísias ao excelentíssimo governador Félix, saúde!
27 Bi nip yoksipiyn biy, Jiwda biynimb pikayniŋg gey, yand niŋnik: nuk bi Rom nimb ak niŋiy mey, amiybi yand gunap yip amiy, nup dand winuk.
27 Esse homem foi preso pelos judeus e estava a ponto de ser morto por eles, quando eu, sobrevindo com a tropa, o livrei, ao saber que era romano.
28 Dand apiy, nup pikniŋg giyak minim kiñiŋ kun ak niŋiyn aŋgiy, nup dand kanjsol miytiyŋ kiyk ak amiy niŋnik:
28 Então, querendo saber a causa por que o acusavam, levei-o ao Grande Conselho.
29 Jiwda biynimb kiyk gipay rek minim ar gunap nep mindek. Pen nuk tap gunap gek, nup pisnep pik ayep akaŋ, kalambis ayep minim kiñiŋ bap ma mindek.
29 Soube que era acusado sobre questões da lei deles, sem haver nele delito algum que merecesse morte ou prisão.
30 Pen minim bap apay, ‘Bi kun anup ñiluk ay mindiy ñaŋgniŋgambun aŋgey’ mey, nand mindpan ak yoksipiyn. Bi nup minim aspay kun gok, kunep aŋgyoken amiy, minim kiñiŋ kun ak nip aŋgniŋgambay. Tep.”
30 Mas, como tivesse chegado a mim a notícia das traições que maquinavam contra ele, envio-o com urgência a ti, intimando também aos acusadores que recorram a ti. Adeus.
31 Amiybi yomb yimb ak kun aŋgiy, minj tikñek; amiybi gok, Pol nup kisyim biyaŋ nep poŋind am am, Antiypatriys amjakyak.
31 Os soldados, conforme lhes fora ordenado, tomaram Paulo e o levaram de noite a Antipátride.
32 Minek, amiybi yikop gok maŋgiysek andkind korip wiyak. Amiybi kanj hos sek gok nep, Pol nup dand Sisariya amiy,
32 No dia seguinte, voltaram para a guarnição, deixando que os soldados da cavalaria o escoltassem.
33 gapman biyomb anup minj ñiy aŋgyak, “Kalambis bi dand opun biy, yimb nuk Pol aŋgyak.”
33 À sua chegada a Cesaréia, entregaram ao governador a carta e apresentaram-lhe também Paulo.
34 Biyomb ak nuk minj riytiym giniŋgiy, Pol nup aŋgak, “Nand propens akay nimb?”
34 Ele, depois de lê-la e perguntar de que província ele era, sabendo que era da Cilícia, disse:
35 Kun aŋgek, biyomb ak niŋiy nup aŋgak, “Bi nip minim apay gok apey, minim aŋgniŋgambun aŋgak.” Kun aŋgiy, binuk gunap kuyip aŋgak, “Nup dam gapman biyomb Herot korip ak ay, kond mindrep ginimimb aŋgak.”
35 Ouvir-te-ei quando chegarem teus acusadores. Mandou, então, que Paulo fosse guardado no pretório de Herodes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.