Atos 14

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Banabas yip, Pol yip am Aykoniyam mindiy, Jiwda nan-gep korip ak amiy, minim aŋgrep gerik, Jiwda biynimb diy, Jiwda biynimb mer gok diy, kuŋaynep Jiysis nup gosimb niŋyak.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 Pen Jiwda biynimb gunap aŋgyak, “Minim kiymiŋay apiyr ak ma diniŋgambun aŋgiy,” am Jiwda biynimb mer gok kuyip aŋgey, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip, miluk niŋyak.
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Pen Banabas yip, Pol yip minim kun ak niŋiy, miñmon kun ak ma kiriŋg amnirik; mindyiŋg Gor minim tep ak aŋgñiyiŋgipiyr. Gor kuyipmiŋay kond mindakniŋ, tap mageprek gunap gerik, biynimb Jiwda mer gok niŋiy, minim aspiyr kun biy, niŋind yimb nep aspiyr aŋgiy niŋyak.
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Pen Aykoniyam biynimb kun gok, asik keykey ay; pis bap Banabas yip, Pol yip minim aŋgrik rek niŋyak, pis bap, Jiwda biynimb aŋgyak rek niŋyak.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Pen, Jiwda biynimb gok, Jiwda biynimb mer gok, biyomb kiyk gok sek Banabas yip, Pol yip kuyip timey giy, kamb jiw pikayun aŋgiy gos ak niŋyak.
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 — ausente —
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 — ausente —
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 — ausente —
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 — ausente —
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 — ausente —
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Pol kun gek, biynimb niŋmindeyak gok wal aŋgiy, minim yimb kiyk Likoniya minim ak aŋgiy aŋgyak, “Bi semb biyoŋ nimb gok, biyimb rek ay, ap aspiyr biy aŋgyak.”
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Kun aŋgiy, Pol nup aŋgyak, “Ak bi minim aŋgep Hemis, per aŋgniŋbun ak wip aŋgyak.” Banabas nup pen aŋgyak, “Ak bi Sus, lotiw korip giy per aŋgniŋbun ak wip aŋgyak.”
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Tap Sus aŋgiy aŋgniŋyiŋgipay kun ak, lotiw korip nup ak gayak dawin gol kun ak mey, bi lotiw yesek kond mindep kun ak, bi Sus per aŋgniŋbun ak miñiy wip biy aŋgiy, makaw aŋlam gunap diy, mon sum tep tep gunap diy dand apek, biynimb kuŋay yimb nep wiyak.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 — ausente —
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 — ausente —
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 Pen wosrey tikiy, Gor biynimb miñmon keykey okok, yerer giyak ak, minim ma aŋgak.
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 Pen nimbip kirgek, yikop yimb ma mindpim; Minek minek nimbip direp giyiŋg; gek miñmon pikiy, tap keñmaŋgiy kuŋay mindakniŋ, miñmiñ gipim. Kun ak biynimb akay akay nuk mindip aŋgiy niŋniŋg, miseŋ niŋniŋgambay aŋgrik.”
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Kun aŋgrik ak pen, biynimb kun gok bi omiŋal biy semb biyoŋ nimb opiyr aŋgiy, kaw aŋlam gunap pik simboŋg ñiniŋg geyak, kosyam aŋg aŋg kuyip mer aŋgrik.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Pen kiymiŋay miñmon Liystra kun ak nep mindrikniŋ, Jiwda biynimb Antiyok Pisiydiya propens mindyiŋgipay gunap, Aykoniyam mindyiŋgipay gunap ap, biynimb kun gok kuyip yesek aŋgiy aŋgyak, “Minim tep ma aspiyr. Yesek aspiyr aŋgyak.” Kun aŋgeyak, biynimb kun gok niŋiy, Pol nup kamb jiw pikay, pisnep kumimb aŋgiy, lipiŋg dam kamb wariy giyak ak taw akyaŋ ken yokyak.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Yokeyak, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, ap piŋiy kus kus geyak, Pol tikjakakniŋ, nup tip ak poŋind dawin yomb miŋgan biyaŋ amniyak.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Amiy, Jiysis minim tep ak biynimb gok kuyip aŋgñerik, biynimb kuŋaynep Jiysis nup gosimb niŋyak. Pen kiykmiŋay nind opur ar anep amjur aŋgiy, andkind Liystra, Aykoniyam, Antiyok Pisiydiya propens ak amyiŋg; biynimb nind Jiysis minim aŋger niŋyak gok kuyip, tip ak aŋgñirep giyiŋg amnirik.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Pen aŋgrep giyiŋg aŋgrik, “Jiysis minim ak ma kirginimimb; nup gosimb niŋbim rek nep niŋnimimb. Kun gem, nimbip miker ñiniŋgambay ak pen; kosyam mindpun aŋgiy gos ak ma niŋnimimb; Gor chinup diy kond mindeniŋgamb aŋgiy kilis giy gem amnimuŋ aŋgrik.”
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Kun aŋgyiŋg, biyomb kuyip miñmon keykey kun gok kond mindeniŋgiy gunap aŋgay, kiymiŋay tap ma ñimbiy, Gor nup aŋgniŋyiŋg aŋgrik, “Biynimb guniy, nip gosimb niŋbay rek, kuyip kond mindenimin aŋgrik.”
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Kun giy Pisiydiya propens okok taŋgiy, andkind ap Peka, Pampiyliya propens ak amiy;
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Gor minim ak biynimb kun gok kuyip aŋgñiy, miñmon Ataliya amnirik.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Amiy, siyip diy; Antiyok Siyriya propens nind mindiy wirik ak andkind amnirik. Kiyk nind amniŋg gerik, Antiyok biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, Gor nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Minim tep nand ak biynimb okok kuyip aŋgñiniŋg amjipiyr rek, kuyipmiŋay kond mindrep ginimin aŋgiy, kuyip miŋay aŋgyokey, am Aŋgeyak, minim kun ak aŋgñi taŋgyiŋgipiyr.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Kun ak andkind Antiyok apiy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip suk aŋger, apeyak aŋgrik, “Nimb chirup, Gor nup aŋgniŋ mindnimbikniŋ mey, Gor chirup kond mind tep gakniŋ, Jiysis minim tep ak aŋgñi taŋgor; biynimb Jiwda mer gok kuŋaynep Jiysis nup gosimb niŋbay aŋgrik.”
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Kuyip kun giy aŋgñiy, kiy yip tapin mindyiŋgipiyr.
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.