Lucas 7

VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu na vokila maparara taunilimalima wailarai ekilagi-gaturato, mulinai vou Kaperanauma vanuganai elaka-togato.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Vonai Roma vetali velena ta etaluwai. Gena vetugunagi melona, eulamagi-kamuawai melona, eviti-rakavaato, roli ekwaregawai.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Vetali velena na Iesu valina ekamonagiato, ne Iuda talimara kamura reketa etugurato, Iesu pia nogia, pene vogomai, gena vetugunagi melona penema vega-namaa.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Gaurai Iesu genai geagoto, maaora maparara na genogiato, negetiwato, “Evetali velena ia talima namana gaurai ono veakavaa.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Kwalana ia na ita gera taunilimalima eulamagirana, e ai gema rupu maki ia na ekalaato.”
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Iesu ira ria gelakato. Numa gevekaviato aonai, vetali velena gatana reketa etugu-wailawailarato Iesu genai, ne vetali velena gena keakau kilana Iesu gevaikilagiato, negetiwato, “Velekou, ragai ono vekwalavi, au ati gelegele, goi au geku numai pono ragekau.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Au maki ati gelegele, goi gemu ai pana wati. Na tipo ono kila pe, geku vetugunagi melona pene nama.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Au maki talima reketa geria vegitatago kapulerai, e vetali talimara pa soldia au kapuleku ai. Au na ta avaikilaana, ‘Ono laka!’, natina elakana e mataa avaikilana, ‘Ono vogomai!’, natina evogomaina. E au geku vetugunagi melona avaikilaana, ‘Eia ono kalaa!’, ne ekalaana.”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Iesu na ekila ekamonagiato, evevega-kalito, eruga-kuleto, ia mulinai gelakato talimara maparara evaikilarato, netiwato, “Au na gomi avaikilamina, Isaraela aonai kamonagi evetaina au na ati arawaliato.”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Ne vetali velena gena vetugunagi talimara gewaikuleto ia gena numai. Viti melona gerawaliato, gena viti warau eaikito.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Voia mulinai Iesu vanuga gauta arana Nain ai elakato. Gena melo e taunilimalima gutuma maki ia gelaka-kwaruato.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Vanuga aonai rogoti gelaka-toga aonai, kwarega ta vanuga aona na gevuatiawai. Wapu ta natuna melona kekeimo melona ekwaregato. Vanuga talimara gutuma na wapu gekwaruato.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Iesu na wapu egitaato, ne evetugaato, gaurai evaikilaato, netiwato, “Ragai ono tagi.”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Ne Iesu elaka-kaviagoto, kwarega kounai enapakauto. Kou gevuaato talimara geruga-talito. Ne Iesu ekilato, “Melo valigu, avaikilamuna, ono kuliiti!”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Ne etanuitito, ekilakilato. Voia mulinai Iesu na tinana eveni-waiato.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Ira maparara kalina gevonuto. Palagu gevega-rageato, negetiwato, “Peroveta talimana kamuna ta ita aorai pematagai!” E, “Palagu gena taunilimalima pene veakavara ularana pevogomai!”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Ekala valina Iudea maparanai e Iudea lagana vanugara mapararai gekilagi-lovolovoato.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Ioane gena melona egaura maparara gewalato gaura gevega-ripaato. Gaurai Ioane na gena melo ruala ekearato,
18 — ausente —
19 etugurato, Velekou genai, ia renagia, “Ioane na ekilagiato, pene vogomai talimana goi, pa talima poluna ta paia aloa?”
19 — ausente —
20 Talimara ruala Iesu genai gekwarato, ne gevaikilaato, “Ioane Bapatiso na petugumai, nepetiwa, ‘Ia na ekilagiato pene vogomai talimana goi, pa talima poluna ta paia aloa?’”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Voora kianai Iesu na taunilimalima vogo evega-namarato, viti talimara, viti gevuawai talimara, palagu rakavara na geporogirato talimara. Mata-kele talimara gutuma maki matara evega-alirato.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Ne Iesu na etalima ruala evega-gelerato, netiwato, “Iowaikule, gomi na pogo gitara e pogo kamonagira gaura Ioane pio vevaraa: Mata-kele talimara gepoepoena, gage rakava talimara gelakana, lepera talimara genamana, tega-gela talimara gekamonagina, kwarega talimara gekuliiti-waina, e Vali Namana lealea talimara geria evopatagiana.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Au geku ai ati gena aovoaovo talimana evererena.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Ioane na vetugunagi talimara gelakato vou, Iesu na gelaka-kavito talimara evaikilarato, Ioane valina geria ekilagiato, netiwato, “Ioane genai goagoto aonai, votanopakanai rakagau pio gitaa ulanana? Ralaka agi na elavu-aveaveana pio gitaa ulanana goagoto?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Pene aikina genai, rakagau pio gitaa ulanana goagoto? Rapuga namana eligoana talimana gitagitana goagoto? Aikina. Rapuga namara gekalana talimara e ganigani namara geganirana talimara ira vele talimara geria numai getaluna.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Na, rakagau pio gitaa ulanana goagoto? Peroveta talimana ulanana? Pa! Avaikilamina, gogitaato talimana ia peroveta talimara maparara evanagirana.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Ioane valina Puka Veaga aonai evetaina etaloato, Palagu ekilato,
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Iesu maekilato, “Avaikilamina, etanoparai pege maguli talimara maparara aorai taa na Ioane ati pene vanagia. Na Palagu gena Basileia aonai kapi talimana na Ioane pene vanagia.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Taunilimalima maparara e takiti-koko talimara maparara na maki ekila gekamonagiato, ira na Palagu gena raupara gevega-taunataunaato, Ioane na ebapatisorato.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Na Parisea talimara e rova gevevega-ripagiawai talimara na Palagu gena vevega-maguli rauparana gerugaato. Ioane na bapatiso maki ati gegapi-rageato.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 “Ewagumona guluna talimara raira ria pana vega-gelegelera? Ira rakavetaina?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Ira noo melo keira vetaira, vanuga gatamarai getanu-tagona, geulaulana, kavata melora na kavata gekea-venirana, negetina,
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Kwalana Ioane Bapatiso evogomaito, evokato e vine nanuna ati eniuato. Gaurai gomi gokilana, ‘Ia palagu rakavana na eporogiato,’ nogotina.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Taunilimalima Natuna evogomaito, ia ganigani ta ati erugaana. Gaurana gokilana, ‘Ia ganigani gaoka talimana e vine nanuna eniu-gaoka-vagiana talimana, takiti-koko talimara e kala rakava talimara gatara!’ nogotina.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Na Palagu gena ripa gegapi-rageana talimara na Palagu gena aoneka gevega-taunataunaana.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Parisea talimana taa na Iesu enogiato pia ganigani-koukou, netiwato. Gaurai Iesu eagoto gena numai, ganigani kapunai etanu-talito.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Vovanugai gare ta etaluwai, ia mata-poraga garena. Ia ekamonagito, Iesu Parisea talimana gena numai eganiganiwai, ne vatu matana, alabasta vatuna na gekalaato matana, aonai mulaga maponana namana egapi-kauato,
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 eagoto Iesu mulinai eruga-talito, gagena kwalanai etagi-rakavato, matana nanuna na Iesu gagena evega-nuparato. Ne guina na eiru-lakirato, gagena evelavurato, mulaga ponana namana gagenai epopo-kauato.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Parisea talimana na, vokala egitaato, ia matotauna etugamagito, “Etalima pene taunatauna ia peroveta talimana genai, ia pere ripa, ia genai penapakau garena rai. Ia pere ripa, vogare ia mata-poraga garena!”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Ne Iesu na ia evaikilaato, netiwato, “Simona, au mageku kila goi gemu ai.” Simona na netiwato, “Vevega-ripa talimamu o, ono kila, pana kamonagi.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Iesu na evaikilaato, “Talima ruala na moni eveveniwai talimana genai moni gegapi-toreto. Talima taa na siliva monira tinavu imaima (500) egapi-torerato, mataa na siliva monira gagala imaima (50) egapi-torerato.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Na etalima ruala geria gapitore vega-voi-waira gegaoka-vagito gaurai, moni eveniwai talimana na geria gapitore maki ati etavurato. Rai na votalima eulamagi-kamuato?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simona na evega-geleato, netiwato, “Au atugamagina gena gapitore kamu talimana.” Iesu na evaikilaato, “Pa, rorinai pokilagia.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Voia mulinai Iesu etanu-kuleto, vavine etanu-wailaato vou, Simona evaikilaato, netiwato, “Egare ogitaana? Au goi gemu numai pama ragekau aonai, gageku guligi-agina nanuna ta ati povuamaia, na egare matana nanura na au gageku peguligira, e guina na peiru-lakira.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Goi na ita gera vegapi-rage vevelavunai au ati pogapi-rageku, na egare ogitaana, pema rage vegata au gageku roe evelavuana.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Goi na repaku ai riga ta ati popopoa, na ia na au gageku mulaga maponana namana na pevega-nupa-vekwalavira.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Gaura pakurai, au na goi avaikilamuna, gena rakava vogo vavagina, na Palagu na warauna petugamagi-piatogara. Gaura pakurai gena ulamagi kamu vagi. Na gena galama kiaramo etugamagi-piatogarato talimana gena ulamagi maki kei vagi.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Ne Iesu na egare evaikilaato, netiwato, “Gemu galama warauna patugamagi-piatogara.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Ia ria geganigani-kouto talimara geverenagi-verenagito, negetiwato, “Ia eeraka talima vetaina, pe ia na talima galamara ekila-wairana netina?”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Iesu na egare maevaikilaato, netiwato, “Gemu kamonagina warau pevega-magulimu. Ewagumona ono laka maaomu namana ria.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.