Lucas 24
VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI
1 Epetoma toma tovotovonai, garegare amoamo elagani maamamaawai kalai geagoto, mulamula ponara namara gekala-maavurato gaura geago-agirato.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Kala kougavuna vatuna kule-gerevagi, pakai emia-tagowai gegitaato.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Kala kovoganai gelaka-togato, na Iesu Velekou tauniparana ati gerawaliato.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ira roe wageaovoaovowai aonai, maru ruala ira lagarai geruga-talito, geria rapuga kulogarogaro.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Garegare gekali-rakavato, kwano ai geruputalito, ne votalima na gevaikilarato, negetiwato, “Rakagau gaurai maguli talimana kwarega kapunai gotavuana?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ia enai aikina; kwarega na pekuliiti-wai. Galileiai etaluwai aonai, evaikilamito kilana pio tugamagia,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ekilato, ‘Taunilimalima Natuna rakava talimara geriai pia lewaa, pia satauroa, toma vega-toitoinai pene kuliiti-wai.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ne garegare na vokila getugamagi-rawaliato.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Kala geraokwaniato, gewaikuleto, vogau ewalato gauna valina maparana Iesu gena melo gagalana kwapuna (11) mataukavara ria gevararato.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Garera ea: Maria, Magadala garena, Ioana, Maria, Teimiti tinana, e magare reketa maki. Ira na evali Iesu gena apostolo talimara geria gekilagiato.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Na garegare geria kila ati gevega-taunataunarato, kwalana apostolo getugamagito, ira no gekila-kawakawawai.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Na Petero ekuliitito, erakato, kala kovoganai eve poe-togato, na Iesu gekumuato rapugaramo egitarato. Ne numai ewaikule-wai aonai, gewalato gaura etugamagirato gaurai, evevega-kali-rakavato.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Votomaimo Iesu gena melo ruala Emausa vanuganai gelakato; vokapu vepakana Ierusalema na kilomita gagalana kwapuna (11) vetaina.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Geagowai aonai, gewalato gaura gekilagikilagirawai.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Gelaka-vegupuvegupuwai aonai, Iesu maki elaka-kaviagoto, ira ria gelaka-kouto.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Na taura ruala ati geripato ia voo rai.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Iesu na erenagirato, netiwato, “Gomi rakagau erauparai golaka-vegupuvegupu-agiana?” Ne ira tauria ruala geruga-talito, wailara mavetugara.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Ne ira ta, arana Kleopa, na evega-geleato, netiwato, “Ierusalema na gevogomaito talimara aorai peiramu goimo geregamu enai pege wala gaura ati ripamu?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Iesu everenagito, netiwato, “Rakagau?” Ira gevega-geleto, negetiwato, “Iesu, Nasareta talimana, genai gewalato gaura. Ia peroveta talimana, Palagu wailanai e taunilimalima maparara wailarai gena kala e gena kila maki matiavura.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Ita gera Rupu Veaga velera kamura e gera vekuneagi talimara na gelewaato pene kwarega ulanana, gesatauroato.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Na ai gatugamagito, ia na Isaraela talimara pene vega-magulira.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Voia atanai, gema gare reketa na ai nugamai pege kala-golugolura. Ira amoamo elagani maamamaavona aonai kalai pege ago.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Na tauniparana ati pege rawalia. Ne pege waikule-wai, pege kila, aneru pege gitara, voaneru na pege vaikilara, ‘Ia warau pemaguliwai,’ nepegetiwa.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ai taukavamai reketa maki kalai pege ago, garegare na pege kilagia vetaina pegeve rawalia, na Iesu ati pege gitaa.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Ne Iesu na evaikilarato, netiwato, “Gomi kawakawa, peroveta talimara geria kila vega-taunataunarai maki kwaipo vavagimi!
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Keriso vovetaina pene vitiviti mulinai vou maeka ralema iwavagina aonai pene laka-toga, ei?”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ne ia valina Mose e peroveta talimara geria pukai e Puka Veaga maparanai maki getalorato kilara ganira evega-riparato.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Geago-veniawai vanugana Emausa gekavinagiato, ne ia pene laka-vanagi netiwato.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Na gekila-waiato, negetiwato, “Ai ria ita tanu-tago, kwalana pelavia, e garo maki waeverigona.” Ne ira ria vonai gelaka-togato.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Ganigani kapunai getanu-tagowai aonai, Iesu na pereti egapiato, evega-namaato, ekala-koruato, tauria ruala evenirato.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ne matara gevekala-pakato, geripato voo ia. Na ira wailarai elekwalekwato.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Ne tauria ruala gevevaikilato, negetiwato, “Rauparai evaikilaravona, e Puka Veaganai getalorato kilara ganira gera ekilagi-matagairavona aonai, ita nugara pege tiavutiavu, noowane kalova na egalaravona, ei?”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Rorirori gekuliitito, Ierusalemai gewaikule-waito, Iesu gena melo gagalana kwapuna mataukavara ria tanukou-tago gerawalirato.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ira na tauria ruala na gevaikilarato, negetiwato, “Taunatauna vegata, Velekou pekuliiti-wai e Simona genai maki evevega-matagaito.”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ne tauria ruala na rauparai ewalato gauna e Iesu na pereti raka ekala-koru-tiwato vou, ira na Iesu gegitailiaato geria gekilagiato.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Votalima ruala roe wagekilakilawai aonai, Velekou ira nuganugarai eruga-talito, ne evaikilarato, netiwato, “Maino gemi ai pene mia.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Ira nugara gepale-vagito e gekalito, ira matapolu gekilato, avuavu ta gegitaato.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Na ia ekilato, “Rakagau gaurai nugami gegolugoluna? Rakagau gaurai goaovoaovona?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Gimaku e gageku ioma gitara, ne pio ripa e au. Ioma gapi-kaulagiku, ne pio ripa kwalana avuavu ati virigona e ati tiligana, gogitakuna au mavirigoku e matiligaku.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Waekilatiwato, ne gimana e gagena evega-gitarato.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Na ira roe wageaovoaovowai geria verere e geria nuga palevagi pakunai; ne Iesu na erenagirato, netiwato, “Ganigani kiata nea pa?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Ira na magani kapukapu ta geveniato.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Ne Iesu na egapiato, wailarai eganiato.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Ne evaikilarato, netiwato, “Au gomi ria roe watataluwai aonai, avaikilamiwai: Mose gena rova e peroveta talimara geria kila e Salamo ai au kolemaku getalorato kilara maparara pia vuvuka.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ne Iesu na aora ekala-pakarato, Puka Veaga kilara ganira pia tugamagi-ilura ulanana.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Maevaikilarato, netiwato, “Evetaina getaloato: Keriso taunatauna roe wapene vitiviti, e toma vega-toitoinai kwarega na pene kuliiti-wai.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 E ia aranai vetugamagiwai e rakava tugamagi-piatogara pia vopatagi-lovolovora tanopara mapararai, Ierusalema na pene vetina.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Egaura vega-taunataunara talimami gomi.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Au matotauku na Tamaku na ekilagi-gavuato Veaga Palaguna pana tugua, atami ai pene matagai. Gomi Ierusalemai pio talu, pene ago, kupa na pene marigo tiavuna pio rawalia.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Voia mulinai Iesu na Ierusalema na evaiatirato, geagoto Betaniai, ne gimana egapi-itirato, evega-namarato.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Evega-namarawai aonai, Iesu ira evega-gevorato, Palagu na egapi-rageato kupai.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Ira na gealiruputali-veniato mulinai, mavererera Ierusalemai gewaikule-waito.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Ne Rupu Veaga aonai getaluwai, Palagu gevega-rageawai.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.